Taikėsi į žmones troleibusuose?
33-ejų J. Aleksandrovas kaltinamas net keturiais nusikaltimais, įvykdytais per vieną parą: viešosios tvarkos pažeidimu, turto sugadinimu visuotinai pavojingu būdu bei neteisėtu disponavimu šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis bei narkotinėmis medžiagomis be tikslo šias platinti, t.y. savo reikmėms.
Kaip įprasta recidyvistams, jis nelinkęs būti iki galo atviras su teisėsaugasa: nors neneigia, kad, būdamas apsvaigęs nuo narkotikų, šaudė A. Juozapavičiaus prospekte į troleibusus bei kitose Šančių gatvėse, tačiau negali pasakyti, kuriuo iš turėtų ginklų įvykdė pirmąjį išpuolį – ar tuo, kuris rastas jį sulaikant, ar tuo, kuris aptiktas per kratą jo namuose Tilkos gatvėje, kurios prieigose jis tokiu būdu smaginosi. Ir esą minėtus ginklus jis įsigijo iš nepažįstamo asmens. Maždaug tokia aptakių J. Aleksandrovo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnams, esmė.
Kaip jau rašyta, pirmasis troleibusas – „4-ojo“ maršruto buvo apšaudytas vasario 2-ąją, apie 21 val., geležinkelio tilto prieigose. Ir jame keleivių nebuvo. Po įtartino garso šio troleibuso vairuotojas pastebėjo apgadintą pirmąjį kairės pusės salono langą, esantį už savo kabinos, dėl ko, panašu, kad šaulys taikėsi į troleibuso vairuotoją.
Antrasis troleibusas – jau „1-ojo“ maršruto buvo apšaudytas vasario 3-ąją – taip pat apie 21 val. ties A. Juozapavičiuas prospekto ir Liepojos gatvės sankirta – netoli „Norfos“. Ir šiame jau buvo du keleiviai, sėdėję ne per toliausiai trečio nuo galo kairės pusės salono lango, į kurio rėmo konstrukciją buvo pataikyta.
„Kauno autobusai“ per pirmąjį išpuolį patirtą nuostolį įvertino 385 eurais, per antrąjį – 462 eurais.
Nukentėjusiųjų atsirado daugiau
Įtariamasis šiais išpuoliais buvo sulaikytas padedant visuomenei maždaug už valandos po antrojo troleibuso apšaudymo. Kuria kryptimi įtartinai sparčiu žingsniu nuėjo galimas šaulys, į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nurodė pilietiški asmenys.
Sulaikius įtariamąjį Kranto 3-iojoje gatvėje, pas jį rastas ne tik šratinis pistoletas, bet ir du folijos ritinėliai bei vienas plastikinis paketėlis su, kaip įtarta, narkotinėmis medžiagomis. Vėliau ekspertai patvirtino, kad ši baltos spalvos medžiaga – amfetaminas. O, kad ir tą vakarą įtariamas šaulys buvo apkvaitęs nuo narkotikų, konstatavo jį po sulaikymo tyrę specialistai.
Po troleibusų apšaudymais įtariamo J. Aleksandrovo sulaikymo buvo atlikta krata ir jo gyvenamoje vietoje – jau minėtoje Tilkos gatvėje, taip pat esančioje „Norfos“ prieigose. Ten rastas dar vienas ginklas. Šį kartą – pneumatinis bei 43 pramoninės gamybos šoviniai.
Prie ikiteisminio tyrimo, pradėto tada po J. Aleksandrovo sulaikymo, vėliau buvo prijungtas ir išvakarėse pradėtas toks pats tyrimas dėl „4-ojo“ maršruto troleibuso apšaudymo bei dar du pranešimai dėl turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu, kaip manoma, įvykdyto tarp minėtų išpuolių prieš troleibusus – vasario 2-osios vakare arba naktį į vasario 3-iąją.
Nors dėl pastarųjų buvo kreiptasi į policiją dar vasario 3-iosios ryte, iš pradžių nei nukentėjusieji, nei pareigūnai nebuvo linkę jų sieti su išpuoliais prieš troleibusus, nes, kaip ir pirmojo troleibuso apšaudymo atveju, įvykio vietoje dėl panaudoto ginklo specifikos nepavyko aptikti jokių įkalčių.
Pavyzdžiui, Sodų gatvėje, kuri paraleli A. Juozapavičiaus prospektui, įsikūrusios kineziterapijos studijos darbuotojos portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad atėjus vasario 3-iąją į darbą ir pastebėjus vitrininiame lange skylutę, kuri nebuvo kiauryminė, iš pradžių galvota, kad į jį pataikė akmenėlis, t.y. šis turto sugadinimas nesietas su didelį atgarsį sukėlusiu išvakarėse įvykdytu troleibuso apšaudymu. Ties šia versija apsistota, tik tos pačios dienos vakare netoliese esančios „Norfos“ prieigose apšaudžius dar vieną troleibusą.
Dėl minėto vitrininio kineziterapijos studijos lango apgadinimo, viliantis, kad tai įvyko išsiskirsčius grupinės mankštos, trukusios iki 20 val., dalyviams, J. Aleksandrovui pareikštas 566 eurų ieškinys. Dar 50 eurų iš jo prašo priteisti ir automobilio „Peugeot“, stovėjusio nuo vasario 2-osios vakaro prie gretimo Sodų gatvės namo, savininkas, vasario 3-iosios ryte pastebėjęs išdužusį kairės pusės galinį stiklą ir taip pat iš pradžių nesiejęs to su troleibusų apšaudymais.
Kokiomis aplinkybėmis įvykdyti du pastarieji nusikaltimai – ar ir šiais atvejais nesitaikyta į žmones, neaišku. Galbūt paaiškės įtariamajam duodant teisme parodymus.
Laikomas už grotų
Už turto sugadinimą visuotinai pavojingu būdu, kaip ir už neteisėtą disponavimą ginklais bei šaudmenimis, J. Aleksandrovui, kuris, kaip jau užsiminta, jau teistas 16 kartų už smurtinio bei turtinio pobūdžio nusikaltimus ir neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, vėl gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų. O už viešosios tvarkos pažeidimą, kaip ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotroponėmis medžiagomis be tikslo šias platinti, – įkalinimas iki dvejų metų.
Kaip jau užsiminta, naujus nusikaltimus jis įvykdė vos už kelių savaičių po grįžimo iš eilinio įkalinimo, atlikęs 2024-ųjų gegužę jam skirtą subendrintą vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę už vagystes.
Po naujų pavojingų išpuolių, su kuriais siejamas, šis narkomanas Kauno apylinkės teismo buvo skubiai grąžintas už grotų, kur laikomas iki šiol. Šiandien spręstas jo suėmimo, kuris baigiasi gegužės 3-ąją, pratęsimo klausimas.
Pristatytas šiandien konvojaus pareigūnų į teismo posėdį su antrankiais, vos išvydęs žiniasklaidos fotoobjektyvus J. Aleksandrovas skubiai uždengė delnais savo veidą su ciniška šypsenėle. Ir aklinai jį dengė iki pat teismo posėdžio pradžios, kas natūraliai kelia klausimą, koks tokio elgesio tikslas – gal dar ne visi šio šančiškio, bijančio būti atpažintu, nusikaltimai, paleidus jį į laisvę, yra atskleisti?
Kaltinimą šioje byloje palaikanti Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Jolita Raudeliūnienė prašė teismo, kol byla dar neatversta, pratęsti recidyvisto J. Aleksandrovo suėmimą dar dviem mėnesiams, nes nėra išnykę šios griežčiausios kardomosios priemonės pagrindai.
J. Aleksandrovui valstybės skirtas advokatas Jaroslavas Los siūlė suėmimo jo ginamajam nepratęsti, teigdamas, kad, jo nuomone, užtektų ir intensyvios priežiūros.
Pats J. Aleksandrovas taip pat veržėsi į laisvę, tikindamas teismą, kad, paleistas iš suėmimo, nei bėgtų, nei slėptųsi, kaip teigė griežčiausios kardomosios priemonės pratęsimo prašiusi prokurorė.
Bylą nagrinėsiantis teisėjas Virginijus Kalkauskas savo sprendimą paskelbė jau šiandien – 13 val. Jis prokurorės prašymą tenkino pilnai. J. Aleksandrovo suėmimo pratęsimas dar dviem mėnesiams motyvuojamas jo teistumais bei tuo, kad, vos paleistas šiemet sausio 13-ąją iš kalėjimo, jis ir toliau darė nusikaltimus, kurie – vis pavojingesni.
Teismas planuoja atversti naujausią J. Aleksandrovo bylą už poros savaičių.
(be temos)
(be temos)
(be temos)