- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauno automobilių turguje 2018-aisiais didžiausios automobilių pirkėjų upės tekėjo iš Ukrainos. Atrodo, kad ir ateinančiais, 2019-aisiais, srovės nesikeis.
Pagrindiniai lankytojai
Praėjusiais metais dažniausiais Kauno automobilių turgaus svečiais be lietuvių buvo ukrainiečiai – būtent į šią šalį iškeliavo kone pusė turguje nupirktų automobilių.
"Labai viltingai žiūrėjome ir į kirgizus, kurie metų viduryje pradėjo kalbėti, kad, nepaisant to, jog jie yra Muitų sąjungos nariai, vis dar gali keliems metams sumažinti iš kitų šalių įvežamų automobilių muitus, tačiau viskas tik ir liko kalbomis ir planais", – apibendrindamas praėjusius metus kalba Kauno automobilių turgų administruojančios bendrovės "Varanas" vadovas Valentinas Naujanis.
Pasak jo, vis dar geriausi naudotų automobilių pirkėjai yra ukrainiečiai, nes šios šalies rinka yra alkana vakarietiškų transporto priemonių, o Lietuva yra puiki tarpininkė tarp Rytų ir Vakarų. Visgi nemenki muitai importuojamiems automobiliams iš ES į Ukrainą šiek tiek neigiamai veikia į šalį importuojamų automobilių skaičių, tačiau Ukrainoje veikiančios visuomeninės organizacijos atkakliai stengiasi, kad tokia situacija pasikeistų. 2018-aisiais buvo surengtas ne vienas protestas, kurio metu Ukrainos Rados buvo reikalaujama sudaryti palankesnes sąlygas ukrainiečiams į savo šalį įsivežti automobilius, tačiau bent jau kol kas toks visuomenės balsas į Rados posėdžių salę nepatenka.
Visgi metų pabaigoje Lietuvoje padaugėjo ukrainiečių, kurie puolė išregistruoti automobilius, registruotus Lietuvoje veikiančiose įmonėse. Jiems buvo suteikta lengvata – sumažintas importo muitas. Tad 2018-ųjų gruodį VĮ "Regitroje" buvo galima dar dažniau išgirsti ukrainiečių kalbą.
Jeigu į turgų atkeliauja automobilvežis su populiariausiu dabar Lietuvoje hibridu "Toyota Prius", jis nuperkamas dažniausiai dar nenuvažiavęs nuo automobilvežio.
Lietuviai graibsto hibridus
2019-ųjų lūkesčiai, V.Naujanio teigimu, taip pat susiję su ukrainiečiais – jie turguje laukiami svečiai, nors jų įsigyjamų automobilių kainų ir kiekių negalima lyginti su anksčiau turguje apsipirkinėdavusiais kazachais, tačiau ukrainiečių pinigai leidžia turgaus prekeiviams jaustis ramiau dėl savo ateities.
Pasak automobilių rinkos eksperto, ukrainiečiai pastaruoju metu linkę išleisti daugiau pinigų ir įsigyjamam automobiliui – dabar dažniausiai jie perka apie 5 tūkst. eurų kainuojančias transporto priemones, o vienas reikšmingiausių dalykų – įsigyjamo automobilio litražas, nes būtent pagal automobilio variklio darbinį tūrį apskaičiuojamas muito mokestis.
Patys mažiausi muitai taikomi į Ukrainą importuojamiems elektromobiliams ar hibridinę pavarą turinčioms transporto priemonėms, tačiau jos daugumai ukrainiečių dar yra sunkiai finansiškai įkandamos, o hibridinius automobilius itin greitai išgraibsto tautiečiai.
"Didžioji dalis hibridinių automobilių pirkėjų – taksistai. Jeigu į turgų atkeliauja automobilvežis su populiariausiu dabar Lietuvoje hibridu "Toyota Prius", jis nuperkamas dažniausiai dar nenuvažiavęs nuo automobilvežio", – tikino pašnekovas. Tad ukrainiečiams, norintiems įsigyti tokį automobilį Lietuvoje, tenka ilgai pasukti galvas, kaip jį "nugvelbti" lietuviams iš panosės.
Dyzelio perspektyvos
Prakalbus apie automobilių naudojamas kuro rūšis, pokalbis pasisuka ir apie dyzelinu varomus automobilius, kurie vis dažniau sulaukia aplinkosaugininkų dėmesio ir kurių dalyvavimą eisme vis dažniau stengiasi apriboti Vakarų Europos valstybės.
"Tokios žinios girdimos ir automobilių turguje. Prekeiviai kol kas neriboja dyzelinu varomų automobilių atvežimo į turgų, juolab kad iš Lietuvos valdžios apie dyzelinių automobilių eismo ribojimą nėra kalbama, o šiuo kuru varomas automobilis ne vienam tautiečiui ir palankesnis variantas", – tvirtina V.Naujanis.
Tačiau kartu jis atkreipia dėmesį, kad jeigu dyzelinių automobilių ribojimų atsiras daugiau, europiečiai bandys atsikratyti tokių transporto priemonių, tad natūralu, kad jų skaičius Kauno automobilių turguje gali ir išaugti. Ar lietuviai bus pagrindinė tokius automobilius įsigyjančių pirkėjų dalis, sunku prognozuoti, nes jau dabar pastebima tendencija, kad šalies gyventojai vis dažniau žvelgia į benzinu varomus automobilius, tad dyzelinių automobilių pagrindiniais pirkėjais gali tapti ukrainiečiai, todėl glaudus ryšių palaikymas su šia šalimi bent jau kol kas atrodo kaip naudotų automobilių verslo sėkmės garantas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Archyvas: nuo istorinės statistikos iki tautos nuomonių
Atvirame Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyve (LiDA) saugomi įvairūs šių sričių duomenys, o interneto puslapyje galima rasti apklausų duomenų, statistikos, žiniasklaidos turinio analizių, parlamento debatų, partijų ...
-
Mažumos valanda: kas domino Kauno politikus?31
Pakeitus Vietos savivaldos įstatymą, kartą per pusmetį turi būti sudaryta galimybė rengti mažumos valandą. Antradienį ne opozicijoje esantys Kauno politikai galėjo savivaldybės administracijai, merui ir vicemerams užduoti įvairius rūpimus klausim...
-
BGS Ukrainos „SkyUp Airlines“ lėktuvus aptarnaus ir Kauno oro uoste3
Lietuvos kapitalo aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) nuo šiol ir Kauno oro uoste teiks paslaugas Ukrainos užsakomųjų skrydžių bendrovei „SkyUp Airli...
-
Kaune nuo gegužės – pigesni metiniai viešojo transporto bilietai įmonėms14
Kaune nuo gegužės bus įvedami pigesni metiniai viešojo transporto bilietai, kai įmonės ar organizacijos tokių bilietų visiems metams perka 100 ar daugiau. ...
-
Gausus tarybos posėdis ir saujelė protesto balsų72
Balandžio mėnesio tarybos posėdyje buvo suplanuota daugiau nei 160 klausimų. Intensyvų klausimų svarstymą stebėjo ir grupelė miestiečių, nepatenkintų Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo Rusijoje detalėmis. ...
-
Miesto planas – priedangų įrengimas daugiabučiuose32
Antradienio tarybos posėdyje miesto politikai svarstė, ar prisidėti finansiškai prie priedangų įrengimo daugiabučiuose. Projekto autoriai pabrėžia, kad toks projektas leistų sumažinti grėsmes galimų pavojų metu. ...
-
Laivų šliuzo per Nemuną projektui – žalia šviesa37
Pirmadienį pasirašyta sutartis dėl laivų šliuzo Kauno hidroelektrinės (HE) užtvankoje statybos poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų rengimo. Visa tai suteiks detalią informaciją dėl konkrečių statybos terminų, kainos...
-
Dainų slėnio prieigas papuošė proginiai ąžuolai ypatingam jubiliejui pažymėti9
Rekonstrukcijos pabaigą pasitinkantis Dainų slėnis sulaukė naujų akcentų – dviejų jaunų ąžuolų. Jais simboliškai įamžintas artėjantis Lietuvos dainų šventės 100-metis ir jubiliejinė Dainų diena Kaune „Miškais ...
-
Karjerų kasimas Pakarklės miške: bendruomenė žada kovoti toliau6
Ne vienerius metus trukusi bendruomenės kova su valdžios institucijomis dėl Pakarklės miško išsaugojimo, kad ten nebūtų kasami žvyro karjerai, baigėsi. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) pripažino, kad miške kasinėti nieko negalim...
-
Senoji Kauno ledo arena taps daugiafunkciu sporto centru15
Beveik pusę amžiaus skaičiuojanti, ne vienam aukšto lygio sportininkui pagrindus paklojusi Kauno ledo arena ruošiasi transformacijai. Iki šiol čia plušėję čiuožėjai ir kitų žiemos sporto šakų atstovai dar š...