Švedijoje dirbantis kaunietis: čia negaištama laiko kalboms apie orą

Be streso

Švedijoje darbo tempas yra lėtesnis nei Lietuvoje. Pasak T. Šidiškio, čia nereikia „bėgti gesinti gaisrų“, visi darbai kruopščiai planuojami ir atliekami laiku. Nors daugelis švedų kalba angliškai, tačiau sunkumų kyla tvarkant darbo reikalus valstybinėse institucijose, nes vyresni specialistai dažnai sunkiai kalba angliškai, tad tenka pasitelkti daugiau žmonių norint susikalbėti. Lietuvį sužavėjo švedų bendravimas sprendžiant dalykinius klausimus, anot T. Šidiškio, švedai yra konkretūs, savo laiką taupantys žmonės, todėl čia negaištama kalbant apie orą, rūpimi klausimai aptariami konstruktyviai ir tiksliai.

Praėjus darbo dienai ar atėjus savaitgaliui, netoli Stokholmo gyvenantis lietuvis stengiasi kuo daugiau laiko praleisti gamtoje ir apžiūrėti apylinkes, aplankyti žymiausias vietas. T. Šidiškis džiaugiasi, kad Švedijoje įsikūrusi lietuvių bendruomenė yra stipri bei aktyvi, tad palaikyti lietuviškumo dvasią čia nėra sunku.

„Neseniai Stokholmo centre vyko lietuviškos muzikos diena, kurios metu koncertą surengė Andrius Mamontovas, kelios vaikinų ir merginų grupės, buvo labai smagu sutikti tautiečius, pasikalbėti apie gyvenimo Švedijoje ir Lietuvoje skirtumus. Ambasada taip pat aktyviai palaiko lietuvišką bendruomenę, prisideda prie jos stiprėjimo, tad nemažai čia gyvenančių lietuvių turi galimybę susitikti, pabendrauti lietuvių kalba, ko labai pasiilgstame dirbdami tarp švedų ir kitų tautybių žmonių“, – kalbėjo T. Šidiškis.

Planuoja sugrįžti

Pasitaiko ir kurioziškų situacijų. Tomas su šypsena prisimena pirmąsias savo keliones automobiliu. „Nepažįstamoje aplinkoje iš pat pradžių nėra lengva susiorientuoti, tad navigacinė sistema tampa vedliu į reikiamą tašką, tačiau čia gausu kalvų, kalnų, kuriuose įrengti tuneliai keliams. Juokingiausia, kad navigacija tuneliuose ar nuošalesnėse vietovėse neveikia, tad teko nemažai paklaidžioti, kol įsiminiau kelius. Taip pat nemažai keblumų kelia vietinės rinkliavos už automobilių stovėjimą automatai, kuriuose informacija pateikiama tik švedų kalba, tad iš padėties tenka suktis pasitelkus kūrybiškumą“, – įspūdžiais apie Švediją dalinosi Tomas.

Ne menkesnė painiava kyla ir maisto prekių parduotuvėse. Nors ant dažnos pakuotės galima aptikti informacinius lipdukus keturiomis kalbomis, tarp jų ir angliškai, tačiau perkant nebandytus produktus, galima ir nustebti – nebūtinai produkto skonis bus toks, kokį įsivaizduoji. Tačiau lietuvis juokauja, kad taip net įdomiau apsipirkinėti.

Nepaisant palankių sąlygų Švedijoje, T. Šidiškis labiausiai pasigenda galimybės bendrauti lietuviškai, todėl kalbėdamas apie tolimesnius savo planus, jis vis mini Lietuvą ir ketinimus grįžti. „Lietuva – gimtoji šalis, tad norisi joje kurti savo ateitį. Švedija kol kas yra tik stotelė, palanki finansiškai, ketinu čia dar pabūti ir rekomenduočiau tokį iššūkį kolegoms, tačiau vis tiek labiausiai traukia Lietuva“, – kalbėjo T. Šidiškis.