Kleboniškio tilto griūtis: baiminamasi, kad gali dar lūžti, koreguojamos eismo schemos

Kas dabar bus daroma?

Nukritus viduriniam Kleboniškio tiltui, tiek rangovai, tiek statybas prižiūrinčios institucijos aiškinsis įvykio aplinkybes. Taip pat bus rengiamas projektas, kaip apie 400 tonų sveriančią tilto dalį saugiai pašalinti.

Kol dar nėra išvadų dėl ko nukrito tiltas, po juo jau vyksta paruošiamieji darbai, mat statytojai baiminasi, jog gali dabar pakilusis tilto dalis lūžti pusiau. Todėl Panerių gatvėje tiesiai po viduriniu tiltu sunkioji technika pila smėlio kalvą. Toks sprendimas leistų sumažinti griūvančio tilto vibracijas bei apsaugotų pačią gatvę nuo sugadinimo.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

„Ši perdanga buvo paskutinė, kitos tokiu pat būdu nuardytos anksčiau. Likusios dalies svoris apie 400 tonų. Dabar bus sudaryta komisija iš atsakingų institucijų, yra informuota tiek Lietuvos automobilių kelių direkcija, tiek Statybų inspekcija. Komisija padarys išvadas, kodėl taip nutiko. Taip pat bus rengiamas naujas techninis projektas ir sprendžiama, kokią išardymo technologiją naudoti dabartinėje situacijoje. Reikia skaičiavimų, kaip galima tą dalį nukelti, gali būti dalimis, gal bus priimtas kitas sprendimas. Stengsimės darbus atlikti taip, kad kuo mažiau trukdytų eismui“, – įvykio vietoje komentavo rangos darbus atliekančios bendrovės „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius.

Jis aiškino, kad viena perdangos dalis įsmigusi į gruntą, kita – atsirėmusi į atramą. Jei pasimatys dar kokie pažeidimai, bus operatyviai sprendžiama, kaip galima valdyti situaciją ir užtikrinti saugumą.

Reikia skaičiavimų, kaip galima tą dalį nukelti, gali būti dalimis, gal bus priimtas kitas sprendimas.

„Visą naktį taip atrama atlaikė, todėl manome, kad ji pakankamai tvirta, kad ir toliau išlaikytų tokią apkrovą. Be to, perdanga nėra visiškai atsiskyrusi. Kitiems tiltams jokios įtakos tai neturėjo. Ta dalis, kuri yra persisvėrus, taip pat nesiremia į kitus tiltus“, – toliau komentavo „Kauno tiltų“ vadovas.

A. Rusevičius informavo, kad tilto rekonstrukcija nėra stabdoma, tik daugiau darbų persikėlė į kitą Neries pusę. Toje pusėje, kur nugarmėjo tiltas, yra ardomi atitvarai, pilamas gruntas, atliekami kiti darbai, kurie padeda užtikrinti saugumą.

Įvykis darbo metu

Pasak „Kauno tiltų“ generalinio direktoriaus, kai tiltas griuvo, dirbo naktinės pamainos darbininkai. Tuo metu kaip tik buvo demontuojamos tilto konstrukcijos, tačiau viskas pakrypo netikėta linkme. Tilto perdanga atsikabino nuo atramos ir persisvėrė. Dalis tilto konstrukcijos smigo į žemę, kita – pakilo aukštyn.

Griovimo darbus objekte atliko ilgametę tokių darbų patirtį turintis subrangovas. Pasak pagrindinių rangovų, darbai buvo vykdomi pagal suderintą griovimo darbų technologinį projektą. Pagal tą pačią technologiją jau buvo sėkmingai išardyta didžioji dalis tilto.

„Tuomet buvo vykdomi ardymo darbai, kuomet atjungiama tilto dalis ir vėliau turėjo būti demontuota. Toje pamainoje dirbo apie dešimt darbininkų. Niekas nenukentėjo – nei žmonės, nei automobiliai“, – nurodė A. Rusevičius ir pridūrė, kad jo darbo praktikoje toks atvejis pirmasis.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos suvestinėje nurodoma, kad pranešus apie nukritusį tiltą, specialiosios tarnybos padėjo darbuotojams užtverti priėjimus prie tilto, kad nevaikščiotų pašaliniai. Atvykusiems pareigūnams darbų vadovas aiškino, kad tiltas susideda iš keturių dalių, atjungus jungiamąsias detales, dėl galimai silpnų konstrukcijų, pasmukus vienai kolonai, tilto platforma persisvėrė į Neries pusę. Tačiau A. Rusevičius pažymėjo, kad tikslios įvykio aplinkybės paaiškės tik atlikus detalią ekspertizę.

Miesto eismo pertvarkos

Dėl saugumo po tiltu draudžiamas automobilių eismas, todėl kauniečiams teks koreguoti savo kelionių maršrutus. Be to, dėl nepravažiuojamos Panerių gatvės dalies, keisis ir viešojo transporto maršrutai.

„Šiuo metu su policija suderinę schemą, kad iš Panerių gatvės įvažiavimas į A1 kelią bus uždarytas, nes ten nėra greitėjimo juostos. Siūlome rinktis apylankas per Baltų, Jotvingių gatves. Panerių gatve eismas piko metu labai intensyvus, ypač iš Lapių pusės, todėl vairuotojai turės persiorientuoti per Vandžiogalos plentą. Ten pralaidumas – ribotas, bet, manome, kad šis kelias pajėgus aptarnauti automobilių srautą.

Šiuo metu eismas intensyvus, bet kaip tik dar yra mokinių atostogos, todėl tas intensyvumas nėra maksimalus. Todėl tikimės, kad gyventojai atras naujus maršrutus ir per kelias dienas pripras prie kitokių maršrutų“, – komentavo Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Eismo specialistai pastebi, kad jei atsitinka koks įvykis A1 kelyje, automobilių srautai ženkliai padidėja Varnių gatve, Neries krantine bei ties Milikonių kalnu.

„Jau dabar, matydami vietomis išaugusius srautus, kai kuriose sankryžose pakoregavome šviesoforų fazes tam, kad būtų didesnis pralaidumas“, – pridūrė savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas.

Dėl uždarytos Panerių gatvės atkarpos keičiasi 21-ojo autobuso maršrutas, jis dėl apylankų prailgėja. Kaip aiškino M. Matusevičius, minėtas maršrutas laikinai drieksis per Baltų prospektą, Jotvingių gatvę ir vėliau vėl įvažiuos į Panerių gatvę. Todėl keleiviams rekomenduojama į šiuos pakitimus atkreipti dėmesį ir planuotis ilgesnes keliones į darbus ar namus.

Eismas magistrale neuždaromas

LAKD informavo, kad už darbų organizavimą, padarinių pašalinimą, eismo saugą vykdomuose objektuose atsakingi rangovai.

Kaip Kelių direkciją informavo akcinė bendrovė „Kauno tiltai“, vykdant magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 99,03 iki 100,47 km esančio A. Meškinio tilto per Nerį (vidurinis tiltas) rekonstrukciją, imtasi visų būtinų eismo saugos užtikrinimo vietoje veiksmų ir įvykio priežasties išaiškinimo.

LAKD išplatintame pranešime nurodoma, kad eismas šalia esančiais dviem tiltais (pietiniu ir naujai pastatytu magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 99,03 iki 100,47 km) vyksta be apribojimų. Tačiau rangovui nurodyta stebėti situaciją ir atsiradus menkiausiems įtarimams dėl eismo saugos užtikrinimo, rangovas privalo operatyviai informuoti Kelių direkciją ir imtis veiksmų riboti eismą.

„Rangovas nuolat informuoja Kelių direkciją apie situaciją ir priimamus sprendimus dėl situacijos valdymo. Kelių direkcijos atstovai vertina situaciją įvykio vietoje, taip pat imsis veiksmų įvertinti minėto tilto griovimo darbų vykdymo aplinkybes.

Kelių direkcijos duomenimis, darbai buvo vykdomi pagal technologinį projektą, kurį rangovas dabar turės peržiūrėti, įvertinant įvykius statybvietėje“, – nurodė LAKD atstovai.

Primename, A. Meškinio tilto per Nerį (viduriniojo tilto) rekonstrukcijos ties Kaunu darbai pradėti praėjusiais metais. Pagal sutartį darbai turėjo būti baigti iki 2024 m. pabaigos. Šios sutarties darbų vertė – 68,37 mln. eurų. Skaičiuojama, kad šiuo kelio ruožu, į kurį patenka ir minėtas tiltas, nuo Biruliškių sankryžos iki „Via Baltica“ kai kuriomis dienomis automobilių srautas siekia iki 78 tūkst. automobilių.

Bėda po vieną nevaikšto

Primename, kad pastaruoju metu LAKD tenka vis aiškintis dėl byrančių tiltų ar jų konstrukcijų. Dar praėjusią savaitę nuo pietinio Kleboniškio tilto, kuris dar tik laukia remonto, nukrito turėklai.

LAKD išplatino pranešimą, jog šiuo metu tiltu naudotis saugu. Rangovas, vykdantis vidurinio tilto rekonstrukcijos darbus, esą užtikrina saugą statybvietėje.

AB „Kelių priežiūra“ pagal poreikį atlieka papildomus taisymo darbus. Planuojama darbus atlikti per dvi savaites, nes tvirtinamų turėklų ilgis sudaro apie 1 km (skaičiuojant abi puses).

Mėnesio pradžioje teko raudonuoti dėl dar vieno prastos būklės tilto. Kėdainiuose į upę nukrito dalis tilto sijos, tad dabar ši vieta – uždaryta ir laukia remonto. Šioje vietoje planuojama statyti laikiną tiltą, o esamą iš esmės sutvarkyti kiek vėliau.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Kelių direkcija inicijavo padarinių pašalinimo darbus. Tik po to, kai bus pašalinti įvykio padariniai ir įvertinta tilto būklė, bus galima vertinti ar tiltas tinkamas tolesnei eksploatacijai ir kokia apimtimi“, – po įvykio skelbė direkcija.

Siekiant išvengti sugriuvusio Kėdainių tilto likimo, LAKD netrukus išplatino dar vieną pranešimą apie valstybinės reikšmės kelyje dėl suprastėjusios būklės uždaromą tiltą.

„Uždaromas eismas per valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 196 Ariogala–Raseiniai–Kryžkalnis 13,46 km esantį tiltą per Dubysą. Eismas kreipiamas apylanka“, – buvo nurodyta pranešime.

Anot direkcijos atstovų, sprendimas uždaryti eismą minėtu tiltu priimtas atlikus tilto apžiūrą ir nustačius, kad laikančiųjų konstrukcijų būklė pablogėjo lyginant su ankstesniu statinio būklės vertinimu.