Trečią gyvavimo dešimtmetį skaičiuojantis prekybos miestelis „Urmas“ daugeliui kauniečių ir miesto svečių yra vienas iš nedaugelio naujųjų laikų Kauno prekybos simbolių. Per visą gyvavimo laikotarpį ši prekybos teritorija keitėsi neatpažįstamai, todėl seniai besilankiusieji „Urme“ būna maloniai nustebinti patraukliai atsinaujinusių erdvių, išskirtinės prekių ir paslaugų gausos ir gerokai pakilusios prekybos kultūros.

Džiugina gražėjanti aplinka

Nuo 2006 m. „Urme“ dirbanti verslininkė Jūratė Gugienė tik šypteli paklausta, ar per tokį ilgą laikotarpį nebuvo kilę pagundų kelti sparnus iš prekybos miestelio „Urmas“ ir kurti nuosavą drabužių parduotuvėlę kur nors kitur mieste. „Tikrai tokių minčių nebuvo, nes prekybai yra labai svarbus nuolatinis nenutrūkstamas žmonių srautas, kuris „Urme“ – garantuotas. Čia atvykę pirkėjai vieno vizito metu apsirūpina daugybe jiems reikalingų dalykų, todėl vieta patogi ne tik išlaikyti nuolatinius klientus, bet ir sulaukti naujų“, – aiškino verslininkė.

Moteriškais drabužiais prekiaujanti J.Gugienė dėstė ir kitus šios vietos teikiamus privalumus: „Urme“ nuolat vyksta daugybė renginių, kurie pritraukia dar daugiau žmonių; atvažiavę dėl vienos prekės, žmonės pasidairo ir kitų pirkinių; nereikia pačiai rūpintis reklama; prekybos miestelio infrastruktūra gerai atitinka smulkiojo ir vidutinio verslo poreikius.

Verslininkę džiugina, kad miestelio administracija nuolat investuoja į prekybos galerijų atnaujinimą, tvarkymą, puošybą. „Kai aplinkui viskas gražėja, esi priverstas ir pats pasitempti“, – dėstė J.Gugienė.

„Turiu vieną prekybos vietą, kurioje dirbame trys šeimos nariai: aš pati, vyras ir dukra. Esame patenkinti tuo, ką darome, ir tai yra pagrindinė mūsų sėkmės paslaptis“, – sakė moteris.

Pribloškiantys darbuotojų skaičiai

Atlikus prekybos miestelyje „Urmas“ ekonomiškai aktyvių žmonių statistinį tyrimą paaiškėjo, kad tai yra vienas iš didžiausios darbuotojų koncentracijos objektų ne tik Kaune, bet ir visoje šalyje. Vienu metu šioje smulkiojo ir vidutinio verslo oazėje Kaune dirba apie 5 800 darbuotojų.

Balandžio mėnesio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, prekybos miestelyje dirba 6,5 karto daugiau darbuotojų nei yra darbuotojų Kauno miesto savivaldybės administracijoje ir 4,6 karto daugiau nei dirbančių Lietuvos Respublikos Seime. Pagal dirbančių žmonių skaičių „Urmas“ pastebimai lenkia artimiausią didžiausią darbdavį – Vilniaus universitetą. Jame dirba 5 056 darbuotojai. „Urmas“ prilygsta visoje Lietuvoje veikiančiai bendrovei „Lietuvos paštas“, kurioje yra 5 892 socialiai drausti darbuotojai.

„Dauguma mūsų miestelyje dirbančių žmonių yra smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai, kurie veikia kaip savarankiški vienetai, todėl atliktas tyrimas mums padės aiškiau suprasti čia dirbančius žmones ir jų poreikius bei sėkmingai tęsti „Urmo“ atsinaujinimo projektus“, – sakė prekybos miestelio „Urmas“ rinkodaros vadovas Jonas Plenta.

Viešojo transporto trūkumas

Paklausta, kokias problemas reikėtų spręsti, kad prekyba dar labiau klestėtų, J.Gugienė įvardijo vieną itin svarbią nuo prekybos miestelio sprendimų nepriklausančią temą – tai viešojo transporto maršrutų stygius. „Tikrai norėtųsi, kad miesto vadovai išspręstų transporto problemą, nes, Kaune panaikinus maršrutinius mikroautobusus, žmonės nuolat skundžiasi, kad be nuosavo automobilio iki mūsų tapo sudėtingiau atvykti“, – sako J.Gugienė.

Jai pritarė ir kita prekybos miestelio „Urmas“ darbuotoja, įvardijusi, kad susisiekimo nesklandumai koją kiša ne tik klientams, bet ir patiems miestelio darbuotojams. Tačiau sodui ir daržui būtinais dalykais prekiaujanti Jūratė Ščerbinskienė pripažino, kad patiriami nepatogumai dėl transporto nublanksta prieš pagrindinius šios vietos privalumus. „Kainos „Urme“ tikrai žemesnės nei prekybos centruose net ir su jų taikoma 30 proc. nuolaida“, – rimtą kozirį tėškė J.Ščerbinskienė.

Paklausta, kodėl savo verslui rinkosi nuomotis prekybos plotą „Urme“, moteris nedvejodama išvardijo pagrindinius šios vietos konkurencinius pranašumus: „Urmas“ nuolat atsinaujina, čia vyksta daugybė renginių, kurie padeda pritraukti lankytojus; verslininkams lengva spręsti problemas, nes į jų interesus stengiamasi atsižvelgti pirmiausia; puikiai organizuota apsauga, teritorijos tvarkymas. „Žodžiu, verslininkai aptarnaujami aukščiausiu lygiu“, – teigė J.Ščerbinskienė.

Šviesūs atsinaujinimo planai

Prekybos miestelio „Urmas“ duomenimis, apie 60 proc. „Urme“ dirbančių žmonių turi nuosavą smulkųjį prekybos verslą, kuriame dirba patys ir vienas arba du samdomi darbuotojai – pardavėjai. Papildomai dažnai samdomas ir buhalterinės apskaitos specialistas.

Apie 30 proc. „Urme“ veikiančių įmonių dirba daugiau kaip penki samdomi darbuotojai. Apie 10 proc. „Urme“ savo veiklai patalpas nuomojančių įmonių yra didelės bendrovės – „Sanitex“, „Biovela“, „Thomas Philipps“, „Hansa plytelių turgus“, „Arv“, „Venipack“. Šios stambios bendrovės nuomojasi ir didelius prekybos, sandėliavimo plotus.

Apie trečdalis smulkiųjų ir vidutinių verslininkų prekybos miestelyje „Urmas“ savo veiklą vykdo nuo pat įsikūrimo pradžios – daugiau nei du dešimtmečius. Iš viso 85 000 kv. m užimančioje teritorijoje veikia apie 2 500 įvairių verslo subjektų. Šiuo metu prekybos miestelyje diegiamos ekonomiškos ir ekologiškos šildymo, vėsinimo prekybos salių sistemos, ieškoma galimybių pagerinti darbuotojų atvykimą iš rajono viešuoju transportu.