Tarpukario architektūros deimantas sužibės naujai

Tarpukario industrinės architektūros simboliu tituluojamame "Pienocentro"  komplekse Karaliaus Mindaugo pr. netrukus prasidės statybos. Pramoninius statinius ketinama pritaikyti naujam gyvenimui.

Statė to meto garsiausieji

"Tai labai įdomus projektas ir nemenkas iššūkis projektuotojams. Rengiama viso istorinio "Pienocentro", vėlesnei kauniečių kartai žinomo kaip Pieno kombinatas, kvartalo konversija ir teritorijos sutvarkymas. Pagrindinė mūsų užduotis – unikalių, istorinių pastatų išsaugojimas ir jų pritaikymas šiuolaikiniams reikalavimams, žmonių poreikiams ir komfortui", – sakė architektas, paveldo rekonstrukcijos specialistas Algimantas Kančas, kuriam patikėta naujam gyvenimui prikelti šį moderniosios Kauno architektūros paveldo objektą.

Pasak A.Kančo, "Pienocentras" unikalus dėl kelių dalykų. Visų pirma, dėl savo istorinės vertės: statytame tarpukariu (1934–1939 m.) ir puikiai iki šių dienų išsilaikiusiame komplekse tebėra ir didžioji dalis unikalių, praėjusio amžiaus pradžią menančių detalių. Kompleksą statė žymiausių tarpukario Lietuvos architektų ir inžinierių, sukūrusių ne vieną laikinosios sostinės moderniosios architektūros šedevrą, komanda: Bronius Elsbergas, Jonas Kovalskis-Kova, Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Anatolijus Rozenbliumas.

Be to, "Pienocentro" vieta – išskirtinė. Pastatai išsidėstę Nemuno pakrantėje, miesto centre. Galiausiai tai ne vienas pastatas, o visas statinių kompleksas, formuojantis jaukią, uždarą teritoriją su būsimų gyventojų poilsiui itin patrauklia vidinio kiemo erdve.

"Mums pasisekė, kad "Pienocentro" pastatas sovietmečiu nebuvo nugriautas, čia nebuvo pristatyta daugiabučių. Būtume turėję antrus Šilainius, – džiaugėsi A.Kančas ir pridūrė: – Kitos tokios unikalios teritorijos Kauno miesto centre nėra. Neries ir Nemuno pakrantėse, anot architekto, belikę sovietinės gamyklos, sandėliai ir administraciniai pastatai, kurie didesnės architektūrinės, istorinės vertės neturi. Šios teritorijos yra patrauklios dėl savo vietos, tačiau čia statinius reikės griauti ir statyti naujus.

Vertingų pastatų nėra daug

Kalbėdamas apie jau pradėtą rekonstruoti kvartalą A.Kančas lygino Kauną su senaisiais Vakarų Europos miestais: "Visi didesni Europos miestai, kuriuose buvo išplėtota stambioji pramonė, jau prieš kelis dešimtmečius savo buvusias industrines teritorijas sėkmingai pritaikė šiandienos poreikiams. Gyventi tokiame rajone yra madinga. Čia esantys istoriniai namai – savaime gražūs, be to, jie stovi strategiškai gerose vietose, miestų centruose, prie upių. Galiausiai jie alsuoja šimtamete istorija", – aiškino A.Kančas.

Pasak architekto, unikalių, senų ir gražių, šimtmečius skaičiuojančių pastatų Kaune nėra daug. Vertais dėmesio iš išlikusių pastatų A.Kančas įvardija vos kelis: buvusi brolių Tilmansų metalo fabriko teritorija, kurioje šiandien įsikūręs "Akropolis", Šančių kareivinės, kurios beveik visos jau pritaikytos šiuolaikiniams poreikiams, ir "Pienocentro" kompleksas, kurį architektas vadina neapdirbtu deimantu.

Tikimasi, kad atgimęs kvartalas išjudins ir kitų sunkmečio sustabdytų pastatų rekonstrukcijos darbus Karaliaus Mindaugo pr. iki pat S.Daukanto g.

Su būstu – dalis istorijos

"Pienocentro" konversijos projektą planuojama įgyvendinti trimis etapais. Iš pradžių bus įrengiamos gyvenamosios paskirties ir komercinės patalpos – šie darbai jau prasidėjo.

Rekonstrukcijos projektą įgyvendina didelę pramoninių objektų pertvarkymo į gyvenamąsias ar viešosios paskirties patalpas patirtį turintys profesionalai – bendrovė "Jungtiniai projektai".
Nekilnojamojo turto plėtojimo specialistų teigimu, tokio pobūdžio objektų poreikis yra, tačiau pasiūla Lietuvoje nėra didelė.

"Lietuvoje būstams ar biurams dažniausiai pritaikomos erdvės buvusiose sovietinėse gamyklose. Taip, tokiuose objektuose galime pasiūlyti kitokią, įdomesnę, erdvę, tačiau istorijos dvelksmo čia nepajustume. Gyvenimas tarpukario architektūros dvasią išlaikiusiame pastate – visai kitoks", – pastebėjo projekto vadovas Karolis Matulevičius.

Jo teigimu, plėtojamas projektas orientuotas į tikrą miestietį, ištrynusį ribas tarp darbo, namų ir laisvalaikio, – žmogų, kuris visada nori būti įvykių sūkuryje, jausti gyvenimo ritmą. Be to, ieškantį išskirtinumo.

"Tokį būstą renkasi kūrybiškos asmenybės – žmonės, kurie siekia saviraiškos galimybių – nori save realizuoti. Juk šie seni pastatai siūlo erdvę, kurioje galima įgyvendinti savitas idėjas. Pirkdamas tokį būstą įsigyji ir dalį jo istorijos. Šių pastatų net negali lyginti su paprastu daugiabučiu ar naujos statybos standartiniu namu", – įsitikinęs K.Matulevičius.

Pirmieji pasiūlymai įsikurti tarpukario dvasia alsuojančiose erdvėse Kauno nekilnojamojo turto rinką turėtų pasiekti dar šią žiemą.