Rotušė bus kitokia. Iki šiol buvusi atvira tik jaunavedžiams ir išrinktiesiems, nuo gruodžio 6 d. ji laukia visų kauniečių ir miesto svečių. Sekmadienį bus atidarytas į Kauno rotušę persikėlęs Miesto muziejus. Lankytojai galės šmirinėti po rotušės menes, rūsius, užsikabaroti į patį bokštą.
Sužavėjo burmistro patogumai
Ketvirtadienio rytą miesto meras Visvaldas Matijošaitis pakvietė žurnalistus į rotušę, kur buvo pristatytas sprendimas atverti pastatą žmonėms.
„Kauno rotušė visada buvo miesto simbolis, bet paradoksalu, kad į šį pastatą patekdavo arba išrinktieji arba, pastaruoju metu, per vestuves. Tai buvo uždaras pastatas“, – kalbėjo miesto meras V. Matijošaitis.
Sekmadienį čia atidarius muziejų, jo lankytojai galės pamatyti rotušėje išlikusias senovines erdves, tokias kaip kalėjimas, taip pat aplankyti burmistro kabinetą, pamatyti istorinių dokumentų ir sužinoti apie Kaunui dirbusius, čia gyvenusius ir kūrusius iškilius žmones.
V. Matijošaitį labiausiai sužavėjo burmistro Jono Vileišio kabinetas. Jo darbo stalas buvo atkurtas pagal vieną išlikusią nuotrauką, bet ne jis dabartiniam merui padarė didžiausią įspūdį.
„Man patiko, kad burmistro kabinetas su visais patogumais. Yra tualetas, ir gali dirbti neišeidamas“, – juokėsi V. Matijošaitis.
Vis dėlto Kauno miesto muziejaus direktorė Rita Garbaravičienė greitai išaiškino merui, kad tualetas buvo užmūrytas tarpukariu, o atrastas tik 1975 metais, tad J. Vileišiui pėsčiam reikėjo vaikščioti toliau.
Iki sausio – nemokamai
Muziejus veikti pradės sekmadienį, o iki sausio jį aplankyti žmonės galės nemokamai.
„Kauno rotušė labai įdomi. Kai mes pirmą kartą čia vaikščiojome visais slaptais laipteliais, koridoriais ir užkampėliais, buvo atradimas, nes čia yra labai įdomių erdvių. Sekmadienį, kai pradėsime leisti ekskursijas, turėsime įspėti drąsiausiuosius lipant siaurais laipteliais“, – sakė direktorė R. Garbaravičienė.
Ji paaiškino, kad lankytojai bus leidžiami grupėmis. Reikės surinkti 20-ies žmonių grupę, kurią po muziejų vedžios gidas.
Tokiai tvarkai paprieštaravo istorijos profesorius Egidijus Aleksandravičius.
„Kaip taip gali būti, kad laisvo miesto laisvoje rotušėje, laisvame muziejuje negalėtų žmonės laisvai vaikščioti?“ – piktinosi profesorius.
Ką daryti, pavyzdžiui, porelei į Kauną atvykusių užsieniečių, direktorė nepaaiškino. Ji bandė ieškoti pasiteisinimų, kad kiekvienoje patalpoje reikėtų turėti po žmogų, kuris saugotų eksponatus ir lankytojus, bet ją nutraukė V. Matijošaitis.
„Nesijaudinkite, niekas nebus už durų paliktas, įleisime visus“, – sakė jis.
Tikisi žvilgsnio į ateitį
Nors E. Aleksandravičius džiaugėsi tuo, kad muziejus perkeltas į rotušę, bet vylėsi, kad jis netaps „sarkofagų prikimštu muziejumi su mezgančiomis bobutėmis kampuose“.
„Ar gali būti geresnė erdvė muziejui? Kaune turėjome tokių muziejų, kuriuose, atrodė, dirba daugiau žmonių nei per metus ateina lankytojų. Tikėkimės, čia bus naujovių. Visi muziejai yra apie ateitį. Rodydamas eksponatus, suponuoji ateitį, tikiuosi, kad čia bus gera vieta tam“, – kalbėjo profesorius.
Tikimasi, kad muziejaus lankytojai ne tik galės apžiūrėti archeologinius eksponatus požemiuose, pagulėti kalėjimo kameroje, bet ir sudalyvauti interaktyviame suolininkų teisme ar pamatyti, kaip rotušės bokšte darbuojasi legendinis daktaras Kripštukas, vienintelis žinojęs, kur Kaune yra vartai į pragarą.
Kiekvieną rotušės užkampį pažįstantis miesto ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius suko galvą, kaip reikės suderinti oficialius renginius, vestuves ir lankytojų grupes.
„Gal ir neblogai būtų grupei turistų sudalyvauti kauniečių vestuvėse. Aišku, su jaunavedžių sutikimu“, – šypsojosi ceremonmeisteris.
Naujausi komentarai