Naftos kontrabandininkai bando išsisukti?

  • Teksto dydis:

Praėjusių metų vasarą pareigūnai atliko  50 kratų didmeninę naftos produktų prekybą vykdančiose bendrovėse Kaune ir Vilniuje. Devyniems asmenims pareikšti įtarimai nesumokėjus apie 3 mln. eurų mokesčių.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdyba atlieka ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo.

„Kauno dienos“ duomenimis, bendrovė „Euronafta“ vertėsi naftos produktų kontrabanda iš Rusijos ir Baltarusijos, o vėliau juos parduodavo bendrovėms „Jumps“, „Tauritus“, taip pat buvo tiekiama kai kurioms degalinėms.

Pareigūnai bendrovių pavadinimų neatskleidžia, tačiau oficialiai patvirtina, kad trijų Vilniuje ir Kaune registruotų bendrovių kelerių metų apyvarta naftos produktais (dyzelinu, mazutu ir kt.) siekė kelis šimtus milijonų eurų. Bendrai parduota apie 2 mln. tonų degalų.

Atskleista sudėtinga ne tik Lietuvą, bet ir kitas ES valstybes apimanti nusikalstama schema.

Įtariama, kad iš Rusijos ir Baltarusijos įsigytas dyzelinas, mazutas, panaudojus kelių lengvatinio apmokestinimo bendrovių (angl. offshore) dokumentus, pavirsdavo degalais iš Latvijos, Estijos. Dalis produkcijos buvo parduodama nedidelėms Lietuvos degalinių tinklus turinčioms bendrovėms, kita dalis buvo eksportuojama į Lenkiją ir kitas ES valstybes.

Skaičiuojama, kad per keletą metų trukusią neteisėtą prekybą degalais trys bendrovės apgaule į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau kaip 2,2 mln. eurų pridėtinės vertės ir beveik 1 mln. pelno mokesčių.

„Atskleista sudėtinga ne tik Lietuvą, bet ir kitas ES valstybes apimanti nusikalstama schema, kai naudojantis Lietuvoje įsteigtomis realios veiklos nevykdančiomis priedangos įmonėmis bei užsienio šalyse įsteigtomis lengvatinio apmokestinimo bendrovėmis buvo įforminami dyzelino įsigijimo dokumentai tikrovės neatitinkančiomis kainomis ir kiekiais“, – dar pernai teigė FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkas Edgaras Leškevičius.

Praėjus daugiau nei metams, kai kurie šios skandalingos istorijos dalyviai ieško būdų, kaip išsisukti iš situacijos.

Bendrovės „Jumps“ ir „Amber oil“ atstovai bando pasiekti susitarimą su Valstybine mokesčių inspekcija bei įsipareigoti atlyginti tik dalį valstybei padaryto nuostolio. Neoficialiai užsimenama apie 1,5 mln eurų, tačiau realiai suma gali būti kur kas mažesnė.

„Kauno dienos“ kalbintus teisininkus nustebino, kad Valstybinė mokesčių inspekcija siekia tokio susitarimo. To jie daryti negali, kol nėra baigta nagrinėti baudžiamoji byla.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba šią savaitę paskelbė, kad sustabdė leidimus verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais keturioms bendrovėms – tarp jų ir „Jumps“.

Šis sprendimas priimtas, gavus informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, kad šios įmonės turi mokestines nepriemokas valstybės biudžetui.

Bendrovės „Singora“, „Energijos kodas“ ir „Jumps“ šių metų liepos 22 d. duomenimis iš viso yra skolingos daugiau nei 1,4 mln. eurų valstybės biudžetui.

Taryba nurodė, kad, nepadengus mokestinių nepriemokų per 30 kalendorinių dienų, išduotų leidimų verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais galiojimas bus panaikintas. Leidimo sustabdymo laikotarpiu šios įmonės neturi teisės versti minėta veikla.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių