Ugniagesiai pagalbos skambučio sulaukė vasario 21 d. apie 12.28 val.

Namas, anot ugniagesių, mūrinis, trijų aukštų. Jame gyvena dvi šeimos.

Gaisrą pastebėjo vienas savininkų. Pranešta, kad kamine – atvira liepsna tarp pirmo ir antro aukštų.

„Gesina kaminą, pabudės, kol atvės konstrukcijos. Gal prireiks valyti krosnį, kad greičiau atvėstų“, – sakė Kauno ugniagesių atstovė Džiuginta Vaitkevičienė.

Ji pridūrė, kad įvyki vietoje prireikė ir keltuvo, kad būtų galima situaciją įvertinti iš viršaus.

Valyti kaminą – kas ketvirtį

Žiemą degantys kaminai – pasikartojantis atvejis. Tokių iškvietimų padaugėja paspaudus šaltukui.

Ugniagesiai jau metų metus visus ragina atidžiai prižiūrėti kaminus. Jų nevalant galimos skaudžios pasekmės. Susikaupę suodžiai ir dervos gali užsidegti savaime. Tokiu atveju, plyksteli didelė ugnis, o gaisrui išplisti ir pasiglemžti visą namą daug laiko nereikia. Priklausomai nuo situacijos, kaminas gali ir sprogti.

Ugniagesiai akcentuoja, kad prasidėjus vėsiajam sezonui tenka kartais net ir dešimtis kartų per parą budėti šalia pastatų ir laukti, kol dūmtraukiuose išdegs suodžiai.

Pagal Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, suodžius iš dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Dūmtraukiai privalo būti tvarkingi, iš išorės išbalinti, kad matytųsi aprūkę įskilimai.

Kauno ugniagesių atstovė Džiuginta Vaitkevičienė pabrėžė, kad būtina patikrinti, ar nuo krosnies krašto ir dūmtraukio iki degių pastato konstrukcijų yra reikiamas atstumas.

Kaminas, apklijuotas tapetais

„Neretai būna taip, kad dūmtraukių ir krosnių sienelės liečiasi prie degių sienų ar lubų. Būtina žinoti, kad namo perdangoje nuo išorinės kamino sienelės iki degių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 40 cm nedegios medžiagos tarpas, o tarp kamino išorinės sienelės ir namo stogo degių konstrukcijų privalo būti ne mažesnis kaip 25 cm nedegantis intarpas. Be to, reikia žinoti, kad į vieną dūmtraukį negali būti jungiamos daugiau kaip dvi krosnys“, – teigė atstovė.

Anot jos, pasitaiko, kad remontuodami senus pastatus savininkai vietoje krosnių stato židinius, o kaminus palieka senus. „Tačiau pamirštama, jog kamino skylė židiniui turi būti kur kas didesnė negu krosniai. Jeigu į vieną dūmtraukį sujungti keli šildymo įrenginiai, juos kūrenant kaminas labai įkaista, o jei dar ir dūmtraukis blogai įrengtas, galima tikėtis gaisro“, – perspėjo Dž. Vaitkevičienė.

Dar vienas bėdų šaltinis – tapetai, priklijuoti prie pat krosnių ir dūmtraukių, o kartais netgi ir ant jų. „Užkūrus krosnį, tapetai nuo karščio kaista, gelsta, o po kurio laiko ir užsidega. Be to, ties krosnies pakura, jeigu grindys medinės ar iš kitų degių medžiagų, privalo būti prikaltas ne mažesnis kaip 50x70 cm skardos lakštas“, – nurodė atstovė.

Po ilgos pertraukos užkūrus krosnį ar židinį ir dūmams ėmus rūkti į patalpas, būtina nedelsiant  išvalyti krosnį ir dūmtraukį.

Būdingas didelis ūžesys

Suodžiai nevalytuose dūmtraukiuose dažniausiai užsidega vėjuotą dieną. Ugniagesiai nurodo, kad tokiam gaisrui būdingas ūžesys kamine, iš kamino besiveržiančios kibirkštys ar net liepsnos.

Ką daryti? Kuo skubiau užgesinkite ugnį kūrykloje, sandariai uždarykite krosnies ir peleninės dureles, kad nebūtų traukos ir ugnis negautų šviežio oro, ir kvieskite ugniagesius.

Pagrindinės priešgaisrinės taisyklės:

    • neperkaitinkite krosnių, nedžiovinkite arti jų skalbinių, malkų bei kitų degių medžiagų. Bet kokie namų apyvokos reikmenys, baldai turi būti nuo krosnies ne arčiau kaip per 1 metrą. Nedirbkite su degiais skysčiais arba dažais kambaryje, kur kūrenasi krosnis;

    • nenaudokite krosniai pakurti lengvai užsidegančių skysčių (benzino, žibalo, acetono ir kt.) – tai labai pavojinga;

    • neišeikite iš namų, kai kūrenasi krosnis, nepalikite jos prižiūrėti mažamečiams vaikams; nelaikykite atvirų durelių. Baikite krosnį kūrenti ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki išvykdami iš namų arba eidami miegoti;

    • baigę kūrenti krosnį, jos kaištį uždarykite tik gerai įsitikinę, kad kuras visiškai sudegęs. Per anksti uždarę galite apsinuodyti smalkėmis.

Nepalikti be priežiūros ir elektrinių šildytuvų

Ne ką mažiau pavojingi ir elektriniai šildytuvai, kurie naudojami gyvenamuosiuose būstuose bei įstaigose. Šis prietaisas privalo būti sertifikuotas, jokiu būdu ne savadarbis.

Ant elektrinių prietaisų negalima džiauti skalbinių. Nemažai gaisrų kyla ir dėl to, kad šildytuvai paliekami per arti įvairių daiktų: spintų, minkštasuolių, užuolaidų.

Vienas efektyvus apsisaugojimo nuo galimo gaisro būdas – įsirengti dūmų jutiklius.