Kauniečiai Tomas ir Jurga Jarusevičiai dėl dviejų savo sūnų auginimo nesipyksta. Jurga žino – jei reikės, tėtis vaikais puikiai pasirūpins. Tomas tai įrodė pasiėmęs tėvystės atostogas, kai pirmagimiui Nojui tebuvo penki mėnesiai.

Dirbo ramia širdimi

"Esu vyriausias iš trijų brolių šeimoje, todėl turėjau patirties. Be to, labai gerai sutariu su vaikais", – sakė Tomas, kuris beveik prieš trejus metus nedvejodamas sutiko likti namuose su sūnumi, kol Jurga dirbo.

Tuomet jauna šeima priėmė ne tik šį sprendimą – visi trys turėjo persikraustyti į Briuselį, kur Jurga dirbo Europos Komisijoje. Moteriai, kaip ir kitiems ES institucijų valdininkams, buvo leista išeiti tik penkių mėnesių vaiko auginimo atostogų, kurias šeima praleido Kaune. Joms pasibaigus, Nojaus auginimą perėmė tėtis ir šeima išvyko į Belgiją.

"Išėjau ramia širdimi, žinojau, kad jis vaikus myli, globoja, kad tikrai neprapuls. Juolab kad jau turėjo penkių mėnesių kursus", – juokėsi Jurga. Kadangi ji Nojų žindė daugiau kaip metus, šeima ieškojo būsto arčiau namų. Tokį rado prie pat – 5 minučių atstumu.

Miestas sujungė

"Pareidavau namo pietų, pati pavalgydavau ir, pamaitinusi mažiuką, vėl grįždavau į darbą. Šiek tiek liūdna buvo jį palikti, tačiau visada būdavau šalia, matydavomės kas kelias valandas, be to, žinojau, kad kol manęs nėra, jis miega arba būna su tėčiu parke", – pasakojo Jurga.

"Gyvenome prie didelio ir labai gražaus parko, tai jo takelius mindavome ir mindavome", – sakė Tomas, kuriam nuobodžiauti laiko ir nebuvo – bendravo su kitomis čia atvykusiomis šeimomis, bėgiojo, lankė anglų kalbos kursus.

Anot poros, daug draugų per trejus metus Briuselyje jie neturėjo, nes pats miestas daugeliui dirbančiųjų ES institucijose yra tik tarpinė stotelė – pabūna vieną kadenciją ir tęsia karjerą kitur. "Girdėjome stereotipų, kad tai išskiriantis miestas, bet mus jis dar labiau sujungė", – tikino Jurga, kuri, dar prieš šeimai paliekant Briuselį, žinojo, kad, grįžus namo, jų laukia ne tik nauji namai, bet ir antras vaikas.

Pasirinko pastovumą

Grįžę į Kauną Tomas su Jurga netrukus susilaukė kito sūnaus – Kajaus ir, kol jam suėjo vieni, nedirbo nė vienas, nes, pasibaigus vieno vaiko auginimo atostogoms, Tomas išėjo auginti kito. Vis dėlto šeimai veiklos ir taip užteko: vyresnėlis iš pradžių nepateko į darželį, Kajus buvo ką tik gimęs, o namas Kaune – dar nebaigtas įrengti.

"Taip išeina, kad ištisus trejus metus buvau tėvystės atostogose, – juokėsi Tomas. – Kai sužinojome, kad man yra tokia galimybė būti su vaikais, velniškai džiaugiausi. Kadangi esu palaidojęs tėtį ir tai man buvo skaudžiausias įvykis gyvenime, visada troškau savo vaikams skirti kuo daugiau laiko."

Nors ir pradėjo dirbti, dabar Tomas gali savo vaikams skirti gana daug laiko, nes darbą TV3 žinių tarnyboje iškeitė į sėslią Kauno savivaldybės valdininko kėdę.

"Vienas iš argumentų, kodėl pakeičiau darbo sritį, – pastovumas. Anksčiau negalėjau suplanuoti net savaitgalio – vos tik įvykis, ir turi lėkti. Pagausėjus šeimai, nesinorėjo, kad laisvalaikio planus jauktų neprognozuoti darbai. Jei pažadėjau vaikams su jais nueiti į Zoologijos sodą, vadinasi, turiu tai ir daryti, o ne lėkti į karštuosius įvykius. Darbas televizijoje suteikė puikios patirties, kuri tikrai pravers ir naujoje veikloje", – pasakojo žurnalistas.

Svajonės išsipildė

Grįžę iš Briuselio sutuoktiniai nusprendė pradėti kiek sėslesnį gyvenimą vien dėl atžalų. "Reikia jau apie vaikus galvoti: čia darželis, čia bus ir mokykla", – Jurga tikino dar apie Nojaus mokyklą negalvojanti, tačiau norėtų, kad jis lankytų kurią nors Kauno gimnazijų.

"Buvo patarimų iš šalies, ragino mus emigruoti, ieškoti geriau apmokamo darbo, tačiau apie tai aš net negalvoju. Jeigu nori, gali ir čia dirbti, ir užsidirbti", – anot Tomo, jie yra įsimylėję ne tik vienas kitą, bet ir Kauną.

"Mums dažnai taip būna, kaip kad lenktynininkas Benediktas Vanagas yra sakęs: svajok atsakingai, nes svajonės pildosi. Norėjau namų – namai yra, norėjau žmonos – turiu idealią. Svajojau, kaip prie namų atsiras veja ir po ją bėgios vaikai – ji sužėlė po keturių dienų, kai gimė Nojus", – apie gyvenimo pilnatvę kalbėjo Tomas.

Jurga jam pritarė ir užsiminė, kad pati jau ieško naujų svajonių, nes per tuos metus daug jų jau įgyvendino.

Serga už "Žalgirį"

Ir tikrai – netoli Botanikos sodo nuosavame name jaukiai įsikūrusi šeima dabar niekur neskuba. Jurga kol kas pernelyg neieško naujo darbo – augina linksmuolį Kajų, bičiuliaujasi su kaimynais, o savaitgaliais visa šeima susiranda įdomios veiklos mieste, vyksta į Jurgos tėviškę Trakų rajone, sekmadieniais lankosi bažnyčioje. Bene linksmiausios atrakcijos mažiesiems – viešnagės pas senelius kaime ir dažni pasimatymai su netoliese gyvenančia močiute.

Trimetis Nojus gelbėja tėvams namuose: pagloboja brolį, praneša mamai apie mažylio veiksmus (pavyzdžiui, jei šis bando lipti laiptais į antrą aukštą), plaka pieno kokteilius, kepa pyragus, tėčiui padeda dirbti statybos darbus.

Ko gero, didžiausias Nojaus džiaugsmas – eiti į krepšinio rungtynes. "Žalgiris"!" – skanduoja berniukas, džiaugdamasis mylimos komandos atributika papuoštu džemperiu. Tomas pamena, kaip legendinio Arvydo Sabonio paprašė nusifotografuoti su vienų metų gimtadienį šventusiu Nojumi. "Sabas paėmė jį į rankas, o tas kad pradėjo verkti!" – juokėsi vyras ir prisiminė, kaip ši nuotrauka tuomet pasirodė net spaudoje.

Kas sugalvojo taip panašiai skambančius vaikų vardus, tėvai nė nepamena. Tik žino, kad tokių duetų Kaune – jau ne vienas. "Mano mama dirba gimdymo namuose, tad vis paklausia, kokie naujagimių vardai. Anksčiau džiaugdavosi, jei sutapdavo vienas iš jų, o dabar jau sutinka ne vieną šeimą, kurių abu vaikai pavadinti Nojumi ir Kajumi", – pasakojo Tomas.