Suklastojęs dokumentus sukčius apgaulės būdu ne tik įsiregistravo 5,5 mln. litų kainuojančius pastatus Kauno centre, bet ir užstatęs svetimą turtą bankui sugebėjo įmonės vardu gauti beveik 4 mln. litų kreditą, kurį panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

Patikrinus, kaip kaunietis R. J., dirbęs uždarosios akcinės bendrovės direktoriumi, moka pajamų mokestį, išsiaiškinta, kad jis pasisavino ir savo asmeniniu turtu pavertė bendrovei priklausančias pinigines lėšas bei gavo beveik 3 mln. litų kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų. Mokesčių inspektoriai vyrui priskaičiavo daugiau nei 1,6 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio, delspinigių bei baudų.

Buvo patikrinti bendrovės, vykdžiusios restoranų veiklą, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius, piniginiai srautai, atsiskaitymai tarp įmonių, gautų kreditų panaudojimas. Tikrinant bendrovės veiklą nustatyta, kad direktorius bendrovei suteiktą banko kreditą pervedė į asmeninę sąskaitą ir įmonės pinigais atsiskaitinėjo už savo vardu nusipirktus žemės sklypus, nekilnojamąjį turtą, susimokėjo šimtatūkstantinę įmoką už lizingu įsigytą "Jaguar XK8 Cabrio" automobilį.

Portalo kaunodiena.lt žiniomis, Kaune populiaraus baro "Fortas" bėdos prasidėjo 2007 m. pavasarį, R. J. pradėjus dirbti direktoriumi. Jis net kojų neapšilęs susitarė su pastatų savininku dėl patalpų, kurios buvo nuomojamos barui, pardavimo. Sulygę kainą sandorio dalyviai apsilankė pas notarą ir įformino sutartį, pagal kurią mokėjimai, beveik pusšešto milijono litų, buvo išdėstyti dalimis iki metų pabaigos. Bet nepraėjus net trims mėnesiams baro pirkėjas pristatė notarinei kontorai suklastotą pažymą dėl pilno atsiskaitymo su pardavėju. Gavęs liudijimą, jog įsiskolinimai padengti, R. J. „Registrų centre“ įregistravo pastatus bendrovės, kurioje dirbo direktoriumi, vardu.

Po to sukčius kreipėsi į banką, užstatė apgaulės būdu pasisavintą turtą ir pateikęs suklastotą laidavimo sutartį, kurią neva pasirašęs jo tėvas, gavo beveik 4 mln. litų kreditą. Pastatų savininkas, nesulaukęs iš pirkėjo žadėtų pinigų ir išgirdęs, kad baras uždarytas, tik kreipęsis į teismą dėl skolos priverstinio išieškojimo sužinojo, kad jam priklausantis nekilnojamasis turtas įkeistas bankui.

Nuo 2007 metų bendrovė ataskaitų neteikė, gautų pajamų ir patirtų sąnaudų nedeklaravo, tad įmonė, mokesčių administratoriaus iniciatyva, buvo išregistruota iš PVM mokėtojų. Patikrinimo metu išsiaiškinta, kad buhalterė apie kitame banke įmonės vardu atidarytą sąskaitą nežinojo, nes bendrovės direktorius buvo vienintelis asmuo, turėjęs teisę pasirašyti ir vykdyti naujai atidarytos sąskaitos bankines operacijas. Jis jas ir vykdė, tik pinigus naudojo ne bendrovės reikmėms, bet savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

Bendrovės patikrinimas buvo atliktas pagal archyvinėse bylose esančius duomenis bei trečiųjų asmenų pateiktą informaciją. Kadangi direktorius buvo teisiamas dėl sukčiavimo – naudotasi ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, Marijampolės bei Kauno apylinkės teismuose duotais parodymais nagrinėjant bylą dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaulės būdu.