- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar kada pagalvojote, kaip atrodo apleisti požemiai po vandeniu? Ką galima rasti išlikusiuose fortuose į kuriuos įžengia retas žmogus? O kaip atrodo Baltijos jūros dugnas ir kiek ten nuskendę laivų? Į šiuos klausimus gali atsakyti narai, keliaujantys po pasaulį ir tyrinėjantys gyvenimą po vandeniu, praneša LNK.
Tadas, Vytis ir Kęstutis – nardymo profesionalai, kurie tuo užsiima jau ne vieną dešimtmetį. Nardo jie ne bet kur, o apleistuose požemiuose, urvuose. Įdomių ir neatrastų vietų ieško visame pasaulyje. Šį kartą pasiruošimas vyko Kaune – apžiūrima įranga, apsivelkami kostiumai. Vyrai nėrė po apleistu VIII fortu, kuris dėl drenažo gedimo yra užlietas vandeniu.
Pirmojo pasaulinio karo metu XVIII forto įgula atsitraukdama susprogdino sandėliuose likusius šaudmenis, o sugriuvęs fortas iš esmės iki šių dienų po vandeniu likęs nepaliestas.
„Ten yra likęs generatorius, yra visa ta infrastruktūra, visi daiktai, kurie ten buvo sunaikinant fortą“, – pasakojo naras Tadas Zuzevičius.
„Gal kokie du metrai – negilu. Esmė ta, kad uždaros erdvės ir nėra kur iškilti – dėl to sudėtingesnis nėrimas“, – sakė naras Vytis Vilkas.
„Tamsa, erdvė, nesvarumo būklė, nepažįstamos vietos. Tai yra kažkokio kitokio pasaulio vaizdas“, – šnekėjo naras Kęstutis Paulikas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Pastaruoju metu daugiausia nardoma apleistuose požemiuose, tačiau narai pasakojo, kad bene įspūdingiausi radiniai – Baltijos jūroje.
„Nuskendę laivai su savo istorijomis. Nuskendę ne kaip metalo laužas, bet kartais ir labai liūdnomis aplinkybėmis, su žmonėmis, kroviniais, daiktais. Baltijos jūra yra ta jūra, kurioje daugiausia nuskendusių laivų. Didžioji dalis kontribucijos – Antrasis pasaulinis karas, nes vyko intensyvių mūšių, bet yra ir senesnių laivų, ir medinių burlaivių“, – aiškino T. Zuzevičius.
Baltijos jūrą narai vadina „laivų kapinynu“.
Įspūdingi vaizdai po vandeniu filmuojami ne tik Lietuvoje – taip pat Vengrijoje, Meksikoje, Prancūzijoje ir kitur.
Stop kadras
Narai sakė, kad dažniausiai koks reljefas ant viršaus, toks ir po vandeniu. Giliausia vieta, kokioje tekę nerti, – 108 metrai. Vienas iš narų sakė, kad įspūdį paliko Prancūzija.
„Kalnus plovė vanduo, išsiplovė tuneliai, urvai – ten teka povandeninė upė. Neriame į upę, o paskui gilyn į jūrą“, – prisiminė K. Paulikas.
Po vandeniu narai randa ne tik nuskendusių laivų. Štai Lenkijoje rasti ir vaiduokliais virtę automobiliai – rastas mikroautobusas ir lengvoji mašina. Narai sakė, kad toks nardymas yra ne tik pramoga, bet ir turi tikslą. Pavyzdžiui, fortai dokumentuojami.
„Bandysime dokumentuoti fortą fotografuojant keturiomis skirtingomis kameromis ir naudojant tam tikrus programinės įrangos sprendimus, kaip atkurti forto 3D modelį tik iš nuotraukų“, – tikino T. Zuzevičius.
Taip pat narai, tyrinėdami aplinką po vandeniu, švarina ir gamtą – iš vandens traukia įvairias šiukšles, padangas, kurios buvo sumestos žmonių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno meras kreipėsi į pareigūnus: „Žalgirio“ pergalės turi teikti džiaugsmą, o ne susiskaldymą148
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis kreipėsi į teisėsaugininkus dėl praėjusio penktadienio incidento. ...
-
Kalėdiniai Kauno siurprizai: ir šventinis miestelis, ir susitikimai bei pramogos
Šventinė nuotaika Kaune jau skleidžiasi, Vienybės aikštėje papuošta kalėdinė miesto eglė kviečia susitikti, pabendrauti. Šalia įsikūrė ir smaližius viliojantys kupolai. Čia bus galima susitikti ir su Seneliu Kalėda. Se...
-
Norintiems renovuoti daugiabučius – kvietimas: mažiau biurokratijos, parama papildomoms priemonėms
Neretai senų daugiabučių gyventojams šaltasis metų sezonas pirmiausia asocijuojasi su išaugusiomis sąskaitomis už šildymą. Atrenovavus pastatą šilumos tiekimo išlaidos gali net kelis kartus sumažėti. ...
-
VšĮ „Kauno teniso mokykla“ įgyvendina projektą1
VšĮ „Kauno teniso mokykla“ įgyvendina bendrai finansuojamą valstybės biudžeto lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, projektą &bdquo...
-
Ypatinga istorija: tėtis savo trimečiui sūnui padovanojo inkstą5
Kauno klinikose neeilinė sėkmės istorija – trimetis pacientas Matas sulaukė donorinio inksto, organo donoru tapo jo tėtis Edgaras. „Matukas tapo pirmuoju pacientu tiek Kauno klinikose, tiek Lietuvoje, kuriam esant tokio amžiaus inkstas buvo p...
-
Viena Kauno viešojo transporto stotelė pakeitė pavadinimą: kviečia pasinerti į Kalėdas15
Vienybės aikštėje įžiebus pagrindinę Kauno eglę, kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami prisijaukinti šventinę nuotaiką. Kalėdinė eglė, mieste iškabintos dekoracijos eglučių alėjos – tik dalis šventinių staig...
-
Kas teršia Botanikos sodą?5
Kauniečiai susirūpino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo tvenkinyje esančia gorilos skulptūra, nuo kurios esą byra putplasčio gabalai, kurių gali priėsti ir gyvūnai. ...
-
LSMU Kauno ligoninė pradeda statyti Skubios pagalbos ir reanimacijos skyrių48
LSMU Kauno ligoninė gyvena atidarymo ir statybų nuotaikomis. Artimiausiu metu pradės veikti naujas Ortopedijos traumatologijos skyrius. Už jo prasideda naujojo korpuso statybos. Čia įsikurs modernus Skubios pagalbos ir reanimacijos skyrius. ...
-
J. Šmidtienė kviečia užsukti eglišakių: mielai pasidalintume su miestiečiais9
Kas nesulaukiate miškininkų akcijos, kai šie į miestą prieš Kalėdas atveža daugybę eglišakių, suskubkite jau šiandien į Senamiestį. ...
-
Kodėl stringa atliekų perdirbimas?5
Europos Komisija (EK) prieš Lietuvą pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, nes mūsų valstybė nepasiekė Atliekų pagrindų direktyvoje 2020 m. numatyto įsipareigojimo parengti pakartotinai naudoti ir perdirbti 50 proc. popieriaus, metalo, pl...