Bliūkštančios bylos: STT darbo brokas?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Vilniaus apygardos teismui išteisinus politinės korupcijos bylos veikėjus, prabilta apie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) darbo kokybę, įvairias manipuliacijas ar net įtartiną savivalę.

Drąsus sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos, nagrinėjusios skandalingąją politinės korupcijos bylą, teisėja Jurgita Kolyčienė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, kad kritika po teismo sprendimo jai nebuvo netikėta.

Teisėja pabrėžė, kad niekas neginčija, jog yra pinigų – 90 tūkst. eurų perdavimo ir priėmimo faktas. „Šioje byloje šį pinigų priėmimo ir perdavimo faktą buvo bandoma, paprastai pasakysiu, pritempti prie asmenų buvusių pokalbių, susitikimų praeityje“, – sakė J.Kolyčienė.

Trankiai pradėtų STT korupcinių tyrimų, kuriuose įvairūs Lietuvos teismai priėmė išteisinamuosius nuosprendžius, yra toli gražu ne vienas. „Kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami neteisėtai, t.y. nesilaikant Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo reikalavimo, ir sankcionuoti teisėjui pateikus tikrovės neatitinkančią informaciją.“ „Slapta įrašyto pokalbio turinio nepakanka pareikštam kaltinimui pagrįsti.“ „Kyšio perdavimo prielaida, kurios nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys.“

Tai vos kelios citatos iš skirtingų Lietuvos teismų priimtų išteisinamųjų nuosprendžių korupcijos bylose. Nors visuomenei tarsi viskas aišku ir paprasta: buvo perduoti pinigai, vadinasi, kyšis. Tačiau teisėjai akcentuoja, kad jie privalo vertinti įrodymus, patikrinti, ar atitinka baudžiamojo įstatymo visos nusikaltimo sudėties požymius. Teisėjai negali pinigų perdavimo dirbtinai susieti su bet kokiu asmenų pokalbiu.

Advokatų bendruomenė ir anksčiau yra pastebėjusi, kad STT tyrimai kelia susirūpinimą dėl taikomų metodų ir dėl įspūdžio, kad jiems vadovauja toli gražu ne prokurorai. Susidaro įspūdis, kad viskam diriguoja STT agentai, nevengiantys užsukti ir į teisėjo kabinetą pasitarti.

Politinės korupcijos byloje priimtas išteisinamasis nuosprendis šokiravo visuomenę, bet gal ir įkvėpė teisininkų bendruomenę, kad šokiai galimi ir ne pagal STT užsakytą muziką.

„Rezonansą sukėlė sprendimas. Jį priėmę teisėjai nėra savižudžiai, kad tokioje byloje iškraipytų kažką dėl kažkokių priežasčių. Ypač ten, kur yra prasidėjusi raganų medžioklė. Kodėl jie taip padarė? Manau, kad tą sprendimą priėmė gerai apgalvoję, ką daro“, – pastebėjo advokatas Tomas Meidus.

Kontrastai: T.Meidus pastebi, kad teisėjai elgiasi kitaip, nagrinėdami STT bylas. (mjadvokatai.lt nuotr.)

Klausimai dėl teisėjų

Nors pokalbio su advokatu T.Meidumi atspirties tašku tapo politinės korupcijos byla, jo tikslas buvo išsamiau pažvelgti į tokio pobūdžio nusikaltimų tyrimus, o ne konkrečiai vertinti šioje byloje priimtą išteisinamąjį nuosprendį.

„STT bylos visada išskirtinės. Man visada kirba tokia mintis, kad čia gali būti sąsajų su ne taip seniai paviešintu teisėjų skandalu. Šioje byloje labai didelis ratas teisėjų buvo apklausti kaip specialieji liudytojai. Tie teisėjai dirba iki šios dienos“, – pastebėjo T.Meidus.

Teisėjų korupcijos byla pradėta 2019 m. Iki šiol teisminiam nagrinėjimui perduota daugiau nei keturiolika atskirų baudžiamųjų bylų, susijusių su šiuo taip pat didelį rezonansą sukėlusiu tyrimu.

Norėčiau paklausti, ką reiškia STT pareigūno ar prokuroro vaikščiojimas pas teisėją? Juk ne paslaptis, kad tai vyksta.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad nė vienas iš šių teisėjų (nagrinėjusių politinės korupcijos bylą – red. past.) nebuvo apklaustas specialiuoju liudytoju. Sprendimas drąsus ir drąsūs teisėjai, bet jie gali leisti sau būti drąsūs. Tie specialiaisiais liudytojais apklaustų teisėjų sąrašai nepaviešinti, bet mes žinome vienas iš kito, per kažkur, per kažką“, – tęsė advokatas.

Anot T.Meidaus, kai teisėjas yra apklaustas specialiuoju liudytoju, suprantama, kad jis yra, liaudiškai tariant, lyg pakabintas. Kokio sprendimo galima tikėtis, kai jis nagrinėja STT bylą?

„Todėl tiek STT, tiek prokuratūra yra įpratę, kad jie tą bylą kažkaip kurpia – kažką surinko, kažko nesurinko, čia kažką truputį pažeidė, čia truputį kažko nepadarė. Bet toks teisėjas, kuris yra nuolankus jiems, o tokių teisėjų yra nemažai, gal net didesnė dauguma, tiesiog užmerks akis, nekreips dėmesio į trūkumus arba įtrauks tai, ko neįtraukta. Taip yra įprasta ir taip vyksta. Nuostabą sukėlė, kaip šitie teisėjai to nepadarė“, – aiškino T.Meidus.

Priverstinis nuolankumas

Dar vienas akcentas, kad kyšio davimo ir paėmimo nusikaltimo sudėtis tampa formali – jau pakanka susitarimo, net nebereikia pinigų. Kažkada juk buvo įprasta, kad pinigai turi būti sužymėti, turi būti perdavimo faktas. Dabar pakanka susitarti, kad užsitrauktum baudžiamąją atsakomybę.

„Turiu vieną bylą, nepabijosiu to žodžio, – šlykščią. Išgalvota prigalvota, o prieš faktus akys užmerkiamos ir niekas tų faktų nemato ir negirdi. Bet teisėjai smagiai praleidžia, nes tai STT byla. Jeigu yra STT byla – teisėjo elgesys visai kitoks. Labai nedaug teisėjų, kurie, nenoriu pažeminti kurios nors tarnybos, bet, tarkime, muitinės kriminalinės žvalgybos bylą nagrinės lygiai taip pat, kaip STT. Teisėjai bijo, jie stengiasi demonstruoti nuolankumą, o dar yra tokių, vadinkime, sužeistų teisėjų, nes jei su STT jau yra turėjęs reikalų, jei jį jau apklausė, tai kaip jis kitaip gali elgtis“, – retoriškai klausė advokatas.

Teisininkų bendruomenė vieną Baudžiamojo kodekso straipsnį vadina klijais, tai – prekyba poveikiu. Esą, kai vykdomas nusikaltimo tyrimas nesulimpa, nepritempiama, jį reikia sulipdyti. Tarkime, kažkokie du asmenys pasitarė, vienam kažko, kitam kitko reikėjo, trečias tarpininkavo – ir jau lipdomi kaltinimai prekyba poveikiu.

„Norėčiau paklausti, ką reiškia STT pareigūno ar prokuroro vaikščiojimas pas teisėją? Juk ne paslaptis, kad tai vyksta. Ir kai sako, na, man reikėtų, kad būtų atitinkamai išspręsta. Ar čia ne prekyba poveikiu, ne piktnaudžiavimas? Man atrodo, kad čia prekyba poveikiu. Toks klasikinis dalykas, o kai teisėjas „sužeistas“ ar specialiuoju liudytoju apklaustas, pas jį net eiti nereikia“, – pastebėjimais dalijosi T.Meidus.

Tarsi šventieji

Pagal įstatymą tyrimams, nesvarbu, kuri tarnyba juos pradeda, – policija, STT ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), vadovauja prokurorai. Ar visada taip yra? Teisininkai ir čia kelia klausimą, ar tyrimą vykdantys pareigūnai, ypač STT, klauso prokuroro?

„Galiu pasakyti, kad prokuroras tikrai nevadovauja tyrimui. Jis lygiai toks pats nuolankus. Rašėme skundą Generalinei prokuratūrai, kad patikrintų vieno miesto prokuratūros veiklą. Kadangi visi požymiai rodė, kad buvę ir esami pareigūnai reikalauja iš žmogaus kyšio. Generalinė prokuratūra parašė rezoliuciją STT, kad būtų patikrinta“, – darbo patirtimi dalijosi T.Meidus.

Toliau situacija klostėsi gana buitiškai, esą STT pareigūnas paskambino to žmogaus žmonai, bet ji nepasakė, kur yra vyras. Tada siuntė elektroninį laišką, šaukimą. Žmogus buvo susiruošęs į kelionę. Tada jau advokatas informavo STT, kad kvietimo dieną žmogus išvyksta ir grįš po dešimties dienų. Tuo viskas baigėsi.

Advokatas, skaitydamas atsakymą, sako negalėjęs patikėti savo akimis. „Kadangi skambinome žmonai, bet ji nepakvietė, rašėme, bet neatrašė, advokatas parašė, kad jis išvyksta, tai nieko ir nedarysime. Čia aš, aišku, sutrumpinau. Bet štai toks atsakymas. Jie nieko nedarė. Kitaip tariant, Generalinė prokuratūra nurodė padaryti, o STT nedarė. Jie pripratę, kad už juos darbą padarys, o broko nematys ir bus taip, kaip reikia, galės varnelę užsidėti, kad dar viena byla laimėta“, – STT psichologine analize dalijosi advokatas.

„Ar matome kur nors, kad STT darbuotojas išgėręs vairuotų ar kur nors išgėręs smurtą panaudotų. Jie tokie kaip šventieji. Nieko jiems neatsitinka. Mes gi visi žmonės, visi padarome klaidų. Ten tikrai šventus atrenka? Keistokai atrodo. Nors teko girdėti įvairiausių nuotykių, tik tai į viešumą neišeina“, – pridūrė T.Meidus.

Neatitaisoma žala

Pasvarstymai apie STT pareigūnų nepriekaištingą elgesį sukėlė šypseną kitam advokatui Gintarui Černiauskui. Jis priminė vieną anksčiau nagrinėtą buvusio Kauno automobilių aikštelių vadovo bylą. Tarp telefono pokalbių išklotinių, esą, buvęs STT pareigūno skambutis, kurio metu jis pasisako nesusimokėjęs už automobilio parkavimą ir prašo panaikinti paskirtą baudą.

„Problema tai, kad jie bando vykdyti informacinį karą, nors, kaip praktika rodo, įrodymų dažniausiai būna surinkta labai mažai, o žiniasklaidoje visa tai paviešinama kaip didžiulis pasiekimas, pergalė, ir tuo pasibaigia. Paskui metų metus reikia laukti, kol byla pasiekia teismą, jeigu išvis pasiekia, o dar dažniau būna taip, kad teismas turi visiškai priešingą nuomonę, ir bylos baigiasi išteisinimu“, – dar vieną STT taktiką minėjo G.Černiauskas.

Reputacija: metų metus besitęsiantys korupcijos tyrimai, pasak G.Černiausko, žmonėms padaro nepataisomos žalos. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Anot advokato, dėl to atsiranda dviguba problema. Viena – žmogui padaroma didžiulė žala, jeigu jis išteisinamas ir buvo kaltinamas nepagrįstai. Žalos atlyginimo mechanizmas yra labai menkas ir neatitaiso padarytos žalos. Antras dalykas – visuomenė tokiose istorijose visą laiką būna teisėsaugos pusėje. Visuomenė greita pasmerkti bet kurį asmenį, kuris tik papuola į teisėsaugos akiratį, nelaukdama teismo sprendimo. Rezultatas dažnai būna labai pavėluotas ir neatitaiso padarytos žalos.

Kai tik žmogus papuola į kalėjimą, yra vedžiojamas su antrankiais, rodomas per televiziją, spaudoje, jo reputacija praktiškai visiškai sužlugdoma.

„Matome daugybę bylų, kuriose kaltinamaisiais, įtariamaisiais, papuolę į STT akiratį, buvo merai, administracijų direktoriai, politikai, verslininkai. Vėliau jie buvo išteisinti, bet prarado darbus, pajamų šaltinius. Labai ilgai trunka tiek ikiteisminio tyrimo procesas, tiek įsisukusi teismų karuselė. Man nesuvokiama, kaip bylos teismuose nagrinėjamos po keletą metų. Teisingumui ir kokybei tai yra didžiausias peilis“, – įsitikinęs G.Černiauskas.

Problema tai, kad jie bando vykdyti informacinį karą, nors, kaip praktika rodo, įrodymų dažniausiai būna surinkta labai mažai.

Nuomonė ar korupcija?

Lietuvoje juokaujama, kad visi esame krepšinio ekspertai. Panašiai yra ir kalbant apie teisinius reikalus – greitai nuteisiame. Advokatas G.Černiausias pastebėjo, kad ir patys aukščiausi valstybės vadovai leidžia sau reikšti nuomonę ikiteisminio tyrimo atžvilgiu, o daugelio teisėjų karjeros klausimas priklauso nuo tų asmenų.

„Pavyzdys gali būti garsusis procesas Preilos botelio byloje. Prezidentas neatsakingai pasako, kad čia jau buldozeriai turėtų važinėti ir viską griauti. Iš konteksto paimamas šitas sakinys ir transliuojamas. Netgi byloje prokuroras nebijojo sakyti, kad  prezidentas matė šitą situaciją ir įvertino, kad čia turėtų būti viskas griaunama. Prezidentas nėra teisėjas ir nėra teisininkas, kad galėtų reikšti tokią savo nuomonę. Ir kaip paskui teisėjui priimti teisingą sprendimą?“ – pastebėjimus argumentavo advokatas.

Anot G.Černiausko, ši byla, ko gero, yra viena iš pavyzdinių istorijų, kada teismų sprendimai neatitiko įstatymų reikalavimų. Susiklosčiusią situaciją teko taisyti politiniais sprendimais. Vyriausybei, Seimui teko priimti sprendimus ir atsirado galimybė tą absurdą ištaisyti, kurį, esą, sukūrė pats teismas.

„Čia yra klasikinis pavyzdys, kai politikai, įsikišdami į teisėsaugos darbą, padaro meškos paslaugą. Yra daugybė istorijų, kurias girdėjau iš pirmų lūpų, kai Vyriausybės, Seimo vadovai pareiškia savo nuomonę dėl ikiteisminių tyrimų. Aš tai vadinčiau politine korupcija. Jei neatsakingai reiški savo nuomonę, kuri yra ne tavo kompetencijos ribose, darai žalą tiek teisinei sistemai, tiek valstybei“, – neabejojo advokatas.

Sėjama baimė

„STT nori dirbti, bet jiems ne visada pavyksta“, – bliūkštančias STT bylas įvertino advokatas Giedrius Danėlius. Dar vieną akmenį advokatas meta į STT vykdomus kriminalinės žvalgybos tyrimus, kurie, esą, dažnai pradedami prieš kažką, bet faktinio pagrindo tam nėra. Nors pagal įstatymą kriminalinė žvalgyba turi prisijungti prie daromo nusikaltimo.

„Man pačiam teko dalyvauti byloje, kurioje buvo pateikti žvalgybos duomenys, kad vykdant viešuosius pirkimus buvo nusikalstamai skirstomos ES lėšos. Teismui perduotoje byloje nebuvo jokios kalbos apie viešuosius pirkimus ir ES lėšas. Net niekas klausimų tokių neuždavė. Kitaip tariant, matai, kad kriminaline žvalgyba remiamasi bet kokiu pagrindu, kad „patikrintų pareigūno atitiktį įstatymui“. Vadinasi, kriminalinė žvalgyba neprisijungia prie daromo nusikaltimo, o žiūri ar papuls tas žmogus, ar ne“, – dar vienu specifiškumu dalijosi advokatas.

G.Danėlius priminė žurnalistės Daivos Ulbinaitės bylą, kai prokuroras kreipėsi dėl BNS redakcijos darbuotojų pasiklausymo sankcijos. Ikiteisminio tyrimo teisėjas lengva ranka ir skyrė visiems bene aštuoniolikai redakcijos darbuotojų. „Akivaizdu, kad pačią pirmą dieną vargu ar turėjo pagrindo, kad visi aštuoniolika darbuotojų kažką žino arba yra prisidėję prie nusikalstamos veikos, kurios net nebuvo. Sankcionuoti pundeliais pasiklausymą vadinčiau labai formalia funkcija. Ikiteisminio tyrimo teisėjas turėtų vykdyti teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę, o ji, atrodo, nevyksta“, – STT ir teisėjų santykius iliustravo advokatas.

Dar vienas G.Danėliaus pateiktas pavyzdys iš viešosios erdvės – pačioje Prezidento Gitano Nausėdos kadencijos pradžioje buvo pristatyti duomenys apie jį gydantį gydytoją. Jis buvo liudytojas viename ikiteisminiame tyrime.

Stebėjimai: G.Danėliaus teigimu, net iš viešosios erdvės matyti STT manipuliacijos. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Liudytojo statusas niekaip negali diskredituoti žmogaus, toks statusas nekenkia, nes yra viso labo liudytojas. Tačiau STT, anot advokato, bandė įteigti, kad toks statusas diskredituoja liudytoją ir per jį Prezidentą.

„Tai parodo kažkokį liguistą požiūrį. Kita vertus, tai atsako į klausimą, ar yra tie pažeidžiami žmonės ir ar STT tuo manipuliuoja. Iš viešosios erdvės matyti, kad taip, jie tai daro. Kadangi esu šios industrijos darbuotojas, tai tikrai apie tai kalbama, to bijoma ir labiausiai to bijoma todėl, kad nežinia, kokiais koridoriais STT vaikšto“, – tęsė G.Danėlius.

Sankcionuoti pundeliais pasiklausymą vadinčiau labai formalia funkcija. Ikiteisminio tyrimo teisėjas turėtų vykdyti teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę, o ji, atrodo, nevyksta.

„Padėka“ už pranešimą

Advokatas G.Danėlius turėjo progos savo kailiu patirti bendravimo su STT malonumus. 2021 m. kovą Vilniaus apygardos teismui perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje galimu neteisėtu poveikiu STT kaltinami profesinės bendrijos „WINT law firm“ advokatas G.Danėlius ir advokatų profesinės bendrijos „Intra lex“ advokatai Valdas Rakauskas ir Dainius Baronas, taip pat bendrovės „Solis Tribus“ akcininkas Antanas Petrošius.

Istorija prasidėjo 2018 m. birželio 21 d., kai G.Danėliaus ginamasis Kraujo centro byloje A.Petrošius per „Viber“ programėlę iš STT agento Renato Martišiaus gavo suspaustą (ZIP) failą, kuriame buvo STT agentų susirašinėjimas. Šiame susirašinėjime prisipažįstama, kad agentas lankosi pas teisėją, taip galimai pažeisdamas įstatymus ir galimai darydamas poveikį jam. Šio pokalbio turinį A.Petrošius suspėjo persiųsti savo advokatui G.Danėliui, o jis informavo bylos tyrėją.

„Taip, aš turėjau, taip, aš pranešiau. Ir už tai buvo atliktos kratos ir sulaikymai. Labai aiškiai parodė, kaip vertinamas pranešimas. Yra Korupcijos prevencijos įstatymas, kuris numato, kad apie nusikalstamas veikas reikia pranešti prokuratūrai arba STT. Ką aš padariau ne taip pagal korupcijos prevencijos įstatymą, kad pranešęs apie tai, jog galimai nusikalstamas veikas daro vienas iš STT pareigūnų? Vietoj apsaugos, kurią numato įstatymas, sulaukiau įtarimų, kratų ir galiausiai kaltinimų. Įstatyme neprašyta, kad negalima pranešti apie STT pareigūną. Savo pavyzdžiu pamatęs, kas nutinka, kai apie tai praneši, galiu pasakyti, kad geriau to nedaryti, nes bus fejerverkų“, – patirtimi dalijosi advokatas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Stebėtojas

Stebėtojas portretas
Uzbekai pastebėjo, kad auksu pakrautas asilas gali įveikti bet kokio aukščio kliūtį. O jei auksu pakrauti advokatą? Ir į teismą nuvesti?

Pjarcikai

Pjarcikai portretas
Svarbu skambiai istrimitavo o po to nors ir tvanas

joks

joks portretas
tai brokas. Tai susitarimas tarp teisėsaugos ir vagių. Vieni vagia, suka aferas,moka teisėsaugai, kad tylėtų,kokiems nors faktams paaiškėjus, policija, stt, fntt ir kiti skubiai imasi darbo, tas darbas tyčia atliekamas bet kaip, bet kad būtų parodyta - va mes dirbame. Tada tokios neprofesionalios bylos atsiduria teismuose. Ir teismai vagis ir aferistus išteisina. Aišku, būtina ir advokatams atsegti, nes ir tie gyventi nori. Taigi rezultate teisinė valstybė kaip ir funkcionuoja - kažkokios aferos išrišamos, įvyksta teismai, na, o kad nė vienas aferistas nesėdi, tai jau kita istorija, taigi teisinė valstybė, viskas daroma sutinkamai su įstatymų raide.
VISI KOMENTARAI 63
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių