Balandžio 4 d.  Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) prezidentas Zigmantas Dargevičius kartu su kolegomis iš kitų Lietuvos PPAR atstovais susitiko su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministre Inga Ruginiene. Susitikimo metu ministrei buvo pateikti aktualiausi klausimai, darantys įtaką darbo rinkai bei pasiūlymai, kaip pagerinti situaciją Lietuvos verslui. Taip pat puvo paminėta, kad Seimas ir Vyriausybė privalo imtis tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių priemonių ekonomikai reikalingų darbo išteklių suteikimui: patvirtinti ilgesnio laikotarpio valstybių, iš kurių būtų galima kviesti darbuotojus, sąrašą; atsisakyti metinių užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvotų, o taip pat išlaikyti ir Lietuvoje jau gyvenančius ir dirbančius užsieniečius. Kvotas įvesti tik esant ypatingiems atvejams.

Pokalbyje su ministre buvo akcentuota, kad susilaikyti nuo Vyriausybės priemonių plane numatytos priemonės didinti nedarbo draudimo išmokų trukmę priešpensinio amžiaus asmenims arba šia priemonę taikyti tik tiems asmenims, kurie negali tęsti darbinės veiklos, skatinti esančius paramos gavėjus įsidarbinti ir išlikti darbo rinkoje, siekiant sistemiškai spręsti nedarbo spąstų problemą, nuosekliai didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).

Kauno PPA rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius atkreipė dėmesį, kad reikia realiai įvertinti galimas neigiamas pastaruoju metu numatomas GPM didinimo pasekmes darbuotojams, ypatingai aukštos kvalifikacijos specialistams gyventi ir dirbti Lietuvoje. Kaip neatsiejama darbuotojų motyvavimo ir skatinimo priemone, nekeičiant GPM įstatymo peržiūrėti ir supaprastinti pajamų natūra sąvoką, supaprastinti tvarką. Nustatyti, kad darbdavys visoms darbuotojų naudoms neapmokestinant jų gali skirti atitinkamą procentinę dalį nuo bendrų įmonės darbo užmokesčio sąnaudų. Tai palengvintų mokesčių mokėtojams apskaitą, o VMI - administravimą. Sudaryti sąlygas pelno mokesčio lengvatą dėl naudų darbuotojams taikyti visoms įmonėms, kurios naudų teikimą numato vidaus darbo tvarkose.

Suprantame, kad dešimtmečius gilėjanti demografijos krizė negali būti išspręsta paprastomis priemonėmis. Bet valstybė turi prisiimti atsakomybę už darbo jėgos kiekio ir poreikio jam subalansavimą. Ypač aktualu kalbant apie jaunus žmones – tuos, kurių įpročiai formuojasi ir kurie jau dabar įžengia į darbo rinką ir nuo kurių priklauso valstybės ekonominė ateitis. Todėl Lietuvos darbo rinkai būtinos drąsios, valstybės interesus palaikančios priemonės.