V. Matijošaitis: iki Kauno stadiono atidarymo liko daugiausia mėnuo ir dvi savaitės

Vienas svarbiausių šiuo metu statomų Kauno objektų – Dariaus ir Girėno stadionas – jau skaičiuoja paskutinius mėnesius iki atidarymo. Apie 90 proc. darbų jau užbaigta, liko iki galo sutvarkyti veją, įrengti sporto inventorių bei atlikti kitus smulkius darbus.

Darbų iššūkiai

Dariaus ir Girėno stadiono darbai – jau finišo tiesiojoje. Sudėtingiausi konstrukciniai darbai jau baigti. Šiuo metu didelis dėmesys skiriamas natūralios vejos įrengimui, jau pradėta ją ir šienauti.

„Visų darbų užbaigtumas yra apie 90 proc. Šiuo metu įrenginėjama veja, atliekami vidaus darbai. Stadione vis dar dirba apie 250 darbuotojų“, – kalbėjo darbus atliekančios bendrovės „Autokausta“ projekto vadovas Lauras Zakaras.

Jis pripažino, kad buvo kilę tam tikrų iššūkių dėl to, jog prieš tai stadioną statė turkų bendrovė, o vėliau „Autokausta“ perėmė ir tęsė darbus, tačiau prieš tai buvę rangovai daug nukrypimų nuo projekto nepadarė, todėl buvo galima dėliotis tolimesnį darbų planą.

Dabar nemažas dėmesys skiriamas natūralios vejos įrengimui. Dalis stadiono jau padengta žolės velėna, ji jau laistoma, šienaujama, tačiau likutis bus paklotas kai tik leis orai. Dar reikės ją specialiais siūlais pritvirtinti. Ši veja išskirtinė, nes yra šildoma, tad taip bus galima pratęsti futbolo sezoną bent keliais mėnesiais.

Taip pat darbininkai įrenginėja sanitarinius mazgus, darbuojasi VIP tribūnose. Dar nėra įrengta ir lengvosios atletikos infrastruktūra, nėra ir per varžybas būtinų švieslenčių, kitų elementų, tad vaizdas kol kas dar iš tiesų yra kaip didelėje statybų aikštelėje, o ne didžiausiame šalies stadione.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Teko koreguoti projektą

Rekonstrukcijos pradžioje buvo numatyta, kad tribūnos liks tos pačios, tačiau darbų eigoje visgi teko jas statyti naujai. Taip pat dėl priešgaisrinių reikalavimų keitėsi stadiono išorės apdaila.

„Darėme tyrimus ir paaiškėjo, kad konstrukcijos neatlaikytų apkrovos, todėl reikėjo statyti naujas tribūnas“, – replikavo L. Zakaras.

Stadiono architektai nurodė ir dar vieną svarbų pokytį. Pradžioje buvo numatyta, kad stadiono išorė bus dengta medinėmis lentelėmis, tačiau dabar Žaliakalnio širdyje esantį objektą juosia aliuminio apdaila. Toks sprendimas esą leis sutaupyti lėšų, nes medines lenteles reikia kone kasmet tinkamai padengti dėl priešgaisrinės saugos.

„Išoriškai galbūt atrodo, kad viskas pasikeitė labai drastiškai, tačiau realiai pasikeitė nedaug. Pasikeitė fasado medžiaga. Techniniame projekte buvo numatytas medinis fasadas, sudarantis tokią bangą. Tai laikančiosios konstrukcijos išliko visiškai tokios pačios, tačiau ant jų montuojama aliuminio žaliuzės. Susiliejimas su aplinka vyksta ne tik per medžiagas, bet ir per formą. Manau, kad šis sprendimas kaip tik leis dar labiau atspindėti šviesą ir fasadą pritaikyti prie norimo renginio“, – komentavo architektas Tomas Kuleša.

Šis stadionas, ko gero, bus pigiausias visame Pabaltijyje, nes kiti planuoja statyti žymiai brangiau.

Dėl projekto pokyčių kito ir stadiono rekonstrukcijos kaina. Tačiau miesto vadovai tikina, kad tokį objektą pavyko pastatyti sąlyginai pigiai, nes jei būtų sutartis pasirašoma dabar, kaina būtų išaugus ne vieną kartą.

„Šis stadionas, ko gero, bus pigiausias visame Pabaltijyje, nes kiti planuoja statyti žymiai brangiau“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Stadiono kaina – daugiau nei 43 mln. eurų. Į šią kainą įskaičiuotas ir penkių teniso kortų bei požeminės automobilių aikštelės, skirtos tarnybiniam transportui, įrengimas.

„Laiku spėjome susipirkti medžiagas, todėl mus mažai paveikė pandemija, pablogėję santykiai su Kinija. Jei šiemet viską pirktumėme, būtų apie 70-80 proc. didesnė kaina“, – antrino ir Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Varžybos su Vilniumi

Stadioną apžiūrėjęs miesto atstovas juokavo, kad dabar rezultatas 1:0 Kauno naudai, mat Vilniuje stadionas tik pradedamas vystyti, o Kaune jau liko tik baigiamieji darbai.

„Susirinkome pasidžiaugti, kad Kaunas 1:0 laimi prieš Vilnių. Kaunas pastaraisiais metais labai išplėtė sporto infrastruktūrą. Ką tik dalyvavome atidarant ledo areną, taip pat prie „Žalgirio“ arenos pastatytą didžiausią baseiną Baltijos šalyse. Šiai dienai stovime stadione, iki kurio atidarymo liko gal koks mėnuo ir dvi savaitės“, – kalbėjo V. Matijošaitis.

Šiuo metu dar nėra aišku, kas valdys Dariaus ir Girėno stadioną, nes renkamas koncesininkas. Tikėtina, kad vienas operatorius kartu valdys ir Kauno sporto halę, tačiau šios detalės paaiškės vėliau.

Rekonstrukcijos terminas pailgėjo apie du mėnesius. Kliūčių buvo ir dėl sutrūkinėjusių tiekimo grandinių, ir išaugusių medžiagų kainų. Dabar planuojama, kad visi stadiono statybos ir įrengimo darbai turėtų būti baigti maždaug liepos viduryje, tačiau atidarymo šventė gali būti nukelta iki rudens pradžios, nes stadioną norima atidaryti ne koncertu, o būtent pirmosiomis futbolo varžybomis.

Dariaus ir Girėno stadione tilps 15 tūkst. žiūrovų, iš jų apie 1 tūkst. vietų bus įrengta VIP tribūnose. Šis Kauno stadionas atitiks aukščiausius UEFA reikalavimus, todėl čia  galės vykti aukščiausio lygio futbolo varžybos.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Rusija yra Vakarų problema ir ji niekur nedings. Taigi, mes ir Landsbergius, ir Kubilių palydėsime į kapus, o Rusija bus vis dar čia - mūsų kaimynystėje. (Mokslas-studijos-ekonomika)

kupcinskas

kupcinskas portretas
Uz tiek pinigu buciau mieste 430 tualetu pastates.

geras

geras portretas
koncervu troliai tolina,
VISI KOMENTARAI 117
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių