Kauniečio istorija: sumokėjo už draudimą, bet liko be automobilio ir pinigų

Likęs be automobilio, vyras nepuolė į paniką, nes juk turėjo kasko draudimą. Kol bus išmokėta žala, gaus pakaitinį automobilį, tada nusižiūrės kitą pirkinį ir vėl viskas stos į savas vėžes. Pasak D.Pranaičio, dėl pakaitinio automobilio teko pakelti balsą. Esą "Lietuvos draudime" pareiškė, kad pakaitinis priklauso, kai automobilis remontuojamas servise ilgiau nei dvi dienas arba kai transporto priemonė nurašoma.

Esą tuo metu draudikai dar nežinojo žalos dydžio, kurį skaičiuoti gali apie pusantros savaitės, tačiau išimties tvarka D.Pranaičiui skyrė pakaitinį automobilį dviem savaitėms. Vylęsis per tą laiką sulaukti ir pinigų, vyras ir vėl liko nieko nepešęs – nei pinigų, nei automobilio.

Kompanija išsisukinėja?

Nors situacija, atodytų, daugiau nei aiški, tik ne "Lietuvos draudimui". "Pagrindinė priežastis, kodėl šio eismo įvykio tyrimas trunka ilgiau, yra tai, kad pats įvykis yra įskaitinis, tai yra jo aplinkybių, kaltininko ir visos situacijos tyrimą vykdo ne draudimo bendrovė, o policija. Draudimo bendrovė nelemia ir negali paveikti policijos darbo, privalo sulaukti policijos tyrimo išvadų net ir tais atvejais, kai atrodo, kad jos tikrai aiškios. Paklausimą policijai mes išsiuntėme iš karto, kai tik gavome pranešimą apie šią avariją, tai yra kitą dieną", – aiškino "Lietuvos draudimo" Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis.

Tai kodėl aš, po velnių, moku pinigus už kasko draudimą, jei atsitikus įvykiui lieku ir be automobilio, ir be pinigų, ir su nežinia, kada pagaliau galėsiu įsigyti kitą.

Tokia pozicija stebina daugiau nei 400 eurų kasko draudimui atseikėjusį kaunietį. "Tai kodėl aš, po velnių, moku pinigus už kasko draudimą, jei atsitikus įvykiui lieku ir be automobilio, ir be pinigų, ir su nežinia, kada pagaliau galėsiu įsigyti kitą, niekas taip ir nesugebėjo atsakyti", – piktinosi kaunietis.

A.Juodeikio aiškinimu, jei įvykis nesudėtingas ir žala sureguliuojama iš karto po apžiūros, vidutinis jos atlyginimo laikas yra dešimt dienų, sudėtingais atvejais – apie šešiolika dienų, jei pasirenkamas išmokėjimas pinigais. Priminsime, kad eismo įvykis buvo 2016 m. gruodžio 12 d.

Taisyklės ne klientui

Regis, "Lietuvos draudimo" požiūriu D.Pranaičio avarija yra sudėtingesnė nei tas sudėtingas atvejis, kai žala atlyginama per šešiolika dienų. Ir visai nesvarbu, kad draudimo kompanijos ekspertas apžiūrėjo sugadintą D.Pranaičio automobilį, fotografavo ir, pasak D.Pranaičio, paskaičiavo 1,9 tūkst. eurų žalą. Kol policija nepaskelbs verdikto, pinigų D.Pranaitis nematys. Tokios taisyklės, ir taškas.

Vėliau telefonu "Kauno dienai" bendrovės atstovai bandė aiškinti, kad tokia situacija susidarė, nes avarijos kaltininkas ne tik neturėjo draudimo, bet ir vairavo neblaivus.

Esą visos draudimo bendrovės moka atitinkamą mokestį kitai bendrovei, kuri atlygina žalą draudikams tais atvejais, kai eismo įvykio kaltininkas nebūna apdraudęs savo transporto priemonės.

Tačiau šiam mechanizmui suveikti trūksta įvykį ir jo aplinkybes patvirtinančio policijos rašto. Jis kaip stūmoklis suveiktų ir tada mechanizmas jau suktųsi – vieno mygtuko paspaudimu paskaičiuota suma atsidurtų kliento sąskaitoje.

Paklausius apie painų mechanizmą, kaip elgiamasi tais atvejais, kai avarijos kaltininkas neturi draudimo, kyla tik vienas klausimas: o kuo čia dėtas kasko draudimu savo automobilį apdraudęs klientas?

"Lietuvos draudimo" duomenimis, iš visų užregistruojamų kasko žalų, tokių avarijų, kai kviečiama policija, ir pareigūnai tiria įvykius, yra tik 8 proc. Dažniausiai tai yra didelės, sudėtingos avarijos, jų metu būna nukentėjusių žmonių, vienas iš eismo įvykio dalyvių yra neblaivus, automobiliai sudaužyti nepataisomai, yra apgadinto kito turto.

Jaučiasi nebaudžiami

"Lietuvos draudimo" atstovų elgesys nustebino ir Draudėjų asociacijos atstovus.

"Nelabai normali situacija. Šiuo atveju juk nesprendžia klausimo – kaltas ar nekaltas. Man visiškai neaišku, kodėl bendrovė atsisako mokėti tą draudimą. Kam draudikui reikalinga policijos pažyma apie pasibaigusį tyrimą?" – tuo, kad sugadinto automobilio ir tyrimo nereikėtų sieti stebėjosi apsidraudusiųjų interesus ginančios Draudėjų asociacijos vadovas Tomas Paulauskas.

T.Paulauskas priminė, kad ginčytinais klausimas galima kreiptis į Lietuvos banką, kuris perėmė Draudimo priežiūros komisijos funkcijas. Tiesa, banko išvados būna rekomendacinės, be to, skundo nagrinėjimas taip pat užtrunka.

"Mes susiduriame su atvejais, kai draudikai atmestinai pasižiūri į situaciją, nesigilina ir, kol nebūna pateikti rimti teisiniai argumentai ar grasinimai, tol nekreipia dėmesio į žmogaus lūkesčius. Draudimo bendrovės yra stipresnioji pusė, institucijos, kuri gintų draudėjo (apsidraudusiojo) pusę nėra", – taškus sudėliojo T.Paulauskas.

Paskutinė instancija klientams yra teismas, tačiau T.Paulausko duomenimis, žmonės labiau linkę pakentėti nei kovoti teisme dėl ne pačių didžiausių sumų.