V. Matijošaitis sumažėjusių reitingų nesureikšmina: didelis populiarumas kėlė juoką

Koronaviruso krizės metu viešojoje erdvėje retai matytas ir per pastaruosius metus aukštus populiarumo reitingus išbarstęs Kauno miesto meras Visvaldas Matijošatis tvirtina, kad, skirtingai nei kiti politikai, savireklama epidemijos suvaldymo įkarštyje neužsiėmė. Laikinosios sostinės vadovas teigia manąs, kad viešai skelbiamus visuomenės veikėjų reitingus galima nesunkiai „reguliuoti“, todėl ir jo turėta lyderystė reitingų lentelėje asmeniškai kėlusi tik juoką.

Interviu naujienų agentūrai ELTA V. Matijošaitis aiškino, kodėl jam, skirtingai nei kitų didžiųjų miestų lyderiams, pavyko išvengti konfliktų su centrine valdžia koronaviruso krizės piko metu, ir kodėl rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose jis palaikys valdančiuosius „valstiečius“ ir premjerą Saulių Skvernelį. Pirmieji, tvirtina meras, per kadenciją stipriai patobulėjo, o Vyriausybės vadovas skiria pinigus ne svajonėms, bet reikšmingai prisideda prie realių darbų Kauno mieste. V. Matijošaitis stebisi, kodėl, pasak jo, laikinoji sostinė Ministrų Kabineto buvo pamiršta, kai Kaunui vadovavo konservatorius Andrius Kupčinskas, o Vyriausybei – Andrius Kubilius.

– Kovojant su koronaviruso krize netrūko nesutarimų tarp centrinės valdžios ir kai kurių savivaldybių. Pavyzdžiui, tarp centrinės valdžios ir Vilniaus savivaldybės buvo nemažai nesutarimų dėl iš užsienio atvykusių piliečių izoliavimo, atsitiktinio gyventojų testavimo. Neretai nesutarimų epicentre atsirasdavo ir Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Visgi Kaunui ryškesnių konfliktų su centrine valdžia pavyko išvengti. Kaip manote, kodėl?

Geriau jau suklydus perdaryti kažką, taisyti negu leistis į tuščias diskusijas ir savęs demonstravimą.

– Priežastis paprasta – esant nelaimei ar bėdai visi žmonės turi susitelkti, kiekvienas turi daryti savo darbą. Geriau jau suklydus perdaryti kažką, taisyti negu leistis į tuščias diskusijas ir savęs demonstravimą. Dar prieš paskelbiant koronaviruso epidemiją mes su ministru Aurelijumi Veryga ieškojome miesto, kur galėtume karantinuoti žmones. Ir ministerija buvo pasirinkusi vieną sanatoriją, kur dabar yra senelių namai. Iš tiesų tai būtų buvusi bėda, nes įleidus tarp senelių bent vieną koronaviruso atvejį liga galimai būtų paplitusi visiems.

Todėl mes pasirinkome objektą Kulautuvoje, radome gerą, tuščią tuberkuliozinės sanatorijos padalinį ir dar prieš paskelbiant karantiną su ministru apsitarėme ruošti čia didesnę bazę. Mes per dvi savaites, kai buvo paskelbtas (karantinas – ELTA), paruošėme superinę bazę, kurioje yra 200 lovų, nors tilptų iki 400 asmenų. Bazė yra aptverta, dėl jos buvo perspėti ir vietiniai gyventojai. Iš Kulautuvos gyventojų nepajautėme jokio priešiškumo, nes visi žino tą atstumą, kuris yra išlaikytas, aptvertas tvoras.

Tai buvo savivaldybės iniciatyva. Mūsų įmonių darbuotojai su vadovais praleido dvi savaites šioje sanatorijoje ir paruošė patalpas. Jos ir dabar yra paruoštos, duok Dieve, kad nereiktų jų panaudoti, bet pasiruošę buvome. Šiuo metu deramės su Vyriausybe, su Turto banku, kad  (objektą Kulautuvoje – ELTA) apsikeisime į kažkokį objektą ir ateityje tai, ką sukūrėme ruošdamiesi virusui, padarysime senelių globos namais.

– Konaviruso pandemijos metu daugelis šalies miestų merų aktyviai įsitraukė į krizės valdymą. Merai buvo nuolatos matomi viešoje erdvėje, stengėsi pirmieji iškomunikuoti su koronavirusu susijusią informaciją. Kodėl visgi jūs nusprendėte pasirinkti kiek kitokį kelią?

– Mes pasirinkome tokį kelią, kokio reikia miestui, jo gyventojams ir Lietuvos žmonėms. Aš nesu politikas ir mano aplinkoje nėra politikų, na gal vos vienas. Yra Simonas Kairys, liberalas, mano patarėjas. O visumoje mes – ne politikai ir mums tas buvimas eteryje, kalbėjimas... Visų pirma žmonėms atsibostų vis tie patys veidai. Aurelijus Veryga – sveikatos apsaugos ministras, jis už visa tai atsakingas, todėl pasikalbi, apsitari, kaip darysim, kokios tendencijos, ir darai. Negalima tokių situacijų išnaudoti savireklamai. Bet jau čia iš politikų šios duonos neatimsi.

– Nors nelaikote savęs politiku, tačiau kaip meras esate renkamas rinkėjų. Ar nemanote, kad jūsų mažesnis matomumas koronaviruso krizės metu galėjo dar labiau pakenkti ir taip pastaruoju metu sumažėjusiems reitingams? Ar jūsų dingimas iš eterio nekainuos jums politinės lyderystės? Ar reitingai šiuo metu apskritai jums yra svarbu?

– Nesvarbu. Kai mano reitingai buvo per daug geri, o buvo toks momentas, kai jie buvo aukščiausi, tai, jei atvirai, šiek tiek juokiausi, šiek tiek stebėjausi jais. Bet merui ir nėra labai svarbu tie dideli, aukšti reitingai. Merui turi būti svarbu gražiai sutvarkytos gatvės, gražūs šaligatviai, sutvarkyti parkai, stadionai, mokyklos, kad būtų gera gyventi mieste.

Nei savęs, nei savo komandos narių nepriskiriu prie kvailių, o reitingams kiekvienas protingas žmogus gali daryti įtaką, juos gan paprastai reguliuoti. Juk ir žurnalistų dėka galima reitingus reguliuoti. Ir galbūt spauda yra pati didžiausia reitingų kūrėja arba mažintoja. O dėl reitingų koronaviruso akivaizdoje galvoti, galvot,i kaip šypsotis, kokį kaklaraištį ryšėti, tai yra juokinga.

– Dar šiek tiek pakalbėkime apie politiką ir artėjančius Seimo rinkimus. Kaip regite situaciją šalies politikoje artėjant rinkimams? Ar nėra taip, kad politikai, pernelyg susikoncentravę į sėkmę rinkimuose, į bandymą visuomenei pademonstruoti savo išskirtinumą ir todėl nukenčia Seimo ir Vyriausybės darbo kokybė?

– Būsiu nepopuliarus, bet, mano nuomone, būtų labai gerai, kad daugiau kaip dvi kadencijas Seimo nariai net negalėtų būti. Tai būtų protinga. Prezidentas – dvi kadencijos, merą taip pat kelčiau dviem kadencijoms ir viskas – eik dirbti kažkur toliau. O dabar atrodo, kad Seime didesnė dalis net pamiršę, kiek kadencijų ten yra. Kokia nauda, kad jie ten būna, jei pamiršta, ko ten atėjo. Geriau būtų, kad žmonės keistųsi, rotuotųsi, svarbu, kad ateitų žmonės, kurie supranta, kur atėjo, ką galima padaryti ir ką reikia daryti.

– O ko iš artėjančių Seimo rinkimų tikitės jūs? Kokius kandidatus ar politines partijas planuojate remti? Galbūt, kaip ir per praėjusius Seimo rinkimus, savo palaikymą išreikšite premjerui Sauliui Skverneliui ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai?

– „Valstiečių“ partija, man atrodo, per šią kadenciją patobulėjo. O premjerą vienareikšmiškai remsiu. Gal man patinka tai, kad abu turime inžinerinį išsilavinimą, abu esame inžinieriai mechanikai, baigę tą pačią specialybę, abu kažkada dirbę teisėsaugoje. Tokio logiško, protingo, aiškaus ir atsakingo už savo žodžius (premjero – ELTA) Vyriausybėje nebuvau sutikęs. Bet aš kalbu apie platų premjerų ratą, nes būnant versle teko bendrauti su visais Vyriausybės vadovais. Jei S. Skvernelis išliktų savo poste dar vieną kadenciją, tai ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai tikrai, manau, būtų gerai. Žinoma, jei jis pats to norės.

O dėl „valstiečių“, tai aš nelabai įsivaizduoju, kaip mes galime juos remti ar neremti. Bet, kiek tenka kalbėti su „Vieningo Kauno“ nariais, iš mūsų organizacijos yra du žmonės šiuo metu Seime būtent pas Lietuvos valstiečius ir žaliuosius. Manau, kad atsiras ir daugiau einančių kartu su jais į Seimą. Bet tai miestui nėra blogai, mūsiškiai, kiek žinau, į partijas nestoja. Man visų pirma rūpi miesto reikalai. Bet būtų gerai, kad Seimas nuo visų veteranų šiek tiek atsipalaiduotų, kad ateitų jaunimo. Nes dabar, jei man pasakysite bent po 5-10 skirtumų tarp partijų, kuo jos skiriasi... Man niekuo jos nesiskiria.

– Tai jūs ir antrą kadenciją premjeru matytumėte Saulių Skvernelį?

– Vienareikšmiškai norėčiau, kad liktų antrai kadencijai. Kodėl aš likau meru antrai kadencijai? Todėl, kad per vieną kadenciją nespėji padaryti didesnių projektų. Privačiame versle per ketverius metus daug ką gali padaryti, nes tai priklauso tik nuo vieno tavęs, o čia viskas priklauso nuo procedūrų trukmės. Aš tapęs meru planavau žymiai daugiau, kad stadionas jau bus pastatytas... Viskas taip greitai nevyksta ir tu atsimuši į tą kasdienybę, kai tau nepatinka kompanija, ji blogai dirba, bet tu neateini ir neliepi susirinkti daiktus bei išeiti. Turi nutraukti sutartį, po to kitą konkursą skelbti. Tai mūsų stadiono pavyzdys. Gal mes dabar turėsime naują rangovą, kuris galės pradėti dirbti jau po pusantro mėnesio. Bet yra prarasti 7-8 mėnesiai.

Premjeras Saulius Skvernelis ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. (Eltos nuotr.)

– Jeigu jau užsiminėte apie Stepono Dariaus ir Stasio Girėno stadioną, tai gal galėtumėte patikslinti, kokia situacija dėl jo statybų, kokia yra planuojama stadiono statybų trukmė?

– Birželio 10 dieną turėjome plėšti vokus su pasiūlymais, bet pratęsėme tai iki birželio 19 dienos. Tada komisija rinksis ir žiūrės, kas laimėjo. Bet po to praeis dar geras mėnuo, kol bus galima pradėti dirbti. (...) Mums svarbu, kad būtų pastatytas stadionas ir ne už tokią sumą, kaip Vilnius planavo statyti, nes kėdžių skaičius yra tas pats.

– Ar tikėtina, kad Kaunas savo stadioną pasistatys greičiau nei Vilniaus miestas Nacionalinį stadioną?

– Nenoriu prisikalbėti, nes sako, kad žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Palaukime.

– Dar šiek tiek grįžtant prie koronaviruso temos, kaip matote Kauno miestą po koronaviruso pandemijos? Kokie neišvengiami pokyčiai miesto laukia?

– Norėčiau, kad žmonės, kurie suvažiavo čia karantinuotis, liktų čia ir neišvažiuotų iš miesto. O erdvių daug, planų daug. Ruošiame Aleksoto inovacijų ir pramonės parką, kur galės ir verslas investuoti į aukštesnių technologijų gamybą ir darbo vietos įdomesnės kursis. Daug bus darbo, tik svarbiausiai, kad žmonių būtų.

– Vilniaus miesto meras ragina darbdavius ir toliau dirbti nuotoliniu būdu, įgytus nuotolinio darbo įgūdžius pritaikyti ir ateityje, sudarant galimybę darbuotojams bent 1-2 dienas per savaitę dirbti nuotoliniu būdu. Ką jūs manote apie nuotolinį darbą? Ar skatinate savivaldybę įgytas nuotolinio darbo kompetencijas išnaudoti ir pasibaigus karantinui?

– Aš norėčiau pažiūrėti, kaip Vilniaus meras matytų tekintoją, dirbantį nuotoliniu būdu. Yra skirtingi darbai, ir Kauno savivaldybėje dirbantys žmonės dirbo nuotoliniu būdu, bet iš esmės mes dirbome darbo vietose, tarp žmonių, bet laikydamiesi saugių atstumų, nes tai yra pagrindas. Jeigu mes prie šio stalo (mero  kabinete – ELTA) pradėdavome rytinį pokalbį, tai dabar rytiniai pokalbiai, susirinkimai prasideda didžiojoje salėje, kurioje vyksta ir tarybos posėdžiai, mes ten kiekvieną rytą apsitariame. Aš už darbą internetinėje erdvėje, bet gyvas pasikalbėjimas yra labai svarbu. Vien televizoriuje nepragyvensime, pabėgs darbo kokybė.

– Kaune pamažu kyla vis nauji biurų pastatai, todėl norėjau pasiteirauti apie patį miesto vystymo konceptą. Kiek šitoje srityje yra konkuruojama su sostine?

– Nekonkuruojame su sostine, aš visada už tai, kad užtektų darbuotojų tiek Vilniui, tiek Kaunui ir kitiems miestams. Norėtųsi, kad Lietuvoje atlyginimai didėtų, žmonių daugėtų ir kad būtų visi užimti. Lietuviai yra kūrybingi žmonės ir jie gali kovoti už save ir už Tėvynę, tą įrodė dar Vytautas savo laikais, nukeliavęs iki Juodosios jūros nuėjo. Čia gal nebent korespondentai norėtų, kad tarp miestų konkurencija būtų. Mes Kauno, Vilniaus, Klaipėdos merai esame skirtingi žmonės, bet bendraujame normaliai. Esame skirtingus gyvenimo etapus praėję.

Yra trys Kauno miesto strateginės kryptys: viena yra Nemuno sala, birželio viduryje turėtų paaiškėti rangos konkurso rezultatai, kas statys mokslo salą – vienintelį šalyje mokslo muziejų, tada ambicingas planas yra turėti naują vandens sporto centrą, dešimties takelių 50 metrų ilgio baseiną šalia Žalgirio arenos, kuris atitiktų tarptautinius standartus. Taip pat yra Dariaus ir Girėno stadionas, jis yra tik vienas iš didžiulio kompleksinio projekto. Jau žinome, kaip atrodys tiek visa didžioji Sporto gatvės aikštė, tiek šalia numatytas naujasis lengvosios atletikos maniežas. Sporto halė šimtmetį pasitiks ženkliai pasikeitusi ir atsinaujinusi, bet išlaikydama savo autentiką. Ąžuolyno parko rekonstrukcija ir Dainų slėnis yra taip pat miestui strategiškai svarbu. Ir trečia kryptis – Aleksoto inovacijų pramonės parkas. Tai yra planai ir priežastys, kodėl aš likau antrai kadencijai. Per pirmą kadenciją tai įgyvendinti nėra šansų, vyko pasiruošimas.

Ir premjero yra teisingas požiūris – jis ne svajonėms dalina pinigus, o prisideda prie realių darbų Kauno mieste. Kaunas neteisingai buvo užleistas ir pamirštas ir man visą laiką buvo keista, kodėl Andrius Kupčinskas, beveik dvi kadencijas buvęs miesto meru ir turėdamas A. Kubilių premjeru, valdė be iniciatyvos ir be fantazijos.

Norėčiau, kad žmonės, kurie suvažiavo čia karantinuotis, liktų čia ir neišvažiuotų iš miesto.

– Taip pat norėjau pasitikslinti, kokioje situacijoje yra jūsų iniciatyva dalį Kauno rajono teritorijų prijungti prie Kauno miesto? Ar vis dar yra tikimybė, kad šis projektas gali būti įgyvendintas?

– Čia yra ne projektas. Jeigu senovėje, norint išsiųsti laišką, reikėjo turėti karvelį ir laišką prie kojytės prisegti, tai dabar vieno kompiuterio klavišo paspaudimų jūsų laiškas per kelias minutes atsiduria Japonijoje ar Amerikoje (...). Pavyzdžiui, Norvegija sumažina savivaldybių skaičių. Norvegai 2015 ar 2016 metais pradėjo šią reformą daryti ir dabar įgyvendino, nes per daug administracinio aparato, kai kiekvienas ne tik planšetę turi, bet viską, ko jam reikia telefone. Todėl nebereikia tiek daug žmonių.

Man pirmą kartą tapus meru iš 780 savivaldybės darbuotojų 150 asmenų sumažinome. Nė vieno žmogaus nebuvo, kad skųstųsi, pasižiūrėjome pagal amžių, kažką palaikėme, kad į pensiją išleisti, visiems kompensacijas išmokėjome ir šiek tiek atsinaujino žmonės. Dar norėjome mažinti savivaldybės darbuotojų skaičių, bet palikome, kad natūraliai sumažėtų. Pas mus vėliau kai kurie žmonės patys išėjo ir niekas nepasikeitė į blogą pusę, tik į gerą.

– Bet konkrečiai, ar yra kažkokių naujienų dėl dalies Kauno rajonų prijungimo prie Kauno miesto?

Mes darome šį procesą, bet tai yra ilgas kelias per kopas. Viskas priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir nuo kitų valstybinių institucijų ir, kaip visada, gali būti procesas greitas, bet gali būti užveltas iki begalybės. Bet jis yra logiškas, tai darė ne tik norvegai, bet ir airiai, apie tai galvoja latviai. Geriau būti vieniems iš pirmųjų ir tas sąnaudas susitvarkyti. Juk ir žmonės geriau jaustųsi ir pas visus pajamos padidėtų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Www

Www portretas
Gėda kauniečiams išsirinkti tokį godų ir suktą Krabą antrai kadencijai iš eilės.

Jonis

Jonis portretas
Ponia Irena buvo labai graži, protinga, intelektuali, šeimos moteris, o sugulovei visos šios savybės nesuvokiamos

krevetei, klička "kaunietis"

krevetei, klička "kaunietis" portretas
atsiprašome, gal tu ne padlaižiaujanti kvaila krevetė, gal tu K R A B A S ??????
VISI KOMENTARAI 80
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių