V. Streiča: linkiu meilės, artumo ir šilumos

"Mano tokia karma: per šventes tenka dirbti. Ir šiemet gruodžio 25, 26 d. turiu spektaklius", – šypsosi Kauno valstybinio muzikinio teatro aktorė, miuziklų "Misteris Iksas", "Adamsų šeimynėlė", "Džekilas ir Haidas" režisierė Viktorija Streiča-Jakštienė. Nors šventiniu laikotarpiu darbų ir rūpesčių gerokai padaugėja, jau prieš porą savaičių jos namų svetainėje įsižiebė Kalėdų eglutės girliandos.

"Eglę visada puošdavome Kūčių išvakarėse, pirkdavome gyvą. Šiais metais pažeidėme šeimos tradicijas – pasidavėme dešimtmetės dukters Dominykos prašymams puošti eglę gerokai ankščiau nei visada, be to, nusprendėme tausoti gamtą ir daugiau gyvų eglučių nepirkti – įsigijome dekoratyvinę."

Eglę puošti patikėjome dukrai – ji labai savarankiška, organizuota, turi savo nuomonę, be to, mergaitė norėjo pati viena tai padaryti.

Pagrindinė žaliaskarės puošmena – Viktorijos kaupiama Kalėdų žaisliukų kolekcija. Joje – įvairūs gyvūnėliai, paukščiai, angeliukai, charakteringi žiemos švenčių personažai. Aktorei svarbu, kad visi žaisliukai būtų ne įprasti, pigūs, kinų gamybos, o įdomūs, nematyti, išskirtiniai savo istorija, nesvarbu, seni ar šiuolaikiški.

"Kol kas mano kolekcijoje eksponatų nėra labai daug – ant eglės dar lieka vietos tradiciniams burbulams", – linksmai pastebi V.Streiča, kuriai gauti dovanų originalų žaisliuką – didelis džiaugsmas.

Viktorijos ir jos vyro, taip pat aktoriaus, Kauno valstybinio muzikinio teatro vyr. režisieriaus Kęstučio Jakšto šeimoje puoselėjamos gražios advento tradicijos. Susirinkę kartu pirmą advento savaitę jie uždegė vieną žvakelę ir traukė loterijos lapelius, kas kam pirks dovanas, antrą savaitę uždegė antrą žvakę ir visi kartu pietavo.

"Anksčiau kiekvienas visiems dovanojo dovanėles. Smagu, bet tai labai vargina – juk mylimam, artimam žmogui bet ką dovanoti nesinori. Dominyka pasiūlė, kad trauktume loteriją ir kiekvienas pirktume tik po vieną dovaną konkrečiam asmeniui. Visi su džiaugsmu priėmė jos labai protingą siūlymą, – pasakoja V.Streiča. – Pamaniau, kad mano dukra užaugo ir jau žino, kad Kalėdų Senelio nėra. Neplanavau sakyti, bet kalbant netyčia tiesiog išsprūdo. Pasirodo – klydau: Dominyka vis dar tikėjo, kad Kalėdų Senelis egzistuoja, kad būtent jis ir dalija dovanas. Pati to nenorėdama dukrai atskleidžiau siaubingą tiesą ir per anksti sužlugdžiau jos tikėjimą stebuklais."

Latvijoje gimusi ir užaugusi Viktorija lig šiol dar puikiai prisimena vaikystėje patirtą Kalėdų laukimo jausmą. Jos tėvai labai mokėjo sukurti itin jaukią, nuoširdžią, besąlygišką meilę ir dėmesį skleidžiančią atmosferą. Šias tradicijas pašnekovė stengiasi puoselėti ir savo šeimoje.

"Labai laukiu žiemos švenčių. Jos man šventos ne bibline prasme, o šeimos – tarp artimųjų esu neapsakomai laiminga, džiaugiuosi bendryste, meile. Man tai pats švenčiausias stebuklas", – tikina V.Streiča.

Kūčių vakarą jos namuose aplink stalą susėda net aštuoniolika žmonių, iš Rygos atvažiuoja ir Viktorijos tėveliai. Ilgai vaišių rūpesčiai gulė ant K.Jakšto mamos pečių, bet prieš porą metų anyta samtį perdavė marčiai. Pasak pašnekovės, kiekvienas atsineša kažką pagaminęs: uošvės vaišės – koldūnai su džiovintais baravykais, kuriuos gaminti jau mokosi Kęstučio dukra, jo brolio žmona ruošia žydišką silkę su džiovintais vaisiais, o Viktorijos mama iš Rygos atveža nuostabiai skanių riebių silkių.

"Mama puikiai gamina: prie ko ji prisiliečia, viskas auksu virsta, – tikina V.Streiča, taip pat puoselėjanti kulinarinį talentą: jai puikiai sekasi ruošti įvairius žuvies patiekalus, mėsos kepsnius. – Jau kelerius metus Kalėdoms perkame avieną ir kepame kepsnį arba gaminame plovą."

Sočiai prisivalgius sėdėti ir snūduriuoti prie stalo nei svečiams, nei patiems šeimininkams nepatinka: jie žaidžia šaradas, "Alias", o kadangi visi labai emocingi, triukšmo, klegesio nestinga. Ilgai laukta akimirka – Kalėdų dovanėlės. Kalėdų Seneliu kartais persirengia vienas iš svečių, o kartais vaikai lyg netyčia dovanas aptinka subertas vonioje. Yra nutikę ir taip, kad jos buvo išslapstytos įvairiose namų vietose – reikėjo surasti.

"Šeima – pati didžiausia dovana. Tai itin jaučiama per šventes: sujungia artumo jausmas, dėmesys vienas kitam, – sako Viktorija. – Linkiu visiems šv.Kalėdų stebuklų išsipildymo: meilės, artumo, šilumos."



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių