Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos gimtadienis – kitoks nei įprastai

Šiek tiek istorijos

Kauno miesto savivaldybės V.Kudirkos viešoji biblioteka yra viena seniausių viešųjų bibliotekų šalyje. 1925-aisiais įkurta muziejininko ir bibliotekininko Vinco Ruzgo, ji iškart gavo V.Kudirkos vardą.

"Tais metais buvo minimos kūrėjo mirties metinės, todėl jo vardu buvo pavadinta ne viena šalies įstaiga", – istorijos puslapius vertė bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Monika Straupytė.

Tiesa, anuomet biblioteka buvo kitoje Laisvės alėjos vietoje, o lentynoms ir jas saugančioms knygoms buvo skirtas visas aukštas. Per daugiau nei tris dešimtis metų biblioteka ne kartą keitė savo lokaciją. Ji buvo perkelta ir į Ugniagesių rūmus, ir į Žydų banką, ir pastatą K.Donelaičio gatvėje. 1960-aisiais biblioteka buvo įkurta Laisvės al. 57, pastate, kurį ištikimiausi skaitytojai, sekdami pagal knygų kvapą, rastų net ir užrištomis akimis. Deja, fondo, kurį sudarė asmeninės V.Ruzgo, to meto pedagogų ir kitų inteligentų dovanotos knygos, nepavyko perkelti – 1944-aisiais vokiečių antpuolio metu buvo sunaikintos visos knygos. Liko tik viena, kuri į fondą grįžo kiek vėliau. Tai 1928 m. leidimo Williamo Shakespeare'o raštai, kurie, kaip spėjama, išliko, nes per ilgai užsilaikė užuomaršos skaitytojo stalčiuje.

Patekti į Laisvės alėjoje esančias patalpas šiuo metu neįmanoma ne tik dėl šalyje paskelbto karantino – istoriniame pastate miesto centre įsikūręs bibliotekos padalinys remontuojamas.

"Po remonto bibliotekoje bus įkurta Dizaino inovacijų laboratorija, skirta Kauno miesto bendruomenei, ypač 14–19 metų jaunuoliams. Biblioteka bus labiau pritaikyta studentams ir nuotoliniu būdu dirbantiems žmonėms. Čia taip pat atsiras žaidimų vieta mažiesiems, kurios iki šiol nebuvo", – anot M.Straupytės, atsinaujinusi biblioteka duris turėtų atverti šių metų rudenį.

Daugiau nei biblioteka

Nuėjusi ilgą kelią, biblioteka virto 23 padalinius jungiančiu tinklu ir tapo dar artimesnė savo skaitytojui – knygų pasaulį bandančiam pažinti darželinukui, egzaminui besiruošiančiam studentui, žinias gilinančiam specialistui ar senjorui, kuriam reikia daugiau nei plepaus kaimyno iš antro aukšto draugijos.

"Kiekviename mikrorajone šalia jūsų namų yra bibliotekų. Todėl visai nebūtina važiuoti į miesto centrą", – kalbėjo M.Straupytė.

Šiuo metu fonde yra 321 597 knygos, o skaitytojai gauna kur kas daugiau nei nemokamas keliones jų puslapiais. Bibliotekose vyksta užsienio kalbų, kūrybingumo, senjorų kompiuterinio raštingumo mokymai, įvairios programos vaikams ir net vasaros stovyklos. Skaitytojams čia pristatomos knygos, vyksta susitikimai su jų autoriais ar kitais įdomiais žmonėmis, taip pat parodos.

"Bibliotekose turime tam tikras parodų erdves, todėl savo darbus jose mielai eksponuoja ir pradedantys, ir žinomi menininkai. Tarkim, Kauno miesto V.Kudirkos viešosios bibliotekos, Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje yra speciali, nedidelę galeriją primenanti erdvė. Joje vyksta net ir festivalio "Kaunas Photo" parodos. Vietos ten rezervuotos metams į priekį. Taigi dabar mums tenka nemenkas iššūkis, nes galime pasiūlyti tik virtualiuosius renginius", – dėl esamos situacijos apmaudo neslėpė bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė.

Sieja ypatingas ryšys

"Jei bibliotekininkas turi tam darbui pašaukimą ir yra pasiruošęs, jo darbas bus sėkmingas ir produktyvus, bet jei nei žinių, nei pašaukimo neturės, tai verčiau to darbo visai nesiimti, nes iš to bus maža naudos ir jam pačiam, ir bibliotekai, o skaitytojams bus didelė žala", – anuomet ištartus V.Ruzgo žodžius, kasdien pateisina visuose bibliotekos padaliniuose dirbantys bibliotekininkai.

Ištikimiausius lankytojus jie vadina šeimos nariais. Pamena jų vardus, jaučia nuotaiką, žino, kokio žanro knygas labiausiai mėgsta, todėl kaskart pasiūlo ką nors naujo.

"Nuolatiniams kavinių lankytojams nereikia nieko sakyti. Vos tik pamatę juos, padavėjai pila dvigubą espreso, o į lėkštutę paberia kelis šokoladu lietus lazdyno riešutus arba citrininio pyrago gabalėlį. Taip ir pas mus – pamato žmogų ir žino, ko jam reikia", – ypatingu skaitytojų ir bibliotekininkų ryšiu džiaugėsi pašnekovė.

Rytais bibliotekoje dažnai būna senjorų, vartančių rytinę spaudą, o savaitgaliais čia apstu šeimų.

Veikiausiai dėl to ir skolininkų sąrašas čia neilgas. Dauguma bibliotekos lankytojų knygas grąžina laiku, o jei pamiršta, bibliotekininkės primena skambučiu.

"Būna, ateina skaitytojai ir su gėlėmis, ir saldainiais. Tačiau teikia ne kaip pakišą, o kaip gražios draugystės ženklą", – ketvirtus metus V.Kudirkos viešojoje bibliotekoje dirbanti M.Straupytė neslėpė, kad ir ji, ir visi kiti darbuotojai labai pasiilgo skaitytojų.

Kiekviename mikrorajone šalia jūsų namų yra bibliotekų. Todėl visai nebūtina važiuoti į miesto centrą.

2019-aiais bibliotekoje buvo registruoti 43 484 vartotojai ir 675 720 lankytojų. Dauguma jų – moterys.

"Ryte bibliotekoje senjorai skaito laikraščius, savaitgaliais čia užsuka šeimos. Į renginius ateina žmonės, priklausomai nuo to, kokiai auditorijai skirtas renginys. Turime ir ypatingų lankytojų, tarkim, Jeronimas Brazaitis, išvertęs Jameso Joyco romaną "Ulisas". Į biblioteką Laisvės alėjoje jis ateidavo kiekvieną dieną", – bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė vylėsi, kad pasibaigus remontui vertėjas grįš prie savo senųjų įpročių.

Randa įvairių skirtukų

Ar kada susimąstėte, kas gyvena senosiose, dešimtis ar šimtus metų skaičiuojančiose knygose? Restauratorių laimikiai – sudžiūvę augalai, knygose gyvenę, jomis mitę ir išgraužas palikę vabalai, vokai, atvirlaiškiai, meilės laiškai, bilietai, ar net pinigai. Duonos trupiniai, riebaluotų pirštų atspaudai, sėklos ar žemė. Ką bibliotekininkai randa naujose kelerių metų senumo knygose? Dažniausiai, ko gero, skirtukus.

"Iš jų galima surinkti visą kolekciją. Pradedant lapeliais, su knygos grąžinimo data, baigiant "Victoria Secret" apatinių etiketėmis", – apie radinius pasakojo bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė. Būna, kad skaitytojai atneša pieštuku pabraukytas, sriubomis ar kava sulietas, plyšusias knygas. Tokiais atvejais kumščiu sau muša į krūtinę ir atgailauja dėl nederamo elgesio. Ką daro bibliotekininkės? Jos gydo knygas. Suklijuoja ir išvalo taip, kad sunkiai pastebėsi, kad su jomis kas nors buvo nutikę.

"Mes skoliname ne tik knygas, bet ir elektronines skaitykles. Taip pat žaislus ir stalo žaidimus. Natūralu, kad viskas dėvisi, tačiau turiu pastebėti, kad mūsų skaitytojai labai atsakingi ir saugoja bibliotekos turtą", – M.Straupytė skaitytojams dėkojo už meilę bibliotekos turtams ir fondo papildymą.

Knygas, anot pašnekovės, žmonės dovanoja noriai. Tiesa, bibliotekininkės paima ne visas, o tik tas, kurios reikalingos fondui. Likusias skaitytojai palieka mainų lentynoje, taip dalydamiesi skaitymo malonumu su kitais.

Virtualusis tortas

Kažkada žmonės baiminosi, kad naujienų portalai pakeis spaudą, o popierines – elektroninės knygos. Pastarosios, anot pašnekovės, ne konkurentės savo pirmtakėms, tačiau bent jau pastarąjį mėnesį elektroninių knygų skaitymas smarkiai išaugo.

"Karantino metu žmones net ir raginame jas skaityti. Dalijamės nuorodomis, kur tai galima daryti nemokamai", – M.Straupytė priminė ir kitus virtualius renginius, kuriuos artimiausiu metu organizuos biblioteka.

Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės ir 95-ojo bibliotekos gimtadienio proga Kauno V.Kudirkos viešoji biblioteka ir Kauno italų mokykla Accademia Italiana miestiečiams dovanoja unikalią pramogą – virtualiąją ekskursiją po amžinąjį miestą Romą. Amžinąjį miestą skersai ir išilgai išmaišęs mokyklos įkūrėjas bus virtualiųjų keliautojų gidu ir lydės nuo Šv.Petro bazilikos iki pat Koliziejaus. Ekskursija vyks balandžio 28 d. 19 val. per programą "Skype". Vis dėlto svarbiausias šio mėnesio renginys – 95-asis bibliotekos gimtadienis. Aprangos kodas nesvarbus, dovanos – nereikalingos, o dalyvavimas – būtinas, kaip ir torto gabalėlis šalia kompiuterio ekrano.

"Neslėpsiu, buvome suplanavę didelę šventę, tačiau formatas pasikeitė, o visas veiksmas persikėlė į virtualiąją erdvę", – nieko nelaukusi M.Straupytė pristatė penktadienio vakaro svečią Žygimantą Kudirką. Tolimas V.Kudirkos giminaitis vakar skaitė autorinius tekstus, kuriuos buvo galima išgirsti per tiesioginę transliaciją bibliotekos feisbuko puslapyje.