Išvirkščioji Matuko reformos pusė: kaip apginti vaiką nuo jo paties?

Motinos šešėlis

Situacija, pagimdžiusi šią problemą, – klasikinė.

Skiriantis tėvams, mažametis Saulius (vardas pakeistas), kaip ir jo jaunesnysis brolis, liko gyventi su tėvu. Bendru tėvų susitarimu, kurį palaimino Vaiko teisių apsaugos specialistai.

Oficiali tokio sprendimo versija – motina neturi pragyvenimo šaltinio. Anot kaimynų, ji ne tik niekur nedirba, bet ir sunkiai atsispiria alkoholiui, nors dar nėra tokia asociali, kad būtų įtraukta į socialinės priežiūros darbuotojų įskaitas. O tėvas ne tik turi nuolatinį darbą, bet ir ūkininkauja. Ir sūnus, kurie liko gyventi su juo teismo sprendimu, auklėjo griežtai – reikalavo išsiplauti indus, prižiūrėti namus, padėti ūkyje.

Apie šią šeimą policija sužinojo pernai pavasarį, kai Saulius, kuriam tada buvo trylika, pasisakė socialinei darbuotojai, kad buvo namuose suspardytas atostogų iš Anglijos grįžusio vyriausiojo brolio. Kaip paaiškėjo vėliau, trylikametis tai padarė paragintas motinos, kuri palaikė ryšį su jaunesniais vaikais, nors šių pedagogai sūnų mokykloje jos niekada nematė.

Informacijai pasiekus policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Trylikamečio pasakojimas skambėjo kraupiai: jam spirta ne mažiau kaip dešimt kartų, pataikyta ir į galvą, dar ne mažiau kaip porą kartų trenkta per veidą.

Patiko didesnis dėmesys?

Smurtavimu įtariamas Sauliaus brolis neneigė nesusivaldęs. Tačiau apie konfliktą su jaunėliu pasakojo kitaip.

Įtariamasis teigė pratrūkęs, kai grįžęs į namus rado trylikametį blizgančiomis akimis. Ir supratęs, kad jis – neblaivus, pasigedo savo alaus. Nors buvo nupirkęs vagišiui Anglijoje brangų mobilųjį telefoną bei nuolat siųsdavęs tėvui pinigų, kad Sauliui, kaip ir kitam broliui nieko netrūktų.

Tačiau įtariamasis smurtu tikino tik sudavęs jaunėliui delnu per žandą ir kartą nestipriai įspyręs.

Nors trylikamečio pasakojimas iš pat pradžių kėlė abejonių dėl patirto smurto intensyvumo – teismo medicinos ekspertai nenustatė jokių tai patvirtinančių sužalojimų, pasiteiravus, ar daugiau niekas jo nemušė, jis prabilo ir apie tėvą.

Esą šis ne tik nuolat verčia jį dirbti sunkius darbus, bet taip pat muša. Ir beveik kiekvieną savaitgalį. Ir tai daro uždėjęs pagalvę – kad neliktų smurto žymių. Bet jis iki šiol kentėjo ir niekam nesiskundė.

Įtariamuoju dėl smurto artimoje aplinkoje tapęs ir tėvas tokias trylikamečio kalbas kategoriškai neigė. Tačiau, sūnus, kaip ir priklauso, saugumo sumetimais nedelsiant buvo iš jo paimtas ir perduotas motinai. Nors vėliau – ištyrus visą trylikamečio socialinę aplinką, nerasta nė vieno žmogaus, patvirtinusio jo žodžius.

Kaimynai, kaip ir Sauliaus mokytojai, teigė niekada nematę jo sumušto. Ir niekada šis jiems dėl smurto namuose nesiskundęs.

Prokurorės nepergudravo

Pareigūnų apklausti kaimynai, kaip ir Sauliaus mokytojai, teigė niekada nematę jo sumušto. Ir niekada šis jiems dėl smurto namuose nesiskundęs. Tiesa, visi jie akcentavo ir uždarą trylikamečio būdą.

Panašiai kalbėjo ir Sauliaus artimieji. Mama taip pat tikino niekada nemačiusi, kad buvęs sutuoktinis būtų pakėlęs ranką prieš sūnų. Sauliaus tėvas niekada nesmurtavo ir prieš ją. Tą patį – kad nematė, jog tėvas muštų Saulių, teigė ir kartu su jais gyvenęs jauniausiasis sūnus.

Šiems ikiteisminiams tyrimams vadovavusi prokurorė Renata Oželienė nebuvo labai kalbi. Juk nukentėjusysis – nepilnametis. Galiausiai ji patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas dėl tėvo piktnaudžiavimo savo pareigomis buvo nutrauktas, pritrūkus įrodymų. Tačiau brolio byla buvo perduota teismui baudžiamuoju įsakymu. Jam pasiūlyta piniginė bauda.

Vis dėlto tuo ši istorija nesibaigė. Kilus įtarimų dėl paties trylikamečio elgesio, buvo nuspręsta kreiptis pagalbos į teismo medicinos psichiatrus ir psichologus. Šie konstatavo, kad nepilnamečiui nesunkiai sutrikusi psichika. O to priežastis – psichotraumuojantys veiksniai, dėl to jam reikalinga psichoterapinė pagalba.

Įtampa auga

Įvardyti minėtų veiksnių kilmės specialistai negalėjo. Teisėsaugininkams ir vaiko teisių apsaugos specialistams patiems teko spręsti, ar tai negali būti reakcija į tėvų skyrybas arba į motinos neatsispyrimą alkoholiui.

Perdavus Saulių motinai, jis netrukus savavališkai perėjo gyventi pas močiutę, kuriai, beje, vienintelei prisipažino, kad būtent jis išgėrė brolio alų, nors visus kitus įtikinėjo, kad tai – netiesa.

Vaiko teisių apsaugos specialistams patikrinus močiutės gyvenamąsias sąlygas, vienareikšmiškai konstatuota, kad ten Sauliui dar nesaugiau. Ir jis vėl buvo grąžintas motinai.

Šį mėnesį buvo pradėtas jau trečias ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto prieš Saulių, kuriam jau sukako keturiolika. Dabar jis tuo apkaltino motinos sugyventinį, kuris esą neblaivus prieš jį smurtavo, dėl to jis turėjo gintis peiliu.

Apie šį konfliktą pareigūnai sužinojo iš medikų, kviestų į pagalbą peiliu sužalotam motinos sugyventiniui. Šio pasakojimas apie tai, kas įvyko, taip pat skiriasi nuo Sauliaus versijos.

Niekas negresia

Sužeistasis neneigia buvęs neblaivus, tačiau tikina negalėjęs neduoti pastabos virtuvėje ant grindų gulėjusiam dar girtesniam keturiolikmečiui, į ką šis atsakė dūriu peiliu.

Laimė, pataikyta ne į gyvybiškai svarbų organą. Susiuvus ligoninėje žaizdą, sužeistasis po Sauliaus parodymų uždarytas į areštinę.

Iš jos įtariamasis smurtu prieš keturiolikmetį, dėl kurio šiam net teko griebtis peilio, jau paleistas. Kadangi šis ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas, apie tai, kokių sužalojimų patyrė nepilnametis, jeigu iš viso patyrė, nekomentuojama.

Net ir įrodžius, kad kaltesnis dėl to, kas įvyko, jis pats, baudžiamoji atsakomybė Sauliui negresia, nes Baudžiamasis kodeksas numato ją nuo keturiolikos metų tik už nužudymą ar sunkų sveikatos sutrikdymą.

Psichiatrai linkę nusišalinti

Nenorintys laukti, kol tai atsitiks, sudėję rankų, teisėsaugininkai su vaiko teisių apsaugos specialistais pabandė spręsti šią problemą nedelsiant.

Pirmiausia po konflikto su motinos sugyventiniu Sauliui reikėjo rasti saugią aplinką artimiausią naktį.

"Kažin, ar yra labiau atsidavęs savo darbui specialistas už Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėją Janiną Dabašinskienę?!" – linkusi teigti prokurorė R.Oželienė, įvertindama šios specialistės pastangas. Nes turi su kuo palyginti.

Pristačius po konflikto keturiolikmetį į Kauno klinikas, nes buvo neaišku, nuo ko jis apsvaigęs, bandyta kreiptis pagalbos ir į ten dirbančius vaikų psichiatrus – kad šie pasiguldytų jį į savo skyrių stebėti. Galbūt prieš tai vos dvi valandas keturiolikmetį tyrę ir tam tikrus psichikos sutrikimus konstatavę jų kolegos ne viską pastebėjo? Juolab kad jis jau griebėsi ir peilio. Kas sukėlė šią agresiją?

Klinikų vaikų psichiatrai nuo šios problemos nusišalino – esą neįžvelgia jokios patologijos, kaip ir nemato jokių problemų. Po tokio atsimušimo į sieną laikinai saugią aplinką keturiolikmečiui pavyko rasti sanatorijoje, kuri galbūt suteiks ir kažkokią pagalbą, jeigu jis šią priims. O kas toliau?