Kažkada dvi didžiausios šalies upės Kaunui buvo gyvybiškai svarbios – gynė mus nuo užpuolikų, buvo pagrindinis prekybos kelias į Europą.

Tik dėl to, kad turi Nemuną, Kaunas tapo Hanzos sąjungos nariu, sustiprėjo ekonomiškai, išgražėjo. Dabar per tas upes – vienos bėdos. Vien tiltų remontai kiek nervų ir pinigų atsieina!

Prie upių įsikūrę Europos miestai ir dabar išsiskiria šurmuliuojančiais uostais: tiek prekybiniais, tiek pramoginiais. Tai visada labai traukia ir turistus. Kaunas, sovietmečiu atkirstas nuo upių fabrikais ir gatvėmis, per nepriklausomybės dešimtmečius nė kiek neatsigręžė nei į Nemuną, nei tuo labiau į Nerį.

Kasmet gausėjantys būriai turistų negali patikėti, kad mieste tarp dviejų didžiausių šalyje upių plaukioja vos vienas pramoginis laivas ir restoranas ant vandens. Na, retkarčiais dar galima paganyti akis į kokią nors pavienę krovininę baržą. Pastarųjų gal padaugės pastačius krovinių uostą Marvelėje. Bet ten – jau miesto pakraštys.

Miesto centre pakrančių peizažą pagyvina tik žvejai. Gerai, kad dar nors Santakos parkas sutvarkytas. Viena korėjietė menininkė ten tryško džiaugsmu, kad, kitaip nei gimtinėje, Nemuno nesupa uolos ir jo vandenį galima paglostyti. Malonu girdėti komplimentus, bet kartu ir graudu, nes galėtume išnaudoti upes daug labiau nei dabar.

Ypač šia prasme nuo Kauno nutolusi Neris. Šią Lietuvos upių motiną gal ir visai užmirštume, jei ne tiltai. Neseniai rekonstruotas P.Vileišio (Vilijampolės) tiltas jau bado akis nusilaupiusiais dažais. Specialistai įspėja: tiek šis, tiek kiti miesto tiltai greitai nusidėvės, jei jiems nenumatysime nuolatinės priežiūros.

Kitu atveju ir vėl teks sukti galvą, iš kur gauti lėšų jiems remontuoti. Apie tai, kokie svarbūs šiais laikais tiltai, ir kaip sunku be jų, gali papasakoti Panemunės gyventojai.

Taigi kol kas upės Kaunui plukdo daugiau rūpesčių nei džiaugsmų. Nors pakaktų tik sudaryti palankesnes sąlygas verslui, sukurti tegul ir nedidelę infrastruktūrą nedidelei laivybai, tarkime, Nemuno saloje, žengti kitus privačią iniciatyvą skatinančius žingsnius.

Tada šalies upių tėvas ir motina nebūtų vien našta miesto biudžetui, o dar vienas miesto pasididžiavimas.