Pasiūlė baudas

Prokurorė pasiūlė nubausti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)  Humanitarinių mokslų fakulteto istorijos specialybės ketvirtakursę V.Kolbešnikovą bei buvusį jos draugą Liną Kleiną, kaltinamus pernykštės Vasario 16-osios išvakarėse Kaune iškabinėjus plakatus „Sudegink Ruklą deportuok vyriausybę imigrantai welcome!“, piniginėmis baudomis – po beveik 565 eurų.

„Kad jaunimas yra aktyvus – gerai, tačiau nusikaltimų darymas negali būti toleruojamas. O kaltinamiesiems inkriminuojamas nusikaltimas labai aiškiai nurodo, kur baigiasi teisė reikšti savo nuomonę ir prasideda nusikaltimų darymas. O tai, kad daro kažką neteisėtą, V.Kolbešnikova suvokė, nes darė tai naktį ir dangstydamasi gobtuvu. Šiandien jiems šie esą jaunų žmonių žaidimai kelia juoką, tačiau norisi tikėti, kad jie padarys reikiamas išvadas“, – maždaug tokia buvo valstybinės kaltintojos kalbos esmė, siūlant V.Kolbešnikovai ir L.Kleinui gerokai švelnesnę bausmę, negu už viešą kurstymą diskriminuoti tam tikrą visuomenės grupę bei viešą kurstymą susidoroti su ja numato Lietuvos įstatymai.

Tačiau V.Kolbešnikovos baigiamasis žodis po pastarosios advokatės raginimo išteisinti jos ginamąją sudaužė minėtas prokurorės iliuzijas į šipulius.

Geriausia gynyba puolant?

Apie keliolika minučių trukęs V.Kolbešnikovos pasisakymas – tiksliau, iš anksto parašyto teksto skaitymas – priminė ir paskaitą imigrantų politikos, kurią kartu su Europos Sąjunga vykdo mūsų valstybė, klausimais, ir kalbą mitingo metu, apkaišytą oponentus žeminančiais epitetais.

„Nesigailiu, kad kabinau plakatus ir kategoriškai nesutinku su pareikštais kaltinimais, kuriuos, geriausiu atveju, vertinu kaip nesusipratimą, blogiausiu – kaip teisinį persekiojimą!“ – teigė V.Kolbešnikova. Anot kaltinamosios, ji tik pasinaudojo Konstitucijos suteikta teise kritikuoti Vyriausybės politiką. O plakatai, kuriuos savaip interpretavo „vadinamasis ekspertas Laužikas, kuris net nėra apsigynęs daktaro disertacijos“, buvo skirti nacionalistams ir jų turinį būtina vertinti kasmetinių minėtų asmenų paradų, skleidžiančių neapykantą, kontekste.

„Tą savaitę, kai sužinojau, kad esu įtariamąja, Viduržemio jūroje nuskendo beveik 1000 pabėgėlių! O prokurorė visų liudytojų klausė, kaip šių plakatų turinį galėjo suprasti paprastas žmogus? Nors, remiantis Statistikos departamentu, tai yra moteris su aukštuoju išsilavinimu, virš 30 metų ir dirbanti paslaugų sektoriuje arba vidutinėje ar žemutinėje valstybės tarnybos grandyje. Ar ji nežino, kas yra Rukla arba pabėgėliai?! O jeigu žmogus nesupranta plakato turinio, tai ir šauktukas neragina jo imtis jokių veiksmų!“ – maždaug taip savąsias tiesas dėstė V.Kolbešnikova.         

Eksperto įžvalgos

Kaip jau rašyta, į teisiamųjų suolą V.Kolbešnikovą su L.Kleinu pasodino Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, į kurią kreipėsi teisėsaugininkai, sulaukę pasipiktinusios visuomenės skambučių dėl Laisvės alėjoje bei Vilniaus gatvėje priklijuotų minėtų prieštaringai vertinamų plakatų, eksperto išvada.

Jų turinį tyręs jau minėtas Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros lektorius Laimutis Laužikas konstatavo, kad plakatuose minima Rukla gali būti vertinama dvejopai. Pirmiausia, tai – imigrantų centras. O raginant šį sudeginti ir kviečiant imigrantus į Lietuvą, šis „welcome“ (išvertus iš anglų kalbos – „sveiki atvykę!“) skamba bauginančiai bei ironiškai – „sveiki atvykę į pragarą!“.

Tačiau dar makabriškesnę plakato turinio potekstę L.Laužikas įžvelgė, turėdamas galvoje, kad Rukloje yra įsikūrę Lietuvos kariuomenės daliniai. Anot jo, skatindami sudeginti Ruklą, plakato autoriai su šiuo savo „welcome“ galimai sveikina ir visiems gerai žinomus vadinamuosius „žaliuosius žmogeliukus“, atvykusius, kartojant juos pažodžiui, į be vyriausybės likusią valstybę.

Liudytojas neigė apsipažinęs

Teisiamųjų suole atsidūrusius V.Kolbešnikovą bei L.Kleiną – kaip klientus, dažnai užsukdavusius į jų įstaigą, atpažino pagrindiniu liudytoju šioje byloje tapęs vienos Laisvės alėjos kavinės barmenas. Teisme jis patvirtino, kad tąnakt, apie 1 val. išėjęs parūkyti į lauką, matęs plakatą priklijavusius jaunuolius vos septynių metrų atstumu nuo savęs. Taigi, negalėjęs apsipažinti.

Tačiau  L.Kleinas tikino, kad tąnakt miegojęs namuose. Nors, anot prokurorės, peržiūrėjus vaizdo įrašus, akivaizdu, kad juose užfiksuotas L.Kleinas, o ne vizualiai į jį panašus T.Marcinkevičius. Nors V.Kolbešnikovos advokatei, prašiusiai išteisinti ir L.Kleiną, atrodo kitaip. 

V.Kolbešnikova, ikiteisminio tyrimo metu nedavusi jokių parodymų, teisme prisipažino klijavusi plakatus. Tačiau ne su L.Kleinu, bet su trimis bendramoksliais iš VDU – Tomu Marcinkevičiumi, Jurgiu Valiukevičiumi ir Agne Bagdžiūnaite. Pastarieji, apklausti teisme, kaip liudytojai, patvirtino jos žodžius ir pasakojo, kad idėja iškabinėti plakatus gimė spontaniškai – susirinkus pernykštės vasario 15-osios vakare aptarti, kaip šiemet reaguoti į tradicines Vasario 16-osios Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos eitynes, kurioms jie nepritaria. Tas tekstas, kuris buvo atspausdintas tą pačią naktį, buvo beveik tiesioginis vieno angliško plakato, matyto Prahoje ar Varšuvoje, vertinys. Ir jo tikslas buvo ne skatinti smurtą ar kurstyti neapykantą, o suerzinti minėtų eitynių dalyvius ir parodyti šiems, kad ne visi jiems pritaria.

Pergudravo patys save?

Anot V.Kolbešnikovos bei jos bendramokslių, „sudegink Ruklą“ tereiškė užsienyje vykstančių pabėgėlių centrų padeginėjimo palaikymą, nes jie primena kalėjimus.

Neragino jie deportuoti ir Vyriausybės, kuri buvo paminėta tik kaip visos valdžios sinonimas. Esą nebuvo iškraipyta ir anglų kalbos žodžio „welcome“ prasmė, nes, kviesdami imigrantus į Lietuvą, jie norėjo patikinti, kad ir čia yra žmonių, kurie juos priims ir sukurs saugesnę aplinką, negu tie, kurie eis eitynėse.

Tačiau, prokurorei pasiteiravus, ar plakatų autoriai tikėjosi, kad eitynių dalyviai bei plačioji visuomenė be tokio išsilavinimo, kaip jų, taip pat supras šio šūkio turinį, apklausiamieji prisipažino, kad nesitikėjo.

Nuosprendį ketinama skelbti lapkričio pradžioje.