Vienybės aikštė: kokią erdvę mato kauniečiai?

Diskusijų ciklas apie besikeičiantį Kauną ir jo viešas erdves prasidėjo nuo Vienybės aikštės, tačiau ateityje žadama pažvelgti kitas vietas. Investuotojai nori išgirsti kauniečių nuomonę.

Atviri diskusijoms

Spartus pastarųjų metų Kauno vystymasis, naujų pastatų ir traukos centrų atsiradimas keičia miesto veidą ir kauniečių įpročius. Šie pokyčiai, kaip teigia specialistai, neišvengiamai daro įtaką ir miesto viešų erdvių transformacijoms.

"Aikštės, skverai, parkai, krantinės ar alėjos yra itin svarbios miestui. Jos kuria jo veidą, įpučia gyvybės ir skatina bendruomeniškumą. Būtent besikeičiantys bendruomenių poreikiai diktuoja viešų erdvių pokyčius, todėl labai svarbu numatyti ir įvertinti, kas šiandien svarbu miestiečiams ir kokių visuomeninių erdvių jiems reikės ateityje", – pastebi buvusio "Pramprojekto" ir "Kauno doko" verslo centrus Kaune vystančios bendrovės "Urban Inventors" direktorius Lionginas Šepetys.

Susitikimams su kauniečiais duotas startas. Pirmuoju diskusijų objektu tapo Vienybės aikštė. Jos projektą įgyvendina Kauno miesto savivaldybė ir "Urban Inventors", SBA grupės įmonė. "Tai bus ne viena diskusija, o visa jų serija apie aktualias miestui viešas erdves. Mums ši idėja kilo, nes susidūrėme su daugybe klausimų dėl šiuo metu savo pagrindinio projekto – Vienybės aikštės rekonstrukcijos. Atsirado daug nuomonių, todėl nusprendėme jas praplėsti toliau nei vienos aikštės ribos. Kviečiame kauniečius kalbėtis apie viso Kauno dabartį ir ateitį. Visos idėjos laukiamos", – teigė L.Šepetys.

Kaip keitėsi

Šiuo metu Vienybės aikštė atitverta tvora: jau nuardyta senoji danga, iškasta didžiulė duobė. Po žeme bus įrengta 500 vietų automobilių aikštelė. Privačios lėšos, investuojamos į Vienybės aikštės rekonstrukciją ir požeminės automobilių aikštelės įrengimą viršija 9 mln. eurų. Visa "Urban Inventors" investicija į šį projektą – daugiau kaip 30 mln. eurų. Savivaldybė prisidės finansuodama aikštės dangos įsigijimą.

Istorikas A.Kulakauskas akcentavo, kad Kaunas, istoriškai žvelgiant, yra Lietuvos centras, šalies širdis. Vienybės aikštė, atsiradusi tik XIX a., palaipsniui tapo Kauno centru, o tarpukariu – ir nepriklausomos Lietuvos širdimi. Todėl ši vieta, pirmiausia kaimynystėje esantis Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelis, su Laisvės statula, amžinąja ugnimi yra ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos sakralinė vieta.

Aikštė išgyveno tris laikotarpius – carinė turgaus aikštė, tarpukario reprezentacinė ir šiandieninė. Manome, kad šiame projekte subtiliai turėtume parodyti visus tris raidos etapus. Mūsų vienas tikslų – užkoduoti istoriją.

Architektė ir paveldosaugos specialistė L.Janušaitienė pristatė istorinius vaizdus, kaip keitėsi Vienybės aikštė ir artimiausios aplinkinės gatvės bei pastatai nuo XIX a. antrosios pusės, per du pasaulinius karus, tarpukariu, vėliau – sovietmečiu ir atkūrus nepriklausomybę. Skirtingi laikai diktavo skirtingus reikalavimus, o aikštės pritaikymas prekybai, fortifikacijai, sandėliavimui ar reprezentacijai natūraliai keitė aikštės vaizdą, jos išplanavimą ir akcentus.

Kokias transformacijas išgyveno kitų Europos miestų centrinės aikštės, buvo parodyta apžvelgiant, kaip keitėsi Insbruko (Austrija) ir Kopenhagos (Danija) istorinės viešosios erdvės. Rekonstruotos 2010 ir 2012 m., šios aikštės labai aiškiai transformavosi atliepdamos šiuolaikinių miestų visuomenių poreikius ir pasiūlydamos erdves, lengvai pritaikomas daugiafunkcėms reikmėms.

Gatvė susilygins su aikšte

Architekto Rimanto Giedraičio teigimu, Vienybės aikštės projekte atspindėti ankstesni aikštės istorijos laikotarpiai, išsaugotos aikštės proporcijos ir ryšiai su aplinka. Specialistas pažymėjo, kad, prieš pristatant galutinį projekto sprendimą, norima išgirsti kauniečių nuomonę

"Aikštė išgyveno tris laikotarpius – carinė turgaus aikštė, tarpukario reprezentacinė ir šiandieninė. Manome, kad šiame projekte subtiliai turėtume parodyti visus tris raidos etapus. Mūsų vienas tikslų – užkoduoti istoriją", – sakė R.Giedraitis.

Architektas kauniečiams pirmiausia pristatė kai kuriuos techninius aikštės akcentus. Vienas jų – įvaža į požeminę aikštelę. Ji numatyta tarp Vytauto Didžiojo Karo muziejaus ir BLC verslo centro. Iki šiol čia buvo įvaža, tačiau automobiliai buvo statomi ties verslo centru, o po rekonstrukcijos visos  transporto priemonės pasislėps po žeme. Siekiant užtikrinti saugumą, numatyta ties įvaža įrengti stiklines sieneles. Be to, turėtų atsirasti lifto ar laiptų išėjimas.

Pagal projektą nėra numatyta tvarkyti Karo muziejaus sodelį, tačiau vienos intervencijos vis dėlto reikės. Kadangi aikštelė ties muziejumi yra aukštesnė nei Vienybės aikštės danga, planuojama įrengti nuovažą, kuris užtikrins patogų judėjimą negalią turintiems žmonėms.

"Neišvengsime tokių techninių dalykų kaip įvaža, tačiau gerokai išplatiname išėjimą į V.Putvinskio gatvę", – sakė R.Giedraitis.

Architektas pristatė ir dar vieną idėją. Numatoma apie 15 cm pakelti K.Donelaičio gatvę ir padaryti ją vienodo lygio su Vienybės aikšte bei Studentų skveru. Kelio danga nežymiai pradėtų aukštėti ir ties pačia aikšte susilygintų. Taip atrodytų vientisa stačiakampio formos erdvė. Tiesa, architektas pripažino, kad kol kas kartu su miesto eismo specialistais ieškoma bendro sprendimo, kaip tokioje vietoje užtikrinti pėsčiųjų saugumą, nes jei aikštė ir gatvė bus vieno aukščio, gali pasirodyti, kad kirsti kelią galima bet kur.

"Šviesoforai ir perėjos privalės būti. Labai norėjome patraukti juos į aikštės šonus, bet transporto specialistai sako, kad tai nelabai įmanoma, nes žmonės linkę žioplinėti, tad negali būti palikta didelė erdvė, kur jie gali kirsti gatvę. Be to, čia ir autobusai sustoja, tad saugumas yra prioritetas. Iš mūsų reikalaujama, kad gatvė nuo aikštės būtų atskirta grandinėlėmis, bet to nesinori daryti. Gal pavyks atrasti kitų priemonių, kurios nesuskaldytų aikštės į dvi atskiras dalis", – pasakojo architektas.

Originalus fontanas

Pasak R.Giedraičio, Vienybės aikštės funkcija išliks reprezentacinė. Čia ir toliau vyks svarbūs miesto renginiai, minėjimai. Vis dėlto siekiama, kad kauniečiai ir miesto svečiai čia užsuktų ne tik per renginius, bet ir leistų laisvalaikį. Tokį tikslą leistų įgyvendinti mažosios architektūros elementai, tačiau jie neturi užgožti Karo muziejaus sodelio, Laisvės statulos, o, priešingai, turi sudaryti tam tikrą įvadą iš vienos erdvės į kitą.

"Nors aikštei – apie 150 metų, per juos susiformavo dvi zonos – muziejaus sodelio ir aikštės. Tarpukariu aikštė buvo nedaug apželdinta, su didelėmis erdvėmis, todėl ir dabar išliks tam tikras kontrastas. Visas erdves į Laisvės statulą atversime", – susitikime su kauniečiais kalbėjo architektas.

Anot jo, aikštės vidurys ir būtų skirtas miesto renginiams. Tačiau įprastomis dienomis netoli S.Daukanto gatvės, prie Laisvės statulo, galėtų trykšti fontanas. Ar tai įmanoma?

Turime būti tikri, kad naujai aikštėje atsiradę medžiai bus pritaikyti augti miesto sąlygomis, ypač turint galvoje įrengiamą požeminę automobilių aikštelę. Tačiau pavėsio aikštėje tikrai bus. 

"Mes šią zoną pavadinome priešmonumentine zona. Jei ją paliksime tuščią, bus išbalansuota kvadratinė kompozicija. Pastatyti kažko taip pat negalime, nes kartais reikia tuščios erdvės. Tad manau, kad sumanytas fontanas, trykštantis tiesiai iš grindinio, yra gera išeitis. Renginių metu jis būtų išjungtas ir niekam netrukdytų. Pačioje aikštėje yra numatyta ir daugiau zonų: viena skirta labiau studentams, nes šalia yra net keli universitetai, kitos – kviečiančios prisėsti, pailsėti ar pasimėgauti kava. Noriu priminti, kad mes dar vis esame kūrybos stadijoje, tad norisi išgirsti ir miestiečių nuomonę", – viziją dėstė R.Giedraitis.

Numatoma įrengti ir pasvirusius šviestuvus, kurie apšviečia didelę teritoriją. Taip nereikės aikštės užgrūsti papildomais stulpais. Tiesa, netoli BLC verslo lyderių centro planuojama įrengti vertikalių šviestuvų erdvę, kur bus galima jaukiai leisti  vakarus. Studentų skvero vietoje taip pat planuojamos vietos pasisėdėti. Projekto autoriai tikino, kad ši erdvė būtų labiau kamerinė, o Vienybės aikštė – skirta didesniems žmonių srautams.

Kol kas dar nėra galutinai nuspręsta, kokia danga bus paklota aikštėje. Svarstoma apie marmurą ir betoną, kurį puoštų tam tikri ornamentai. Pasirinkimą lems ir techninės galimybės, nes danga turi atlaikyti ir transporto priemones, kurios judės K.Donelaičio gatve ir turės užtikrinti specialiųjų tarnybų patekimą į bendrą erdvę.

Kauniečių pastebėjimai

Į diskusiją apie Vienybės aikštės projektą įsitraukė ir kiti architektai bei miestiečiai. Daugiausia klausimų sukėlė įvaža į požeminę aikštelę. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelis ir J.Zikaro sukurtas Laisvės statula yra itin svarbus miesto akcentas.

"Siekiame išsaugoti tai, kas buvo seniau. Karo muziejaus sodelis virto tarsi Vienybės aikštės kišenė. Laisvės statulai  reikia ramybės. Ar dera prieš ją padaryti įvažą? Tai tik sumenkina paminklą. Gal reikėtų kažkaip išspręsti santykį su šventa vieta ir aikšte, o po to kalbėti apie kitas detales", – pareiškė "Pilies" draugijos atstovas Rimvydas Žiliukas.

Projekto autoriai paaiškino, kad architektūriniai sprendimai buvo daromi remiantis dar 2003 m. padarytu aikštės detaliuoju planu. Be to, anksčiau automobiliai buvo paliekami pačioje aikštėje, o po rekonstrukcijos jų neliks, nes visas srautas bus nukreiptas po žeme. Taip pat pastebėta, kad įvaža bus tokios pat dangos, tad neiškris iš bendro erdvės vaizdo, o perkelti į kitą vietą jo nėra galimybių, nes aikštė prarastų istorines formas.

"Jei mes įvažą perkeltume kitur, sugadintume kitą vietą. Miesto interesas yra ir muziejus, ir aikštė. Jei patraukiame įvažą, jis pradeda gadinti aikštės vaizdą. Perkelti į kitą BLC centro pusę taip pat negalime, nes ten natūraliai susiformavęs pėsčiųjų srautas. Žmonės eina funikulieriaus link", – teigė R.Giedraitis.

Medžiai Kaune šiuo metu jautri tema. Viena diskusijos dalyvė tikino, kad labai norėtų Vienybės aikštėje atsisėsti po įprastu medžiu, o ne tuo, kuris auga vazone.

"Turime būti tikri, kad naujai aikštėje atsiradę medžiai bus pritaikyti augti miesto sąlygomis, ypač turint galvoje įrengiamą požeminę automobilių aikštelę. Tačiau pavėsio aikštėje tikrai bus. Žmonės turės kur atsisėsti ir pasimėgauti diena", – sakė architektas R.Giedraitis.

Svarbu išgirsti vieni kitus

Netrukus kviesime į kitas diskusijas apie viešas Kauno erdves. Planuojama, kad kitose diskusijose dalysimės nuomonėmis ir apie aikštes, ir apie upių pakrantes, žaliųjų plotų Kauno mieste ateitį.

"Diskusijų tikslas yra ne tik pasakyti, bet ir išgirsti vieni kitus. Šį kartą daugiausia dėmesio skyrėme vienai konkrečiai vietai –  Vienybės aikštei. Tai tik liudija, kokia ši aikštė svarbi kauniečiams. Tikiuosi, kad kitose diskusijose dalyvaus ir kitų projektų vystytojai, ir bus pasisakymų apie įvairias kitas miesto viešas vietas. Tai svarbu ir mums, ir visiems kauniečiams", – teigė "Urban Inventors" direktorius L.Šepetys.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kirvis

Kirvis portretas
Kokie ten baisus zolynai?

MERIJAI

MERIJAI portretas
jeigu isgirsit mus ,merije.. Mes norim pastebeti,kad klausti miesto NEKOPETENTINGU zmoniu nuomones TIKRAI NEREIKALINGA.. Tarkim ; zmones is sovietmecio nepasiruose pokyciams.kita grupe zmoniu nekopetentingi ,kita grupe zmoniu nera suinteresuota siuo klausimu,jiems smagiau rekti,skleisti pykty,nei -netrugdyti geriems darbams,kita grupe zmoniu,kuriems -tas pat,kaip ,kas,kur.

siunciam merijei

siunciam merijei portretas
jeigu isgirsit mus ,merije.. Mes norim pastebeti,kad klausti miesto NEKOPETENTINGU zmoniu nuomones TIKRAI NEREIKALINGA.. Tarkim ; zmones is sovietmecio nepasiruose pokyciams.kita grupe zmoniu nekopetentingi ,kita grupe zmoniu nera suinteresuota siuo klausimu,jiems smagiau rekti,skleisti pykty,nei -netrugdyti geriems darbams,kita grupe zmoniu,kuriems -tas pat,kaip ,kas,kur..
VISI KOMENTARAI 28
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių