Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nutarė, kad Kauno m. savivaldybės įmonių „Kapinių priežiūra“ ir „Kauno švara“ pasirašyta sutartis, kurios vertė 2009–2012 m. yra 697 219,61 lito, – niekinė ir negaliojanti. Šio nutarimo pagrindu VPT nurodė sutartį nutraukti. Sutartis buvo pasirašyta nevykdant viešojo pirkimo procedūrų.

Remiantis civiliniu kodeksu (CK) pripažinus sandorį niekiniu ir negaliojančiu, viena jo šalis privalo grąžinti kitai tai, ką yra gavusi. Įdomu, kas ir kam grąžins šiuos mokesčių mokėtojų neteisingai panaudotus 697 219 litų?

Konkursai baigiasi vienodai

Viešojoje erdvėje plačiai buvo aptariamas ir kitas Sį „Kapinių priežiūra“ paskelbtas konkursas, vykęs šią žiemą, – šiukšlėms išvežti iš kapinių. Šiame konkurse dalyvavo trys įmonės. Nors konkursui buvo pateikta ir gerokai mažesnė kaina, nei pasiūlė „Kauno švara“, tačiau konkursas buvo nutrauktas, o pratęsta galioti senoji sutartis sudaryta su „Kauno švara“,  kuri VPT sprendimu ir yra pripažinta negaliojančia.

VšĮ „Kauno klinikinė ligoninė“ šių metų kovą taip pat paskelbė viešąjį konkursą atliekoms išvežti, tačiau finalas buvo analogiškas – konkursas nutrauktas mojuojant tuo pačiu miesto tarybos sprendimu, palankiu „Kauno švarai“.

Jeigu visos biudžetinės įstaigos vykdytų šios paslaugos viešuosius pirkimus,  turbūt gerokai sumažėtų jų sąnaudos. Vien tik SĮ „Kapinių priežiū­ros“ 85 pro­c. sąnaudų sudaro darbo užmokesčio ir šios paslaugos išlaidos, o darbo užmokestis daugiausia yra skiriamas darbuotojams, kurie tvarko atliekas kapinėse.

Gali diktuoti kainas

Esant tokiai monopoli­nei situacijai, sunku tikėtis, kad šiukšlių išvežimo paslauga kauniečiams atpigs. „Kauno švarai“ monopolines kainas moka ir visos biudžetinės įstaigos, kurios disponuoja mokesčių mokėtojų pinigais.

„Kauno švaros“ pelnai tiesiog kelia nuostabą ir pagrindžia diskusijas apie galbūt per didelius paslaugos įkainius. Kauno miesto atliekų tvarkymo taisyklės nurodo, kad komunalinių atliekų tvarkymo tarifai nustatomi taip, kad surenkamos lėšos tik padengtų visas sąnaudas, tačiau atrodo, kad šiuo metu nustatytas tarifas ne tik padengia sąnaudas, bet ir krauna milijoninius pelnus.

Kauniečiai už šiukšlių išvežimą moka bene brangiausiai Lietuvoje, daugiabučių gyventojai moka 23 ct/m2, o Vilniaus mieste veikia septynios įmonės, kurios konkuruoja ir jų kainos svyruoja nuo 12 iki 21 ct/m2. Tai akivaizdus įrodymas, kad konkurencija sukuria pigesnę paslaugą.

Kada sugrius monopolis?

Gali­ma tik apgailestauti, kad Kauno miesto taryba, išrinkta kauniečių, negina viešojo intereso. Šiuo metu šis klausimas pateiktas Konstituciniam Teismui. Lieka laukti jo sprendimų ir toliau klusniai apmokėti kiekvieną mėnesį atsiunčiamas „Kauno švaros“ sąskaitas.

Pakruojo ir Joniškio rajonuose dėl analogiškų tarybų sprendimų Konkurencijos taryba jau yra priėmusi nutarimus, kad šie sprendimai pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį, 2008 m. Konkurencijos taryba buvo priėmusi nutarimą ir dėl Kauno m., kad susidariusi situacija pažeidžia Konkurencijos įstatymą, tačiau nepaisant nutarimų, kurie yra apskundžiami, situacija rinkoje nesikeičia.

Verslo šaka, aktuali Lietu­vai

Atliekų surinkimas, išvežimas ir perdirbimas yra verslo šaka, o surūšiuotos atliekos yra prekė. Jos monopolizavimas sukuria neigiamus padarinius verslo įmonėms, kurios nenori investuoti į naujas technologijas, inovacijas, kurti atliekų surinkimo ir perdirbimo sistemų, kurios skatintų gyventojus rūšiuoti.

Nekeliant monopolinei įmonei kokybinių reikalavimų, kad surenkamos atliekos būtų rūšiuojamos, perdirbamos ir kuo mažiau jų patektų į sąvartynus, sunku tikėtis, kad sumažės atliekų sąvartynuose. Kita vertus, jeigu politiškai šie reikalavimai ir keliami, nesant konkurencijos, nėra prasmės būti geresniam, efektyvesniam, nes rinka priklauso vienam.