Imigrantų, tautinių mažumų integracija tampa vis aktualesnė mūsų valstybėje, o darbdaviai atliks vieną iš kertinių funkcijų karo pabėgėlių iš Ukrainos integracijos procesuose. Kauno PPA rūmai atliko narių apklausą ir daugiau nei 80 įmonių pasiūlė darbo vietas atvykstantiems žmonėms (informacija perduota Kauno miesto savivaldybei). Kai kurios įmonės jau pradeda įdarbinimo procesus.

Darbdaviai labai atsakingai vertina ukrainiečių įdarbinimą ir jų sklandžios bei kiek įmanoma greitesnės integracijos procesus, nes socialiai integruotas asmuo, turėdamas tam tikrą socialinį statusą ir atlikdamas tam tikrą funkciją, užtikrins tiek tautinės mažumos, tiek visos visuomenės stabilumą. Akivaizdu, kad įdarbindami ukrainiečius darbdaviai turės skirti papildomus žmogiškuosius resursus ir patirs papildomus kaštus: reikalingas asmenų mokymas darbo vietoje, įvairių dokumentų vertimas į ukrainiečių ar kitą jiems suprantamą kalbą, kultūrinių skirtumų įvertinimas ir prisitaikymas, integracija kolektyve, lietuvių kalbos mokymai ir kita.

Situacija versle yra pakankamai sudėtinga: dalis Lietuvos įmonių, nukentėjusių nuo Covid-19 pandemijos sukeltų pasekmių, dar neatstatė buvusių veiklos apimčių, moka mokestines paskolas; praktiškai visi verslai sprendžia iššūkius dėl drastiško energetikos kaštų augimo, žaliavų trūkumo, logistikos ir kainų augimo, rinkų diversifikavimo klausimus. Įmonės, nors ir turi galimybę pasiūlyti darbo vietas ukrainiečiams, stokoja apyvartinių lėšų, todėl valstybės pagalba įdarbinant atvykusius asmenis būtų labai naudinga palaikant Lietuvos verslus.

Prašome taikyti įdarbinimo subsidijuojant praktiką ir Ukrainos piliečius, įdarbintus nuo 2022 m. vasario 24 d. prilyginti asmenims, kuriems „suteiktas pabėgėlio statusas, arba asmenimis, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga“ bei skirti 75 proc. apskaičiuotų lėšų  subsidijas (neviršijant 1,5 LR Vyriausybės patvirtintos MMA dydžio). Dokumentai Užimtumo tarnybai turėtų būti teikiami supaprastinta tvarka po asmens įdarbinimo.

Tokiu būdu suteiktume galimybę spartesnei ir sklandesnei ukrainiečių integracijai į darbo rinką ir visuomenę, valstybei nereikėtų išlaikyti šių asmenų, taip pat palaikytume Lietuvos verslo gyvybingumą.