Švediško stalo modelis: privalumai nusveria trūkumus

Kauno rajono savivaldybė, pirmoji šalyje mokyklose įdiegusi švediško stalo modelį, akcentuoja keliolika jo privalumų. Vienintelis trūkumas – finansai. Šį principą būtų gerokai lengviau įgyvendinti, jei visi mokiniai arba bent pradinukai gautų nemokamą maitinimą.

Tokia žinia paskleista Kauno rajono savivaldybės surengtoje diskusijoje "Švediškas stalas ugdymo įstaigose: vizijos ir realybė", į kurią buvo pakviesti Kauno regiono savivaldybių ugdymo įstaigų vadovai, specialistai, atsakingi už maitinimo ugdymo įstaigose organizavimą, "Sveikatą stiprinančio Kauno regiono" darbo grupės nariai.

Pasak mero pavaduotojo Pauliaus Visocko, Kauno rajone didesnis dėmesys sveikai mitybai, maisto tausojimui jau nebe naujiena. "Vaikų maitinimas keliose mokyklose švediško stalo principu tituluojamas sėkmės istorija ir teikiamas pavyzdžiu kitiems. Džiaugiamės, kad projektas gyvuoja ir plečiasi, kad galime pasidalyti patirtimi su norinčiais diegti savitarnos aptarnavimo modelį", – sveikindamas diskusijos dalyvius kalbėjo P.Visockas.

Beveik neliko atliekų

Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Žydra Narbutienė, dalydamasi sukaupta patirtimi pabrėžė: mokyklose, kuriose jau taikomas savitarnos aptarnavimo modelis, mokiniai tapo savarankiškesni, mandagesni, išmoko naudotis stalo įrankiais, jiems patinka galimybė patiems pasirinkti. "Mokiniai neišleidžia pinigų greitajam maistui. Maistas yra sveikatai palankesnis, įdomesnis, visada šiltas, nes mokiniai įsideda tik prieš pat valgydami. Sumažėjo socialinė atskirtis, pagerėjo sveikos mitybos įgūdžiai, valgymo kultūra, atsakomybė už nesuvalgytą maistą, lieka žymiai mažiau maisto atliekų", – projekto privalumus vardijo Ž.Narbutienė.

Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Ž.Narbutienė nesiryžtantiems įgyvendinti viso švediško stalo principo dėl finansinių galimybių, siūlė pabandyti taikyti dalinį modelį: mokykloje įrengti salotų barą, kad vaikai patys galėtų įsidėti mėgstamų daržovių.

Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos, kuri savitarnos modelį pradėjo taikyti pirmoji rajone, direktorė Rima Kuktienė sakė, kad buvo labai negera matyti, kaip švaistomas maistas. "Galvojome, kad šis projektas padės sumažinti atliekų kiekį. Taip ir nutiko. Dabar mūsų lėkštės tuščios, o Karmėlavoje niekas neaugina paršelių, nes nebeliko kuo juos šerti", – patikino R.Kuktienė.

Reikėjo ir įdirbio, ir lėšų

Priimti iššūkį – įdiegti naujas priemones, keičiant maisto kultūrą, taikant mokinių savitarnos aptarnavimo modelį Kauno rajono savivaldybei 2017 m. pasiūlė Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijos. Bandomajam projektui išbandyti buvo atrinktos šešios skirtingo tipo mokyklos: Karmėlavos Balio Buračo, Raudondvario, Vilkijos gimnazijos, Lapių ir Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos ir Ringaudų pradinė.

Pradžioje diskutuota su mokyklų vadovais, valgyklų darbuotojais, vėliau įtraukti tėvai, vyko darbuotojų mokymai, teko keisti valgiaraščius. Naujovei įgyvendinti reikėjo rasti lėšų, todėl savivaldybė skyrė 23 tūkst. eurų papildomai valgyklų įrangai ir inventoriui pirkti ir sukurti jaukesnei aplinkai. Bandomajame projekte dalyvaujančiose mokyklose pailgintos pietų pertraukos, nustatytas "lėkštės mokestis".

"Švediško stalo principą paprasta organizuoti tik tada, kai vaikai gauna nemokamą maitinimą. Sunkiausia buvo susitarti su mokinių tėveliais, jiems įrodyti, kad tai yra reikalinga ir naudinga. Didelis iššūkis buvo ir darbuotojų mokymai, jų požiūris į naują sistemą. Ne mažesnis buvo ir finansinis iššūkis, nes reikėjo nupirkti vaikų ūgiui pritaikytus stalus, papildyti turimą inventorių, įrangą ir skirti lėšų, kad stalas būtų turtingesnis ir patrauklesnis vaikams", – iššūkius vardijo Ž.Narbutienė.

Nuo rugsėjo 1-osios projekte jau dalyvauja 13 Kauno rajono mokyklų, o patirties Pakaunėje sėmėsi Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Vilkaviškio ir kitų rajonų savivaldybių ir mokyklų delegacijos, bandančios naują modelį pritaikyti savo rajono mokyklose. Po Seimo sveikatos reikalų komiteto vizito buvo pakeista įstatymų bazė: pateiktos Švediško stalo principo diegimo ir maisto švaistymo mažinimo priemonių įgyvendinimo bei Estetiško maisto patiekimo rekomendacijos, o Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos apraše atsirado rekomendacija sudaryti sąlygas vaikams patiems įsidėti maisto, pailginti pietų pertraukas.

Darbo grupės "Sveikatą stiprinantis Kauno regionas" konsultantas, PSO atstovas Juozas Pundzius pastebėjo, kad Kauno rajono pavyzdys yra sveikintinas. "Tačiau yra ir "bet". Dar reikia išspręsti nemažai problemų, išdirbti modelį, kad toks principas būtų visuotinis. Kauno rajono savivaldybė pirmoji rodo dėmesį ir papildomai finansuoja. O kalbinti kitų savivaldybių atstovai pripažino, kad politikus sunku įtikinti pereiti prie šio naujo modelio. Kitas dalykas – tėvų požiūris, kai reikia atsiskaityti, jiems atrodo, kad vaikas suvalgė mažiau, nei reikia mokėti. Reikėtų elgtis taip, kaip daroma Skandinavijos šalyse – vaikus maitinti nemokamai", – įsitikinęs J.Pundzius.

J.Pundzius įsitikinęs: reikėtų elgtis taip, kaip daroma Skandinavijos šalyse – vaikus maitinti nemokamai.

Ž.Narbutienė ragino diskusijos dalyvius nebijoti, ieškoti galimybių ir tartis tarpusavyje. "Tiems, kurie nesiryžta įgyvendinti viso švediško stalo principo dėl finansinių galimybių, siūlome pabandyti taikyti dalinį modelį: mokykloje įrengti salotų barą, kad vaikai patys galėtų įsidėti mėgstamų daržovių. Taip pat – pateikti savitarnai vandenį bei sriubą ant stalų, tai jau bus žingsnis į priekį", – patarė Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė.


Jungiasi prie nešvaistymo iniciatyvos

ES kasmet išmetama maisto už vidutiniškai 143 mlrd. eurų, maisto atliekos ES sudaro 88 mln. t, arba 173 kg, o Lietuvoje – 56 kg vienam gyventojui. Visoje Europoje prasideda didelė kova prieš maisto švaistymą. Iki 2030 m. iššvaistyto maisto kiekius privaloma sumažinti dvigubai – tokį įsipareigojimą prisiėmė visos ES narės.

Kauno rajonas jungiasi prie europinės maisto nešvaistymo iniciatyvos. Lietuvos vartotojų instituto mokymuose dalyvavę Kauno rajono atstovai, įsipareigojo įvairiomis formomis aktyviai skleisti europinę maisto nešvaistymo iniciatyvą Kauno rajone: ugdymo įstaigose, bendruomenėse, šeimose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jonas

Jonas portretas
Europoje nemokamai maitina vaikus ten,kur valdžioje yra socialistai.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių