Kauno plėtra: kokį turtą miesto savivaldybė perima visuomenės poreikiams?

Perėmė ne vieną sklypą

„Kauno diena“ pasidomėjo, kokį turtą miesto savivaldybė perima visuomenės poreikiams. To reikia, kad Kaunas galėtų plėstis, vykdyti užsibrėžtus ambicingus tikslus.

Pernai visuomenės poreikiams daugiausia turto teko perimti dėl statomo pietrytinio aplinkkelio. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas nurodė, kad 2022 m. buvo perimtos aštuonios valdos, esančios Meškeriotojų, Buriuotojų, T. Masiulio ir Biruliškių gatvėse.

„Pertai užbaigtas Ateities plentui ir pietrytiniam aplinkkeliui tiesti (I etapas) reikalingų sklypų paėmimo visuomenės poreikiams projektas. Be to, pradėti trys nauji projektai, reikalingi H. Ir O. Minkovskių gatvės rekonstrukcijai, Vijūkų gatvės dalies rekonstrukcijai ir K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės plėtrai Kruonio gatvėje“, – didžiausius praėjusių metų sandorius įvardijo D. Valiukas.

Sklypai: dėl pietrytinio aplinkkelio statybų savivaldybė visuomenės poreikiams perėmė aštuonis objektus. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kokios tendencijos?

Pasak specialisto, visuomenės poreikiams perimamas turtas – labai įvairus. Dėl vykdomų statybų ir gatvių tinklo plėtros tenka perimti gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus ar žemės sklypus. Pasitaiko, kad perimami ir inžineriniai statiniai, ūkiniai ir gamybiniai pastatai.

Turtas reikalingas plėtrai ir neatsižvelgiama į tai, kas jį valdo.

„Dažniausiai turtas, esantis vietoje, kur bus gerinama transporto infrastruktūra, yra nugriaunamas, o jo vietoje esanti teritorija panaudojama miesto reikmėms“, – teigė Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas.

Kaip „Kauno dienai“ nurodė D. Valiukas, perimamo turto daugėja. Tai susiję su vykdomais miestui reikalingos įvairios infrastruktūros plėtros projektais.

„Negalima išskirti fizinių ir juridinių asmenų, kadangi paimamas turtas patenka į patvirtintą detalųjį planą. Toks turtas reikalingas plėtrai ir neatsižvelgiama į tai, kas jį valdo“, – apie tai, kad turtas gali būti perimamas iš įvairių savininkų, nurodė pašnekovas.

Perimta: Linkuvos dvaro perėmimui miesto taryba pritarė dar 2021-aisiais, tačiau realių pokyčių dar nevyksta. Regimanto Zakšensko nuotr.

Tenka kompensuoti

Kai NT objektai perimami visuomenės poreikiams, savivaldybė savininkams turi išmokėti kompensacijas pagal nustatytą rinkos kainą. Dėl miesto plėtros pernai savivaldybei teko išmokėti nemenką pinigų dalį.

Kaip dienraščiui aiškino D. Valiukas, dėl Ateities plento rekonstrukcijos ir Kauno pietrytinio aplinkkelio tiesimo teko perimti ne vieną sklypą. Buvusiems savininkams iš miesto biudžeto kompensacijoms išmokėta 700 tūkst. eurų.

Žinoma, pasitaiko atvejų, kai turto savininkai nenori miestui perleisti savo turto. Tuomet tenka per teismus aiškintis, ar savivaldybės siūlomas kompensacijos dydis atitinka realią kainą.

Bet kuriuo visuomenės poreikiams perimamo objekto atveju pirmiausia tokiems planams turi pritarti miesto taryba, o tik vėliau administracija pradeda perėmimo procedūras.

Savivaldybės atstovai pastebėjo, kad, jei visuomenės poreikiams perimamo turto procedūra vyksta sklandžiai, galima planuoti, kad po trejų ar penkerių metų bus galima tuose sklypuose įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir plėsti infrastruktūrą, pradėti tvarkyti teritoriją ir pan. Tiesa, kartais dar tenka pakeisti sklypo paskirtį, o tik tada pradėti visuomenei reikšmingo objekto statybas ar plėtrą.

Vizija: savivaldybės atstovai žadėjo, kad, perėmus Linkuvos dvaro kompleksą, bus išsaugotas paveldas ir sutvarkytas parkas. Regimanto Zakšensko nuotr.

Kritikos sulaukę objektai

Pernai visuomenės poreikiams perimti objektai didesnio kauniečių dėmesio nesulaukė, nes Kaunui reikalingo pietrytinio aplinkkelio klausimas – aktualus daugeliui miestiečių. Tačiau kiek anksčiau savivaldybė savo žinion yra priglaudusi ir tokį nekilnojamąjį turtą, dėl kurio ne vienas turėjo kritišką nuomonę.

„Kauno diena“ yra rašiusi, kad 2021 m. miestas perėmė Šilainiuose esantį Linkuvos dvaro kompleksą, kurį sudaro buvusių rūmų, klojimo liekanų, parko, Šv. Jono Krikštytojo koplyčios, Kristaus Karaliaus ir „Poilsio“ skulptūrinės kompozicijos, dviejų fontanų fragmentai. Taip pat į šį kompleksą patenka ūkinių pastatų liekanos, tiltas, buvusios tvoros, keliai, kažkada čia telkšoję tvenkiniai. Skaičiuojama, kad Linkuvos dvaro sodybos kompleksas apima kelias dešimtis įvairių statinių ar jų fragmentų.

Dvaras užima daugiau nei 161 tūkst. kv. m ir tęsiasi abipus Mosėdžio gatvės, ribojasi su 9-ojo Forto gatve ir vakariniu aplinkkeliu. Ši teritorija įrašyta į Kultūros paveldo registrą. Tačiau vertingas istorinis artefaktas pastarąjį laiką nyko. Perimdama šį objektą miesto poreikiams, savivaldybė žadėjo, kad bus išsaugota kultūros vertybė ir ji atlieps kauniečių poreikius. Žadėta, kad bus sutvarkyta visa teritorija, parkas, į jį nebus gėda ateiti.

Pasak projekto rengėjų, Linkuvos dvaro sodybos teritorijoje būtų galima vykdyti Kauno savivaldybės funkcijas, tokias kaip kūno kultūros ir sporto plėtojimas, turizmo ir gyventojų poilsio organizavimas, gyventojų bendrosios kultūros ugdymas ir etnokultūros puoselėjimas. Norima esamus pastatus ir teritoriją pritaikyti viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui.

Kitas objektas, sulaukęs ypač didelės visuomenės reakcijos, – teritorija, esanti Vydūno al. 4. Projekte buvo nurodoma, esą perimtame sklype būtų galima įrengti 2 tūkst. automobilių stovėjimo vietų aikštelę. Tokie planai Ąžuolyno pašonėje sukėlė tikrą audrą. Tuomet savivaldybės atstovai aiškino esą niekas didžiausio Europos miesto ąžuolyno neketina paversti automobilių stovėjimo aikštele, svarstyta, kad dalis teritorijos galėtų būti skirta parkavimui, kita – žaidimo aikštelėms ar kitai smulkiai infrastruktūrai. Ši procedūra net buvo persikėlusi į teismus.

„Kauno diena“ paprašė konkrečiai pakomentuoti, kas per tą laiką nuveikta, ar jau galutinai perimti minėti objektai ir ar jau ruošiama vizija, kaip bus tvarkomas tiek Linkuvos dvaras, tiek Vydūno al. 4 sklypas. Tačiau gavome tik biurokratinį atsakymą be detalesnio paaiškinimo, kas bus daroma minėtuose objektuose.

„Kauno miesto savivaldybės taryba yra pritarusi šių teritorijų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimui ir pavedė organizuoti šių teritorijų planavimo dokumentų rengimą. Šiuo metu rengiami detalieji planai“, – teigė D. Valiukas.