Verslininkų apetitas: reikalauja milijono eurų

Leidimai buvo išduoti

Kauno rajone pastarąjį dešimtmetį – naujakurių bumas. Savo dvaru visoje šalyje kadaise garsėjusios Noreikiškės – ne išimtis. Deja, kylant vienam kvartalų buvo sunaikinta dalis dvaro teritorijos saugotinų vertybių.

Statybos vyko turint leidimus. Iškilus devyniems namams, susigriebta, ir leidimai statybas tęsti likusioje saugojamoje dvaro teritorijoje buvo panaikinti. Nuo to laiko pastaroji teritorija virto sunkiai įžengiamais žolynais ir krūmynais. Kitoje dvaro pusėje tuo metu pastatytų namų nereikalaujama nugriauti.

Šiuo metu teisme tebenagrinėjama ši prieš dvylika metų prasidėjusi verslo istorija – sklypus įsigijusi bendrovė teisiasi su Kauno rajono savivaldybe. Ieškinio dydis – daugiau nei 1 mln. eurų.

Bendrovės "SVP namai", kuri šiuo metu yra restruktūrizuojama, atstovai teismui nurodė, kad prieš dvylika metų Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius patvirtino sklypų, įeinančių į buvusio Noreikiškių dvaro teritoriją, detalųjį planą.

Tais pačiais metais Kauno apskrities viršininko įsakymu buvo nustatyti suformuotų žemės sklypų kadastriniai duomenys bei naudojimo būdai ir pobūdis, o Kauno rajono savivaldybė išdavė tuomet sklypus valdžiusiai bendrovei "Baltų žemės" statybos leidimus naujiems gyvenamiesiems namams statyti. Vėliau šiuos sklypus įsigijo bendrovė "Lokys", pakeitusi pavadinimą į "SVP namai".

Dalį sklypų ji pirko su bendrovei "Baltų žemės" išduotais statybos leidimais vieno buto (110 ar 118 kv. m ploto, 7 m aukščio) gyvenamųjų namų statybai.

Dėl leidimų penkių, šešių ar aštuonių butų (141–196 kv. m ploto, 11,58–11,77 m aukščio) gyvenamiesiems namams statyti "Lokys" tuomet pats kreipėsi į Kauno rajono savivaldybę ir tokius leidimus gavo.

Vieni saugo, kiti leidžia

Po trejų metų, 2010-aisiais, apsižiūrėta, kad nauja statyba šiuose sklypuose negalima, nes jie patenka į teritoriją, kurioje – Kultūros vertybių registre įregistruota nekilnojamoji kultūros vertybė – dvaro sodybos fragmentai.

"Visuomet vizituojame saugomas teritorijas. Vienąkart užsukau apžiūrėti buvusio Noreikiškių dvaro teritorijos ir apstulbau. Stūkso išlieti ne vieno namo pamatai, nors pagal dokumentus, ten negali būti jokių statybų", – prisiminė Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė.

Kauno apygardos prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, ginčydamas "SVP namai" nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų detalųjį planą bei jo pagrindu priimtus apskrities viršininko įsakymus.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012-ųjų pabaigoje prokuroro prašymą patenkino ir konstatavo, kad "nei teritorijų planavimo procese, nei statybos procese nedalyvavo už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija, kaip buvo privaloma pagal teisės aktus". Apstatytoje teritorijoje palikti galioti buvę detalieji planai, namų griauti nereikalauta.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. pabaigoje bendrovei iš Kauno rajono savivaldybės priteisė apie 660 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimą.

Tačiau po apeliacinio skundo byla grąžinta nagrinėti iš esmės. Tai šiuo metu ir vyksta.

Per 20 metų tas traukinys nuvažiavo ir mūsų srityje pridarė bėdų. "Noreikiškių dvaro" kvartalo atvejis – ne vienintelis.

(Ne)turėjo būti žinoma

"SVP namai" atlyginti žalą reikalauja iš Kauno rajono savivaldybės, nes 2011 m. Vyriausiojo administracinio teismo priimtame sprendime, kuriuo buvo panaikintas teritorijų planavimo dokumentas – teritorijos detalusis planas, nurodyta, kad būtent ji buvo priėmusi sprendimus patvirtinti detalųjį planą ir išduoti statybos leidimą.

"Savivaldybė vadovavosi duomenimis, kokius ji turėjo. Kultūros paveldo departamentas šiuo atveju minėtos kultūros vertybių teritorijos nebuvo įregistravęs Kultūros vertybių registre. Ir dėl to savivaldybė, planuodama teritorijas, tuo metu negalėjo pasitikrinti, ar teritorija yra saugotina vertybė, ar joje galima statyti", – dėstė rajono savivaldybei atstovaujančios advokatų kontoros "Černiauskas ir partneriai" atstovas Vygantas Kuprys.

"Vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, kad savivaldybei situacija turėjo būti žinoma iš šalutinių dokumentų, kažkada suderinto akto. Šiuo atveju žala nukreipta į savivaldybę. Keliame klausimą, kokia yra Kultūros paveldo departamento atsakomybė, kad jie laiku neįregistravo į registrą", – komentavo V.Kuprys ir pridūrė, kad atsižvelgiant į tai, vien faktas, jog buvo panaikintas administracinis aktas, negali būti pagrindas pripažinti neteisėtus atsakovo veiksmus šioje byloje.

Kultūros vertybių registras buvo įsteigtas 2007 m., o buvusio Noreikiškių dvaro sodybos fragmentai jame įregistruoti tik 2009 m. Kultūros paveldo departamento atstovų teigimu, ne visos kultūros vertybės buvo perkeliamos į naująjį registrą vienu metu.

Pabrėžiama, kad buvusio Noreikiškių dvaro sodybos fragmentai nėra valstybės saugomas objektas, o yra tik nekilnojamoji kultūros vertybė, kuriai taikoma pradinė apsauga, todėl savininkas nebuvo informuojamas apie tai, kad pasikeis jo turimo turto kultūrinė vertė, kaip numato Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas.

"Kauno rajono savivaldybė nesikreipė į Kultūros paveldo departamento Kauno skyrių paveldosaugos reikalavimams nustatyti ir pažeidė tuo metu galiojusius teisės aktus, tad detaliajame plane nebuvo nustatyta jokių paveldosaugos reikalavimų sklypams, kurie patenka į dvaro teritoriją, tvarkyti. Dėl kokių priežasčių rengiant dokumentus ir priimant sprendimus buvo apeitas Departamento Kauno skyrius, mums nežinoma", – komentavo A.Naureckaitė.

"Kauno dienai" ji minėjo, kad nuo pat 1992 m. tai buvo pagrindinė žemėtvarkos problema, kai į nuosavybės dokumentus nebūdavo įrašomos specialiosios sąlygos.

"Per 20 metų tas traukinys nuvažiavo ir mūsų srityje pridarė bėdų. "Noreikiškių dvaro" kvartalo atvejis – ne vienintelis", – teigė A.Naureckaitė.

Kauno rajono savivaldybės atstovai teismui aiškino, kad "nėra nurodoma, kokiu teisės aktu savivaldybė buvo įpareigota tikrinti kultūros vertybių registrą, kai kultūros vertybė nėra registruota Nekilnojamojo turto registrų centro duomenų bazėje".

"Nei Kauno apygardos administracinis teismas sprendime, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje nenurodė teisės aktų, kuriais vadovaujantis atsakovas privalėjo tikrinti kultūros vertybių registrą, kadangi išduodant planavimo sąlygų sąvadą ir priimant kitus administracinius aktus, susijusius su pareiškėjo žemės sklypais, viešajame registre nekilnojamojo turto kultūros vertybė nebuvo registruota", – teisme gynėsi savivaldybė.

Abejoja žalos dydžiu

Žalos atlyginimo reikalaujantys "SVP namai" dvaro teritorijoje, kurioje nebegalima vykdyti statybų, turėtus sklypus pardavė kitam juridiniam asmeniui. Žalos dydį bendrovė nustatė kaip skirtumą tarp pardavimo ir įsigijimo kainos, įvertinus investicijas, projekto vystymo išlaidas ir pan.

Šiuos sklypus, advokato žiniomis, bendrovė pardavė už 6 tūkst. eurų. "Keliame klausimą, ar šie juridiniai asmenys nesusiję. Prašysime išreikalauti dokumentus teisiniu būdu, tad dar tikrinsime. Dar prašysime skirti ekspertizę žemės sklypų turto vertei nustatyti", – sakė V.Kuprys.

Abejojama, ar nurodytas ir kai kurias kitas išlaidas galima vadinti žala. "Iš pareiškėjos skundo reikalavimo neįmanoma identifikuoti, būtent už kuriuos žemės sklypus, kurių paskirtis kita, pareiškėja prašo priteisti nuostolius ir ar į šią sumą nepatenka žemės sklypai, kuriems teismo sprendimas įtakos neturėjo", – apeliuoja savivaldybės atstovai, paminėję, kad prie tiesioginių nuostolių bendrovė priskiria ir palūkanas (beveik 100 tūkst. eurų) už suteiktus kreditus.

Užsipuolė teismą

Bendrovės "SVP namai" atstovas Paulius Tamošiūnas tikino, kad abejonės dėl prašomos atlyginti žalos sumos tikrai yra nepagrįstos. Anot jo, nuostoliai yra suskaičiuoti ir surašyti aiškiai ant balto lapo. Jam užkliuvo ir teismų požiūris į šią bylą.

"Teismai gyvena iš valstybės, o valstybė šiuo atveju turi kompensuoti nuostolius, todėl teismai ir bylą blokuoja, kaip tik įmanoma", – aiškino P.Tamošiūnas.

Paklaustas apie svarstymus, kad "SVP namai" galbūt susiję su juridiniu asmeniu, kuriam vos už kelis tūkstančius eurų pardavė daugybę sklypų, tai neigė.

Vis dėlto situacija dviprasmiška. Sklypai buvo parduoti gana pigiai, o kuo mažesnė sandorio suma, tuo didesnės kompensacijos galima reikalauti už patirtą žalą.

"Mes niekuo dėti. "SVP namai" yra restruktūrizuojama įmonė. Savivaldybės advokatas gal nori, kad ši bendrovė bankrutuotų, todėl ir vilkina laiką?" – rėžė P.Tamošiūnas. Jis tvirtino, kad parduoti sklypus buvo kreditorių sprendimas.

"Čia iš viso yra absurdas. Pasityčiojimas. Valstybės banditizmas. Gal kažkas už to slypėjo, turėjo interesų, kad mūsų projektas būtų sustabdytas. Gal tų žemių norėjo?" – spėliojo P.Tamošiūnas, apibūdindamas situaciją, į kurią pakliuvo bendrovė, kai staiga buvo panaikinti leidimai statyboms.

Noreikiškių dvare veikė pavyzdinis ūkis

Šiuo metu, kaip pasakojo A.Naureckaitė, iš Noreikiškių dvaro yra išlikę rūmai, svirnas, namas, kiaulidė, karvidės liekanos.

"Šis dvaras išsiskiria kraštovaizdžio ir istorine verte. Vertinga – sodybos planinė, erdvinė ir funkcinė struktūra; istoriškai susiformavęs ir išlikęs vientisas sodybos sklypas su visais jame esančiais įvairios paskirties elementais, kraštovaizdžio bei gamtos objektais (tvenkinys, upelis, gamtinės reljefo formos). Per įvykdytas bendrovės "SVP namai" statybas sunaikintas kraštovaizdis, pirminė ir istoriškai susiklosčiusi reprezentacinė, gyvenamoji, ūkinė kultūros paveldo objekto – dvaro sodybos – paskirtis", – dėstė A.Naureckaitė.

Turimos istorinės žinios rodo, kad XVII–XVIII a. pr. Noreikiškės egzistavo kaip Marvos dvarui priklausantis palivarkas. XVIII a. pabaigoje Chomentovskio sudarytame plane pažymėtas Noreikiškių palivarkas su pastatais, kurių vienas – mūrinis. XIX a. pab.–XX a. pr. Noreikiškės egzistavo kaip atskiras ekonominis-ūkinis vienetas – dvaras.

Žemės reformos metu 1923 m. jis priklausė Mankeliui ir Abraomui Frankams. Parceliacijai pasibaigus, jį įsigijo vienas iš Krikščionių demokratų partijos įkūrėjų – kelių vyriausybinių kabinetų narys, stambus žemės magnatas, pokariu VLIK-o pirmininkas Petras Karvelis.

Naujasis šeimininkas šiame dvare įkūrė pavyzdinį ūkį: pasodino parką ir medelyną, pastatė naujus tvartus veislinėms karvėms (tvartai sudegė 1940 m.), įrengė šiltnamius ir turbūt remontavo XX a. pirmoje pusėje statytus dvaro rūmus.

1943 m. iš Dotnuvos iškelta Žemės ūkio akademija buvo įkurdinta Kaune, Kęstučio g., o 1947 m. perkelta į Noreikiškes. Pokariu Noreikiškių dvaro žemėje buvo įrengtas Žemės ūkio akademijos bandomasis ūkis.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę dvaro paveldėtojai Ugnei Karvelis buvo atkurta nuosavybė į išlikusį nekilnojamąjį turtą.