Teisės ir pareigos

Iki rugsėjo 26 d. Kauno miesto keliuose žuvo šeši žmonės. Net du iš jų – rugsėjo mėnesį. Abu žuvusieji buvo pėstieji, vienas jų – 7-erių metų mergaitė. Iš viso per šiuos metus jau žuvo keturi pėstieji. Tik vienas jų ėjo per perėją. Vis dėlto saugaus eismo specialistai pastebi, kad net ir žingsniuodami pėsčiųjų perėjomis žmonės pamiršta įvertinti, ar jie elgiasi saugiai.

Kauno technologijos universiteto docentas Martynas Starevičius pastebi, kad pėsčiųjų saugumu susirūpinę specialistai sprendžia, kokiomis priemonėmis kovoti su pėsčiaisiais, kurie į kelią įžengia visiškai nevertindami to, kas vyksta aplinkoje.

"Naujausia problema – išmaniosios technologijos. Tikriausiai ne vienam vairuojančiajam teko matyti, kaip į perėją įžengia žmogus, naudodamasis mobiliuoju telefonu ir net nekreipia dėmesio, spės ar ne iki pėsčiųjų perėjos sustoti transporto priemonės", – beveik kasdienę situaciją keliuose nupasakojo pašnekovas.

Atsakymo į klausimą, ką daryti, kad taip nebūtų neranda ne tik mūsų šalies specialistai. Pasak M.Starevičiaus, turėtų padėti pėsčiųjų švietimas ir įvairios reklamos žiniasklaidos priemonėse.

"Pėstiesiems reikia parodyti, kuo jie rizikuoja elgdamiesi nesaugiai gatvėje. Ne visuomet automobilio vairuotojas, net ir pamatęs, kad pėsčiasis žengia į perėją, sugebės sustabdyti automobilį ir ne visuomet dėl to galime kaltinti vairuotoją. Galbūt kelio danga buvo šlapia ir stabdymo kelias pailgėjo, o gal ir mašinoje staiga atsirado kažkoks gedimas", – galimus scenarijus dėstė M.Starevičius.

Pėsčiuosius jis paragino prisiminti, kad jie šansus išsaugoti gyvybę turi tik tada, kai automobilio greitis yra ne didesnis nei 30 km/val., o jam didėjant galimybių likti gyvam po susidūrimo su transporto priemone smarkiai mažėja. "Kai automobilio greitis siekia apie 80 km/val., susidūrimo atveju pėsčiasis neturi jokių galimybių likti gyvas", – tvirtino mokslininkas. KTU docentas pastebėjo, kad šiandien pėstieji žino savo teises, tačiau primiršta pareigas

Pasigenda socialinės reklamos

M.Starevičiaus mintims antrino ir Kelių ir transporto tyrimo instituto Saugaus eismo skyriaus viršininkas Mindaugas Katkus. Jo teigimu, yra susiklosčiusi klaidinga nuomonė, kad pėsčiųjų perėja užtikrina saugumą.

"Manau, kad žmonės, kirsdami važiuojamąją dalį net ir pėsčiųjų perėjoje, per dažnai patiki savo gyvybę kitiems, kad kažkas kitas, o ne jie patys save apsaugotų", – "Kauno dienai" sakė M.Katkus.

Specialistas tvirtino, kad nuo senų laikų dar įsigalėjęs mitas, jog vairuotojas, užimdamas stipresniojo poziciją, turi apsaugoti pėsčiąjį, tačiau net ir bandydamas taip pasielgti gali to nesugebėti dėl fizikinių priežasčių.

"Dėl eismo įvykių, kai nukenčia pėstieji, mūsų šalyje visuomet skubama nukryžiuoti vairuotoją, tačiau ar kiekvienas pėsčiasis gali pasakyti, kad žino, kokiomis taisyklėmis vadovaujantis reikia kirsti važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje?" – retoriškai klausė M.Katkus.

M.Starevičius sakė, kad pasigenda socialinės reklamos, kurioje būtų kalbama apie tai, kokie padariniai gresia pėstiesiems, nesilaikantiems elementaraus atsargumo. "Tikriausiai visi gerai atsimename reklamą, kurioje buvo rodomi eismo įvykio padariniai, kai tėvai ant galinės sėdynės veža saugos diržu neprisegtą vaiką. Tuo metu ne vienas vaikas privertė raudonuoti tėvus, nesilaikančius KET, klausdamas, ar nebijo, kad automobilyje liks tik jo batukai. Kažko panašaus reikėtų ir siekiant išmokyti saugiai naudotis perėjomis pėsčiuosius – reklamos, kuri visiems paliktų įspūdį", – mintimis dalijosi vienas pašnekovų.

Būti atidiems

Vardydami pėsčiųjų daromas klaidas pašnekovai nepamiršo ir vairuotojų, kurie taip pat neretai nepaiso KET ne tik viršydami saugų greitį, tačiau ir važiuodami per pėsčiųjų perėjas. "Juk visi žinome, kad pėsčiasis į perėją gali įžengti itin staiga – ėjęs, atrodo, tiesiai, staiga nusprendžia įžengti į pėsčiųjų perėją. Vairuotojas turi būti pasiruošęs viskam. Juk geras vairuotojas ne tik tas, kuris sugeba išsisukti iš kritinės situacijos, tačiau ir tas, kuris net neleidžia susidaryti aplinkybėms, kurios galėtų lemti eismo įvykį", – sakė M.Starevičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad prie pėsčiųjų saugumo Kaune ir kituose Lietuvos miestuose prisidėtų gatvių paskirties atskyrimas – magistralinėse gatvėse, kuriose itin intensyvus tranzitinis eismas, negalėtų būti vieno lygio pėsčiųjų perėjų ir važiuojamosios kelio dalies sankirtų arba jos turėtų būti reguliuojamos, o tankiau apgyvendintose teritorijose esančiuose keliuose pėsčiųjų saugumas turėtų būti užtikrinamas inžinerinėmis priemonėmis – greičio mažinimo kalneliais, saugumo salelėmis, specialiu perėjų apšvietimu. "Labai laukiu, kada bus sutvarkyta Kovo 11-osios gatvė. Pasižiūrėsime, kiek pagerės pėsčiųjų saugumas joje", – prisiminęs Kauno miesto savivaldybės vykdomą perėjų minėtoje gatvėje modernizavimo projektą kalbėjo pašnekovas. Šioje gatvėje netrukus turėtų atsirasti išmanusis perėjų apšvietimas, kuris reaguos į pėsčiuosius, įžengusius į pėsčiųjų perėją.

Vairuotojų pareigos pėstiesiems

1. Įvažiuojant ir išvažiuojant iš šalia kelio esančių teritorijų, sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta.

2. Važiuojant atbulam visais atvejais duoti kelią pėsčiajam.

3. Reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo signalai leidžia važiuoti, duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam.

4. Važiuojant kryptimi, kurią rodo rodyklė, įjungta papildomoje šviesoforo sekcijoje, kartu su geltonu arba raudonu signalu, duoti kelią pėsčiajam.

5. Imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

6. Artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą "Pėsčiųjų perėja" praleisti į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį.

7. Sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, važiuojanti ta pačia kryptimi. Sulėtinti greitį, jei šalia važiuojanti transporto priemonė sulėtino greitį.

8. Sustoti ir praleisti važiuojamąją dalį kertančią organizuotą vaikų grupę.

9. Sulėtinti greitį, prireikus – ir sustoti, praleisti vaikus ir juos lydintį asmenį, artėjant prie sustojusios transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais ar prie sustojusio mokyklinio autobuso.

10. Vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, jeigu už jos yra grūstis, dėl kurios reikėtų sustoti, o sustojusi transporto priemonė trukdytų pėstiesiems.

Pėsčiųjų pareigos kelyje

1. Pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, – kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu.

2. Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų.

3. Vietose, kur eismas reguliuojamas, pėstieji privalo vadovautis šviesoforais su pėsčiųjų simboliu, o kai jų nėra, – transporto šviesoforų signalais.

4. Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.

5. Važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalies turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per kelią galima tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.

6. Užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn, pėstieji, atsižvelgdami į tai, kurioje važiuojamojoje dalyje jie yra, privalo baigti pereiti ją arba sustoti saugumo salelėje.

7. Pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.

8. Pėstiesiems draudžiama išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių.

9. Pėstiesiems draudžiama eiti dviračių takais, važiuoti riedučiais, riedlentėmis, paspirtukais važiuojamąja dalimi.

10. Pėstieji negali eiti automagistrale ar greitkeliu.