Ukrainiečiai – ir aktoriai, ir žiūrovai

Mintis gimė anksčiau

Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos lentynose guli ne viena ukrainietiška knyga, o pastaruosius du mėnesius čia gan dažnai galima išgirsti ir ukrainiečių kalbą. Į Meno ir muzikos skyrių subūrę keliolika „Herojaus“ mokyklos vyresniųjų klasių moksleivių, bibliotekininkai su aktoriumi ir režisieriumi Vytautu Gasiliūnu priešakyje nuo spalio 11-osios juos kviečia analizuoti savo elgesį ir diskutuoti apie opias socialines problemas: nedarbą, priklausomybes, nusikalstamumą, diskriminaciją, skurdą.

„Mintis gimė dar prieš metus, tada ir kreipiausi į Vytautą, kuris yra nepamainomas šioje srityje. Nuo studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje laikų jis veda Forumo teatro kūrybines dirbtuves, dirba teatro pedagogu pradinėse mokyklose, gimnazijose. Be to, kalba rusiškai. Tai buvo labai svarbu, nes retas ukrainietis kalba angliškai. Dėl šio barjero negalėjome sukurti mišrios grupės, nors pirminis sumanymas buvo būtent toks“, – apie idėją, šiemet virtusia kūnu – projektu „Forumo teatro dirbtuvės „Be sienų“, kalbėjo V. Kudirkos viešosios bibliotekos Kultūrinės veiklos vadybininkė Inga Zinkevičiūtė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Integracijai skirtas projektas, anot jos, grįstas legendinio kovotojo už žmogaus teises Augusto Boalo Forumo teatro metodika. Menininkas iš Brazilijos atsisakė teatre vyraujančio monologo ir ėmė skatinti publiką aktyviai dalyvauti vaidinimuose. Taip gimė Engiamųjų teatras ir metodika, žiūrovui leidžianti būti ne tik pasyviu stebėtoju, prisidengusiu salės tamsa, bet ir spektaklio kūrėju, įsitraukiančiu į diskusijas, vaidybos situacijas, vienaip ar kitaip keičiančias tolesnę vyksmo eigą. Užsiėmimų metu dalyviai skatinami mokytis, analizuoti savo elgesį, diskutuoti apie opias socialines problemas. Pasitelkiant šią teatro metodiką siekiama išvengti kasdienės konfrontacijos su užgauliotojais, bandoma padėti žmonėms, patiriantiems diskriminaciją.

Kelia rūpimas problemas

Į projekto „Forumo teatro dirbtuvės „Be sienų“ pristatymą spalį susirinko bent kelios dešimtys moksleivių iš Ukrainos. Bibliotekos salė, kurią dėl jos kamerinės aplinkos itin pamėgo menininkai, buvo tiesiog sausakimša.

„Sužinojusi daugiau apie projektą, publika labai atsisijojo. Liko tik tie, kuriems tikrai įdomu“, – režisierius V. Gasiliūnas džiaugėsi keliolikos ukrainiečių branduoliu, aktyviai įsitraukusiu į Forumo teatro dirbtuves.

Dešimties užsiėmimų, kurie vyko ir bibliotekos, ir Kauno kamerinio teatro erdvėse, metu, paaugliai buvo kviečiami kelti rūpimas problemas, o vėliau pagal jas kurti trumpas scenas, kurias jau kitą savaitę išvys jų artimieji.

„Pats nesiūliau temų. Viską palikau jiems patiems. Norėjau, kad kalbėtume apie tai, kas svarbu moksleiviams, o ne man“, – minties kalbėti apie karą, jaunieji ukrainiečiai, anot V. Gasiliūno, atsisakė. Ši tema jiems pasirodė pernelyg skausminga. Susiskirstę grupelėmis paaugliai iškėlė kitas, jų manymu, aktualias problemas. Pirmoji – smurtas šeimoje, antroji – neįgaliųjų padėtis ir jų diskriminacija, trečioji – tinginystės, virstančios apatija ir visiška degradacija, problema.

Žiūrovai – svarbiausi dalyviai

Po trumpo pasiruošimo vieną iš trijų situacijų galėjome išvysti ir mes. Šešiolikmetė Nastia, jos bendraamžė Lera ir metais jaunesnis Bagdanas įkūnijo namiškius, sunerimusius dėl ketvirtojo šeimos nario – penkiolikmečio Markiano, degradacijos. Vos kelių minučių vyksmas baigėsi šūviu ir vieno jų mirtimi.

„Visi forumo teatro vyksmai baigiasi tragiškai. Tada ieškoma išeičių iš blogiausio situacijos taško“, – V. Gasiliūnas priminė, kad jaunieji aktoriai tai darys ne vieni.

Pats nesiūliau temų. Viską palikau jiems patiems. Norėjau, kad kalbėtume apie tai, kas svarbu moksleiviams, o ne man.

Jau kitą savaitę visas scenas pristatę publikai – savo artimiesiems, problemų sprendimų būdų jie ieškos kartu. Žiūrovams ir aktoriams talkins Džokeris − užsiėmimo ar spektaklio vedėjas, kuris nepalaiko nė vienos pusės, tik stengiasi sukelti vienokių ar kitokių dalyvių reakcijų, moderuoti veiklos kryptis. Džokeris taip pat yra atsakingas už spektaklio ar užsiėmimo metu kuriamą atmosferą, taisykles ir dalyvaujančių asmenų įsitraukimo lygį.

Pirmą kartą suvaidinta scena, pasak mokytojo, kartojama tol, kol ją nutraukia protagonisto vaidmenį perėmęs žmogus iš publikos, siekiantis pakeisti veiksmus taip, kad pavyktų nugalėti priespaudą.

„Tik noriu pasakyti, kad forumo teatras nesprendžia problemų. Jis padeda ieškoti problemos sprendimo būdų“, – teatro pedagogas ir dirbtuvių vadovas V. Gasiliūnas įsitikinęs, kad įgūdžiai, kuriuos  užsiėmimuose įgijo moksleiviai, jiems bus naudingi ir ateityje.

Vertinga patirtis ateičiai

Mokytojo išsakytoms mintims pritarė ir moksleiviai, nuo spalio vidurio kiekvieną antradienį kulniavę į forumo teatro dirbtuves.

Tądien, kai susitikome su jais, vyko priešpaskutinis užsiėmimas, kurį lydėjo ne tik džiaugsmas, bet ir liūdesys, kad viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą.

„Laikas labai greit prabėgo. Užsiėmimai buvo įdomūs ir jau dabar galiu pasakyti, kad davė nemažai naudos. Visų pirma, geriau pažinome vienas kitą, išmokome dirbti komandoje. Žiūrint į tolesnę perspektyvą,  manau, kad visi mes galėsime geriau vertinti tam tikras situacijas. Na ir žinoma, Vytauto dėka galėsime lengviau reikšti savo mintis, laisviau jaustis prieš auditoriją, – „Herojaus“ mokyklos auklėtinis Markianas apgailestavo, kad panašių užsiėmimų niekada nevyko jo gimtojoje Ukrainoje, kurią dabar siaubia karas. – Mums tai visiškai nauja patirtis. Beje, kaip ir oratorystės pamokos mokykloje, kurios, tikiu, taip pat labai pravers ateityje. Smagu, kad visa tai galėjome patirti čia, pas jus.“