Panemunės tragediją teks narplioti Temidei: ugniagesio gelbėtojo byla dar gali subliūkšti

Teismui perduota Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyresniojo ugniagesio J. M., kurio, skubant gesinti gaisro, nesuvaldyta autocisterna viešoje transporto stotelėje sunkiai sužalojo moterį, byla.

Viskas įvyko žaibiškai

Ši nelaimė įvyko šiųmetės sausio 9-osios vidurdienį Panemunėje – Vaidoto gatvėje, ties viešojo transporto stotele „Birutės gatvė“.

J. M. vairuojama autocisterna tada vyko į Vaišvydavą – Rusmenių gatvę. Gavus pranešimą apie iš vieno ten esančio namo kamino besiveržiančias liepsnas, įvykio vieton buvo pasiųstos sutiprintos ugniagesių pajėgos iš kelių Kauno komandų. J. M. su kolegomis skubėjo ten iš 1-osios komandos, įsikūrusios Nemuno gatvėje.

Nukentėjusiąja J. M. byloje pripažinta 73-ejų metų Panemunės gyventoja minėtoje viešojo transporto stotelėje taip pat laukė autobuso į Vaišvydavą. Ikiteisminį tyrimą dėl šio eismo įvykio  pradėjusiems teisėsaugininkams ji pasakojo, kad, stovėdama tada stotelės viduje, atkreipė dėmesį į dideliu greičiu atlekiančią ugniagesių autocisterną, kurios sirenos buvo girdėti iš toli. Tačiau viskas įvyko žaibiškai: ji net nesuprato, kodėl šis sunkiasvoris ugniagesių transportas, kuriame būna iki trijų tonų vandens, staiga taranavęs stotelės konstrukciją, pervažiavo jai dešinę koją ir, nulėkęs nuo kelio žemyn link upelio, tik ten sustojo.

Pasirinkimo beveik nebuvo

J. M. apie tai, kas įvyko, teisėsaugininkams pasakojo šiek tiek kitaip. Jis teigė, kad autocisternai dėl slidaus kelio nedidelėje nuokalnėje ir kelio vingyje tapus nevaldomai, žaibiškai reikėjo pasirinkti, ar bandyti sukti į priešpriešinę eismo juostą, kuria važiavo lengvieji automobiliai, ar link viešojo transporto stotelės, kurioje tuo metu stovėjo maršrutinis autobusas.

Anot J. M., kad stotelės viduje yra moteris, jis nematė. Panašu, kad šią užstojo stotelės konstrukcija arba minėtas autobusas. Šio „3-iojo“ maršruto autobuso autocisterna nekliudė. Likus iki jo maždaug vienam metrui, rėžėsi į stotelės, kurios viduje buvo moteris, konstrukciją.

Autocistrnai galų gale sustojus, jos ekipažas puolė sužeistajai į pagalbą. Konstatavus atvirą kojos lūžį, ant kraujuojančios žaizdos uždėtas turniketas, taip stabdant kraujavimą iki greitosios medikų atvykimo.

Greitosios medikams nuvežus nukentėjusiąją į Kauno klinikas, ten jai konstatuota ir daugiau lūžių, o pervažiuota koja amputuota.

Kaltinimas – tradicinis

Teismo medicinos ekspertai konstatavo nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą. O J. M. stos prieš teismą, kaltinant jį pažeidus Kelių eismo taisykles, nepasirinkus saugaus greičio, neatsižvelgus į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą bei meterologines sąlygas, ir, esant slidžiai kelio dangai, nesuvaldžius vairuotos transporto priemonės, nuvažiavus nuo kelio bei sunkiai sutrikdžius žmogaus sveikatą.

Beje, kelininkai pabarstė nelaimės vietoje slidų kelią tik už 20 minučių po jos.

J. M. buvo pradėjęs dirbti Kauno priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje autocisternos vairuotoju tik prieš kelis mėnesius iki šios nelaimės, nors leidimą vairuoti tokios kategorijos transportą turėjo jau apie devynerius metus. Nustatyta ir, kad jo nesuvaldyta autocisterna buvo techniškai tvarkinga, – vos prieš pusantro mėnesio sėlkmingai įveikusi techninę apžiūrą.

Kaltę pripažino

J. M. savo kaltę – kad neįvertino oro sąlygų, pripažino nuo pat pradžių. Jis sutiko, kad, nors ir turėjo teisę, skubant gesinti gaisro, viršyti leistiną greitį, privalėjo atsižvelgti ir į važiavimo sąlygas, jog pasirinktas greitis būtų saugus.

Be to, jis dar tą pačią dieną nuskubėjo su kolegomis į Klinikas ir atsiprašė nukentėjusios dėl to, kas įvyko, bei klausė, kuo gali jai padėti.

Šią bylą buvo galima baigti susitaikymu arba J. M. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės. Buvo gautas ir jo advokatės prašymas atleisti J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal mamos laidavimą.

Tačiau abiem minėtais atvejais yra būtina atlyginti padarytą žalą. O tai – jau draudimo bendrovės, kurioje šios nelaimės metu buvo apdrausti Kauno ugniagesiai, kompetencija. Ši per pusmetį vykusį ikiteisminį tyrimą to padaryti nesugebėjo, konstatuodama, kad nukentėjusiosios patirta žala – didelė, tačiau, siekant apskaičiuoti, kaip ją kompensuoti, trūksta dokumentų.

J. M., kuriam tai bus pirmoji akistata su Temide, dar gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perdavus jo bylą teismui. Nukentėjusioji, kuri, panašu, kad susidūrė su problemomis ne tik kaip pritaikyti savo namus sušvelninant patirtus sužalojimus, bet ir priemonės, padėsiančios jai judėti, įsigijimui, lig šiol nėra pareiškusi jokių ieškinių, nes taip pat nežino, kokia bus draudimo išmoka. Tačiau ji dar gali tai padaryti, prieš pradedant šioje byloje įrodymų tyrimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nesuprantu

nesuprantu portretas
bet juk avarija ivyko del kelininku aplaidumo, prie ko cia ugniagesys? jei po avarijos kelia pabarste, vadinasi akivaizdu kad kelininkai pripazista savo aplaiduma. Suprasciau jei po avarijos kelio niekas nebarstytu, vadinasi kelias buvo geros bukles, tada galima gaisrininka kaltint. Tai jei as ant kelio papilsiu tepalo, tai ar bus kaltas tas kuris nuslys ir padarys avarija?

Onė

Onė portretas
Taigi visą žalą turi padengti kelininkai ir taškas

Kiek teko

Kiek teko portretas
matyti avariju nuo pat nepriklausomybes,kasdien dirbant kelyje,visada slidi danga budavo skubiai barstoma iskart po ivykio. Nors iki jo,ji sekmingai budavo slidi pernakt ir iki pietu! Tipine avarija kazkada taip ivyko Panevezio aplinkkelyje,kur gaisriniu automobiliu buvo uzmusti i ivyki atvyke medikai. Ir negirdejau,kad kada keliu prieziura butu teisiama uz aplaiduma,sukelusi pavoju visuomenei!
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių