Kaip atrodo apleisti požemiai po vandeniu?

  • Teksto dydis:

Ar kada pagalvojote, kaip atrodo apleisti požemiai po vandeniu? Ką galima rasti išlikusiuose fortuose į kuriuos įžengia retas žmogus? O kaip atrodo Baltijos jūros dugnas ir kiek ten nuskendę laivų? Į šiuos klausimus gali atsakyti narai, keliaujantys po pasaulį ir tyrinėjantys gyvenimą po vandeniu, praneša LNK.

Tadas, Vytis ir Kęstutis – nardymo profesionalai, kurie tuo užsiima jau ne vieną dešimtmetį. Nardo jie ne bet kur, o apleistuose požemiuose, urvuose. Įdomių ir neatrastų vietų ieško visame pasaulyje. Šį kartą pasiruošimas vyko Kaune – apžiūrima įranga, apsivelkami kostiumai. Vyrai nėrė po apleistu VIII fortu, kuris dėl drenažo gedimo yra užlietas vandeniu.

Pirmojo pasaulinio karo metu XVIII forto įgula atsitraukdama susprogdino sandėliuose likusius šaudmenis, o sugriuvęs fortas iš esmės iki šių dienų po vandeniu likęs nepaliestas.

„Ten yra likęs generatorius, yra visa ta infrastruktūra, visi daiktai, kurie ten buvo sunaikinant fortą“, – pasakojo naras Tadas Zuzevičius.

„Gal kokie du metrai – negilu. Esmė ta, kad uždaros erdvės ir nėra kur iškilti – dėl to sudėtingesnis nėrimas“, – sakė naras Vytis Vilkas.

„Tamsa, erdvė, nesvarumo būklė, nepažįstamos vietos. Tai yra kažkokio kitokio pasaulio vaizdas“, – šnekėjo naras Kęstutis Paulikas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pastaruoju metu daugiausia nardoma apleistuose požemiuose, tačiau narai pasakojo, kad bene įspūdingiausi radiniai – Baltijos jūroje.

„Nuskendę laivai su savo istorijomis. Nuskendę ne kaip metalo laužas, bet kartais ir labai liūdnomis aplinkybėmis, su žmonėmis, kroviniais, daiktais. Baltijos jūra yra ta jūra, kurioje daugiausia nuskendusių laivų. Didžioji dalis kontribucijos – Antrasis pasaulinis karas, nes vyko intensyvių mūšių, bet yra ir senesnių laivų, ir medinių burlaivių“, – aiškino T. Zuzevičius.

Baltijos jūrą narai vadina „laivų kapinynu“.

Įspūdingi vaizdai po vandeniu filmuojami ne tik Lietuvoje – taip pat Vengrijoje, Meksikoje, Prancūzijoje ir kitur.

Stop kadras

Narai sakė, kad dažniausiai koks reljefas ant viršaus, toks ir po vandeniu. Giliausia vieta, kokioje tekę nerti, – 108 metrai. Vienas iš narų sakė, kad įspūdį paliko Prancūzija.

„Kalnus plovė vanduo, išsiplovė tuneliai, urvai – ten teka povandeninė upė. Neriame į upę, o paskui gilyn į jūrą“, – prisiminė K. Paulikas.

Po vandeniu narai randa ne tik nuskendusių laivų. Štai Lenkijoje rasti ir vaiduokliais virtę automobiliai – rastas mikroautobusas ir lengvoji mašina. Narai sakė, kad toks nardymas yra ne tik pramoga, bet ir turi tikslą. Pavyzdžiui, fortai dokumentuojami.

„Bandysime dokumentuoti fortą fotografuojant keturiomis skirtingomis kameromis ir naudojant tam tikrus programinės įrangos sprendimus, kaip atkurti forto 3D modelį tik iš nuotraukų“, – tikino T. Zuzevičius.

Taip pat narai, tyrinėdami aplinką po vandeniu, švarina ir gamtą – iš vandens traukia įvairias šiukšles, padangas, kurios buvo sumestos žmonių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių