V forte svarbiau išsaugoti paveldą ar medžius?

Prieštaraujantys įstatymai paveldo sergėtojus pastatė į keblią padėtį. Siekiant išsaugoti V forto statinius, buvo nupjauti ant stogo augę medžiai. Tai užrūstino miškininkus, mat teritorija priskiriama miškui, tad kirsti medžių negalima.

Būtina šalinti želdinius

Asociacija "Kauno tvirtovė" yra įsipareigojusi tvarkyti ir prižiūrėti fortus. Viena priemonių išsaugoti kultūros paveldą – pjauti medžius, kurių šaknys gadina fortų konstrukcijas. Tačiau šis veiksmas gali užtraukti baudų, mat Valstybinės miškų tarnybos (VMT) specialistai nurodė, kad tvarkant fortą buvo iškirstas miškas.

Kultūros sergėtojai su tokia pozicija nesutinka ir "Kauno dienai" aiškino, kad medžius nuo forto pastatų kirsti būtina, kitaip istorinis paveldas gali būti negrįžtamai prarastas. Be to, istoriškai medžių nei ant forto stogo, nei jo pylime nebuvo.

"V forte tik nedidelė dalis medžių buvo pašalinta nuo pastatų, tikrai kirtimai neatlikti visoje teritorijoje. Prieš kelias savaites ten buvo vykdomi kultūros paveldo tvarkymo darbai, kurie numatyti įstatyme. Tai, kas buvo daroma, paveldosauginiu požiūriu vertinama teigiamai, nes tai būtini darbai, siekiant išsaugoti paveldo objektą. Kiek žinau, kituose fortuose buvo galima iškirsti medžius, kurie augo ant pastatų, tačiau dalis "Kauno tvirtovės" valdomų pastatų tikrai yra priskirti miško teritorijai", – apie V forto tvarkymo darbus kalbėjo Kultūros paveldo departamento (KPD) skyriaus vyr. specialistas Andrius Liakas.

Jis dienraščiui aiškino, kad nuo paveldo objektų, tokių kaip fortai, būtina nupjauti medžius, nes jų šaknys gadina pastato konstrukcijas ir tiesiogiai naikina istorinį turtą.

"Medžių šaknys ardo tiek patį mūrą, tiek skverbiasi į hidroizolicinį sluoksnį ir tada į vidų patenka drėgmė. Tai labai žalingas reiškinys. Pašalinti medžius nuo forto stogo būtina, norint išsaugoti kultūros objektą. Mūsų nuomone, ant forto medžių iš viso neturi būti, nes tai yra statinių kompleksas. Istoriškai ir pylimuose medžių nebuvo", – apie medžių daromą žalą fortams kalbėjo paveldo specialistas.

"Buvo atlikti tikrai būtini darbai. O dėl tokių teisės aktų neatitikimų negalime laukti, nes medžiai daro žalą kultūros paveldo objektui. Kiekviena pradelsta diena yra diena, kai ardomas kultūros paveldo objektas", – pridūrė A.Liakas.

Bus skirtos baudos?

VMT direktorius Albertas Kasperavičius tikino, kad dabar forto valdytojai turi kreiptis į tarnybą tam, kad teritorija būtų išregistruota iš miško zonos. Kitu atveju teks ne tik sumokėti paskirtą baudą, bet ir bus skaičiuojama gamtai padaryta žala.

"Reikia, kad objekto savininkas kreiptųsi į tarnybą ir būtų padaryti reikalingi pataisymai, nes nėra įstatymo, kuris draustų kultūros paveldo objektui būti miške. Fortas gali būti miško apsuptyje, galbūt miškas negali būti ant tam tikrų infrastruktūrinių objektų. Valdytojai turi į mus kreiptis ir nurodyti, kur yra statiniai. Mes tose ribose padarysime pataisymus ir bus galima nuo pastatų šalinti medžius", – biurokratinę procedūrą aiškino pašnekovas.

Anot jo, didžiausia problema yra tose vietose, kur forto pastatai yra iš dalies po žeme, tačiau patenka į miško zoną.

"Yra vietų, kur paveldas ir miškas gali sugyventi. Štai piliakalniai taip pat yra kultūros paveldas, bet ten medžiai netrukdo. O tos teritorijos, kur paveldas su mišku negali sugyventi, turi būti išregistruojamos iš miško. Jei to nėra padaryta, kertant medžius reikia vadovautis miškų kirtimo tvarka. Kadangi tai miesto miškas, jis priskiriamas antrai kategorijai, tad galimi tam tikri pažeistų, nuvirtusių medžių kirtimai. Kadangi fortai turi būti iš viso be medžių, reikia pateikti brėžinius, kur yra objektai ir negali būti miško. Įsitikinę, kad taip ir yra,  pakeisime miško statusą", – savo poziciją pakartojo A.Kasperavičius.

Pašalinti medžius nuo forto stogo būtina, norint išsaugoti kultūros objektą.

Jis teigė, kad VMT surašė pažeidimų aktą ir paprašė atsakingų asmenų pateikti paaiškinimus. "Kol teikiami paaiškinimai, savininkas toliau kirtimų nevykdo", – pridūrė VMT direktorius.

Miškų specialistas nurodė, kad nebuvo duota leidimo kirsti medžius, tad tvarkant V fortą neteisėtai iškirsta 9 kub. m medžių.

"Mano žiniomis, buvo surašytas patikrinimų aktas, konstatuotas iškirstas kiekis ir greičiausiai bus surašytas ir pažeidimų protokolas bei paskirta bauda", – komentavo A.Kasparavičius.

Jis nurodė, kad bauda už valstybiniame miške iki 10 kub. m iškirstų medžių gali būti nuo 60 iki 300 eurų. Jei V forto teritorija nebus išbraukta iš miško zonos, miškininkai dar papildomai asociacijai "Kauno tvirtovė" apskaičiuos ir padarytą žalos dydį.

Neturėjo priskirti miškui

Fortus prižiūrinčios asociacijos "Kauno tvirtovė" direktorius Vladas Rakutis taip pat antrino KPD specialistų nuomonei, kad medžius nuo fortų nupjauti būtina. Jis viliasi, kad pavyks įrodyti, jog medžių ant forto stogo negali būti, ir nereikės mokėti baudos.

Istorikas nurodė, kad fortų stogas padarytas iš plukto molio, tad yra labai tvirtas ir gali ilgai stovėti, tačiau negalima leisti, kad ant stogo augtų medžiai, nes tada šaknys pažeidžia dangą ir prasideda fortų nykimas.

"Padaryta klaida, kai fortą priskyrė miškui, nes ten visada buvo kultūros paveldo objektas. Priskyrimas miškui nebuvo derintas su Kultūros paveldo departamentu. Mes gavome nurodymą iš kultūros paveldo dėl visos Kauno tvirtovės, privalome pašalinti visus medžius, kurie yra ant pastatų", – aiškino V.Rakutis.

Anot "Kauno tvirtovės" direktoriaus, su miškininkais jau buvo kalbėta apie būtinybę fortą išbraukti iš miško zonos. Be to, jis laikosi pozicijos, kad fortai iš viso neturėjo būti priskirti miškui.

"Mes jau prieš porą metų buvome susitikę su urėdija ir sakę, kad medžių šalinimo darbus atliksime palaipsniui. Jie sakė, kad teritoriją išbrauks iš miško zonos. Mes raštą dėl to pateiksime artimiausiu metu", – teigė V.Rakutis.

Pasak pašnekovo, dabar su VMT vyksta santykių aiškinimasis, ir jis viliasi, kad pavyks rasti kompromisą dėl fortų išbraukimo iš miškų teritorijos. V.Rakutis tikisi, kad po derybų "Kauno tvirtovei" nereikės mokėti baudų už iškirstus medžius.

"Fortas įtrauktas į miško teritoriją, nekreipiant dėmesio į Kultūros paveldo reikalavimus. Šiame procese nėra paveldo parašų, leidžiančių fortus priskirti miškui. Kitaip sakant, įmiškinimo procesas juridiškai nebuvo teisingas, o kultūros paveldo atstovai tokio proceso niekada nepripažino. Fortas į miško zoną buvo įtrauktas ne taip ir seniai, gal 2009 ar 2010 m. Nėra logikos forto teritoriją priskirti miškui vien dėl to, kad ten užaugo medžiai", – savo poziciją dėstė fortų valdytojas.

Jis tikino, kad yra ir kitų pavyzdžių, kai gamstosaugos įstatymai prasilenkia su kultūros paveldo išsaugojimu. Ne viename "Kauno tvirtovės" valdomame forte yra šikšnosparnių draustiniai, tačiau jų išsaugojimo planas, anot V.Rakučio, taip pat nesuderintas su kultūros paveldu. Jis tikisi, kad institucijoms pavyks susitarti ir istorinių objektų išsaugojimas nebus laikomas kaip gamtos naikinimas.

"Mes kaip tik kalbėjomės su Seimo pirmininku, kad yra toks institucinis nesusikalbėjimas. Planuojama burti iniciatyvinę grupę, kuri paverstų gamtos ir kultūros paveldo saugojimo įstatymus ir potvarkius efektyviais, kad būtų daugiau bendradarbiaujama", – pasisakė pašnekovas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tomis

Tomis portretas
Eilinį kartą Kauno Diena viską suplakė sumaišė ir iškepė straipsnį.Viein nesamonių prirašė mesuprasdami kas prie ko čia vyksta.

Robertas esu

Robertas esu portretas
Valdas Rakutis nėra asociacijos direktorius. gal patikrinkite faktus, Kauno diena?????

Vycka Pietruška

Vycka Pietruška portretas
Velniop tuos fortus, velniop istoriją, svarbu medžiai kuriems aš nuolat meldžiuosi.
VISI KOMENTARAI 14
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių