Kai prieš penkerius metus įsigaliojo smurto artimoje aplinkoje apsaugos įstatymas, daug kas ėmė rėkti, kad esą bus nuteista visa Lietuva. Kol kas taip dar nenutiko, tačiau kas dešimtas ikiteisminis tyrimas mūsų šalyje pradedamas dėl smurto prieš artimus žmones.

Skaičiai verčia suklusti

Neseniai vykusioje konferencijoje pateikta statistika verčia suklusti. Teigiama, kad beveik kas antra lietuvė ir kas trečia europietė yra patyrusi fizinį arba seksualinį smurtą artimoje aplinkoje – tai yra 62 mln. moterų. Net 67 proc. apklaustųjų  nukentėjusiųjų nesikreipė pagalbos.

Geria, mušasi ir paskui šaukiasi pagalbos – toks dažniausiai minimas smurto artimoje aplinkoje modelis. Po tragiškų įvykių Kėdainių rajone ir Kražiuose politikai ėmė siūlyti priverstinį gydymą nuo alkoholizmo. Apmąstymams politikai galėtų pasiremti policijos smurto artimoje aplinkoje statistika. Šie skaičiai byloja apie potencialių klientų priverstinai gydyti sąrašą.

Sudėliojo paveikslą

Kauno apylinkės prokurorai sudėliojo dažniausiai pasitaikančių smurtautojų artimoje aplinkoje paveikslą: pusamžiai – 50–60 metų, nesusituokę, kartu ne vienus metus gyvenantys vyras ir moteris, dažniausiai nedirbantys, gyvenantys iš atsitiktiniu darbu gautų pajamų ar socialinių pašalpų. Vaikai dažniausiai jau pilnamečiai, tačiau užaugę globos namuose ar užauginti giminaičių. Nuolat vartojamas alkoholis, po jo – namuose muštynės ir moters skambutis dėl patirto smurto.

Tokius ikiteisminius tyrimus dažniausiai tenka kontroliuoti prokurorams. Pasitaiko ir pikantiškesnių istorijų: vyras, aišku, neblaivus, grįžęs iš atsitiktinių darbų, parnešęs vieną kitą eurą, valgo kotletą. Tuo metu sugyventinė jam beria priekaištus dėl jo nuolatinio girtuokliavimo. Iš vyro parodymų teisme: "Rijau kotletą. Dėl sugyventinės priekaištų netekau malonumo pajausti kotleto skonį, kotletas įstrigo gerklėje ir ta pačia šakute, kuria valgiau kotletą, dūriau sugyventinei į koją." Padariniai – moteris buvo pristatyta į gydymo įstaigą dėl stipraus kojos kraujavimo. Fechtuotojui šakute – įtarimai dėl smurto artimoje aplinkoje.

Išskirtinės dienos

Kauno apskrityje per parą vidutiniškai pradedama nuo dviejų iki penkių ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje.

Apie šią mūsų tautos rykštę "Kauno diena" kalbėjosi su Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiąja prokurore Nomeda Urbonavičiene.

– Įprastinę statistiką iškreipia kiekvieno mėnesio 8–12 d. Tuomet mokamos socialinės pašalpos, o smurto atvejų padvigubėja. Apmaudu, tačiau stebime labai ryškią ir liūdną tendenciją, kad smurto artimoje aplinkoje skaičių nulemia ir socialinių pašalpų mokėjimas.

– Tačiau pašalpos baigiasi, tai gal nustoja ir muštis?

– Paminėčiau vieną datą – 2016 m. kovo 1 d. – Kauno apskrityje nebuvo pradėtas nė vienas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Tokių dienų per keletą pastarųjų metų mes su policijos pareigūnais daugiau neprisimename.

Kauno apskrityje per savaitę vidutiniškai pradedama apie 30 ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Kauno apylinkės teisme kas penkta išnagrinėta baudžiamoji byla – smurtas artimoje aplinkoje.

– Smurto artimoje aplinkoje įstatymas veikia jau ne vieną dieną, tačiau tai nauja nusikaltimo rūšis, nors pats smurtavimo faktas turi gilias šaknis. Ar smurtautojai pripažįsta padarę nusikaltimą?

– Didžiausia dalis prisipažįsta, gailisi, papasakoja smurtavimo aplinkybes. Kita, labai nedidelė, apie keletas procentų, neigia smurtavę prieš šeimos narį ar artimą giminaitį. Tačiau detaliu bei kruopščiu ikiteisminiu tyrimu nustatomos įvykio aplinkybės ir dažniausiai byla keliauja į teismą. Galime tik paminėti, kad išteisinamųjų nuosprendžių Kaune nebuvo priimta.

Atleidimas nepadeda

– Įsigaliojus įstatymui, bylos dažnai bliūkšdavo, nes nukentėjusioji pusė imdavo gailėtis pranešusi apie artimojo smurtavimą, tvirtindavo atleidžianti. Ar gali prokurorai įvertinti tokių atvejų pasekmes, ar atleidus smurtautojui, vėliau jis vėl nepradėdavo siautėti?

– Turime atvejį, kai po susitaikymo praėjus vos parai, buvo gautas pranešimas apie pasikartojusį smurtą.

Dažniausiai atleidimas tik trumpam atitolina kitą smurto atvejį. Atleidimui, kartais, pateikiami ir gana kurioziški paaiškinimai. Tarkim, kas suveš šieną ar suskaldys malkas. Tačiau antras kartas smurtautojui atsirūgsta. Jis teisiamas jau už abi veikas – ir už tą, už kurią jam auka buvo atleidusi.

– Pripažįstama, kad šio nusikaltimo šaknys ir socialinės. Ko gero, kartais auka nežino, kas gali turėti kitą pasirinkimą?

– Todėl ir susitinkame su seniūnais, kad padėtų smurto artimoje aplinkoje aukai susivežti tą šieną ar suskaldytų malkas. Apie kiekvieną smurto atvejį pranešame seniūnams. Ir ne tik tam, kad padėtų nukentėjusiai moteriai ūkio darbuose, o ir tramdytų smurtautoją. Juk gali būti keliamas klausimas apie pašalpos mokėjimo nutraukimą. Žodžiu – nuolatinė tokios šeimos kontrolė.

Muša ir ligotus tėvus

– Itin kraupiai skamba, kai vaikai kelia ranką prieš savo senyvo amžiaus tėvus.

– Dažnai vaikai kelia ranką prieš labai ligotus, netgi gulinčius patale, negalinčius apsitarnauti. Susiklosto situacija, kai dėl to privalome smurtautoją iškeldinti iš namų. Tačiau iškeldinus auka lieka gyventi viena, be vaiko pagalbos tenkinant būtiniausius gyvybiškai svarbius poreikius – maisto pagaminimą, jo padavimą, prausimą ir pan. Tokiais atvejais pasitelkiame socialinių darbuotojų pagalbą. Šią sritį reikėtų itin stiprinti.

– Neretai pasitaiko, kad ir įtariamasis ir nukentėjusysis būna apsvaigę nuo alkoholio. Ar kažkaip vertinamas apsvaigusio nukentėjusiojo elgesys? Smurtas jokiu būdu nepateisinamas, tačiau gal nukentėjusysis būna provokatorius?

– Lieka tik apgailestauti, kad pasitaiko atvejų, kai auka girtesnė nei smurtautojas. Tačiau įstatymas įpareigoja prokurorą tyrimą atlikti objektyviai. Jis objektyviai vertina ne tik smurtautojo, bet ir aukos elgesį. Tyrimo metu nustačius, kad nukentėjusiojo elgesys turėjo provokavimo požymių, ši aplinkybė gali turėti įtakos sprendžiant teisiamajam bausmės klausimą. Aukos girtumas ir elgesys gali užtarnauti smurtautojui lengvinančią aplinkybę.

– Vyrai prieš moteris, moterys prieš vyrus, vaikai prieš tėvus, tėvai prieš vaikus – kokių atvejų pasitaiko daugiau?

– Stebime tendenciją – vyras pakelia ranką prieš moterį. Antroje vietoje – vaikai prieš tėvus, ir tik labai nedidelė dalis – moterys prieš vyrus ar tėvai prieš vaikus. Bet noriu atkreipti dėmesį, kad jeigu fiksuojama nedaug moterų prieš sutuoktinius smurto atvejų, nereiškia, kad tokių atvejų nėra. Tenka pripažinti, kad visuomenėje dar egzistuoja nuostata, kad vyrui skųstis, jog jam žmona sudavė per veidą ar su keptuve per galvą – nevyriška. Lieka tik tikėtis, kad ta nuostata keisis.

– Kurios iš paminėtų grupių tyrimai vyksta sklandžiai, o kurie sukelia daug rūpesčių prokurorams?

– Gal šiek tiek sudėtingiau tirti atvejus – smurtavimą prieš mažamečius, nepilnamečius vaikus. Šiais atvejais keliami ypatingi ir specialūs proceso veiksmų atlikimo reikalavimai. Nukentėjusiojo mažamečio apklausoje dalyvauja psichologas, apklausa atliekama ne pareigūno, ne prokuroro, bet teisme. Ji turi būti filmuojama, pageidautina, kad tokia apklausa būtų viena ir vienintelė, nes įstatymu siekiama apsaugoti vaiką, kad jam nereiktų kelis kartus pasakojant išgyventi nemalonių emocijų.

Greiti tyrimai

– Iš pirmo žvilgsnio šie tyrimai turėtų būti nesudėtingi – nukentėjusysis ir įtariamasis vietoje, čia pat surašomi parodymai, neretai pasitaiko ir liudytojų, ką nors girdėjusių bei mačiusių. Lieka tik viską surašyti ir keliauti į teismą. Ar taip paprasta ir yra?

– Prokuratūros sistemoje dirbu aštuoniolika metų, iš kurių didžiąją dalį tyriau, kontroliavau organizuotų grupių, nusikalstamų susivienijimų padarytus nusikaltimus, todėl tikrai ne iš nuogirdų žinau, kas yra sudėtingi, dideli tyrimai. Smurto artimoje aplinkoje bylos dažniausiai ne tokios. Tai yra nesudėtingos, elementarios 20–40 lapų bylos: nukentėjusiojo, įtariamojo apklausos, kartais, bet reti atvejai, dar ir kaimyno ar kartu gėrusio sugėrovo apklausa, alkotesterio duomenys ir 6–8 lapai charakterizuojančios medžiagos – duomenys apie teistumus, administracines nuobaudas, narkologinio, psichoneurologinio dispanserių duomenys, teismo medicinos specialisto išvada. Dar įvertinkime tai, kad didžioji dalis pripažįsta smurtavę, duoda parodymus. Tai ką čia tirti ir kam imituoti darbą?

– Smurto artimoje aplinkoje bylos – vienas iš 2016 m. prioritetų, ir reikalavimai labai aiškūs – kokybiški tyrimo veiksmai atliekami čia ir dabar. Byla dedama ne į stalčių ar seifą, bet nedelsiant keliauja į teismą. Ar esate tam pasirengę?

– Kartu su Kauno policijos vadovais laikomės bendros, labai aiškios ir nuoseklios pozicijos – neimituojame darbo, bet visi kartu ieškome galimybių ir būdų tokius tyrimus atlikti greitai – per 24 ar 48 val. nuo nusikaltimo (kartais reikia laiko smurtautojui išsiblaivyti) – atliekame reikalingus tyrimo veiksmus ir priimame procesinį sprendimą, paskui dažniausiai perduodame bylą į teismą nagrinėti.

– Kalbate apie pagreitintą procesą?

– Pavyzdys: nusikaltimas – 7.15 val., o tą pačią dieną – 16.55 val. teismas paskelbė nuosprendį – skyrė bausmę.

Noriu ypač išskirti kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatu mūsų atliekamus greitus tyrimus, kai byla teismui perduodama per kelias valandas nuo nusikaltimo padarymo surinkus reikalingus dokumentus. Jokie tyrimo veiksmai byloje neatliekami, o pirmą ir vienintelį kartą įvykio dalyviai apklausiami teisėjo kabinete praėjus tik keletui valandų po įvykio. Nukentėjusiajam nereikia minti policijos komisariato ar praėjus pusmečiui – teismo slenksčio, vaikščioti į apklausas ir kelis kartus pasakoti tą patį, arba dar geriau, po pusmečio bandyti teisme prisiminti nemalonių ir jau pamirštų įvykio detalių, pusmetį ar daugiau laukti nusikaltėliui paskiriamos bausmės.

– Tik priėmus įstatymą būgštauta, kad greitai visa Lietuva bus nuteista. Ar tai ir vyksta?

– Viskas gerbiamų gyventojų valioje. Moralas vienas – kiekvienas turi ir privalo atsakyti už savo veiksmus – smurtavimas artimoje aplinkoje yra nusikaltimas.

Nusikaltimų daugėja

Policijoje registruota pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje:

2012 m. – 1 418 Kauno apskrityje, iš jų 1 141 Kaune ir Kauno rajone.

2013 m. – 3 514 Kauno apskrityje, iš jų 2 706 Kaune ir Kauno rajone.

2014 m. – 4 955 Kauno apskrityje, iš jų 3 259 Kaune ir Kauno rajone.

2015 m. – 8 101 Kauno apskrityje, iš jų 5 347 Kaune ir Kauno rajone.