Susirūpino griaunamu kaminu: dabar galutinai sunaikins šios vietos atmintį

Nelieka pramonės?

Neseniai kauniečiai atkreipė dėmesį, kad ties Neries krantine pradėtas griauti kaminas. Šioje vietoje anksčiau veikė gerai žinomas Kauno šilko kombinatas. Tiesa, dabar šioje teritorijoje įsikūrę daug įvairaus profilio įmonių, nes fabrikas seniai nebeveikia.

„Pramoninis kaminas mieste reiškia, kad miestas yra ryškus patinas. Kamino griovimas, net jei jis yra sovietinis, blogiau už gėjų santuokas. Vadinasi, mieste nelieka sveiko proletaro, o tik biurų planktonai. Tegyvuoja nuliukų vienetukų sostinė be gyvybės“, – socialiniame tinkle „Facebook“ sodriai situaciją apibūdino istorikas Jonas Palys.

Kiti kauniečiai taip pat pastebėjo Vilijampolėje vykstančius pokyčius ir tikino, kad buvęs šilko fabrikas esą nepelnytai užmirštas ir galėjo būti prikeltas antram gyvenimui.

„Kai ką išdraskė, kažką perdarė, bet tos buvusios dvasios tikrai nebėra. Dabar griaunamas kaminas, atrodo, galutinai sunaikins šios vietos atmintį. Keista, kad Lietuvai nereikėjo gamyklų, fabrikų ir buvo leista jiems tiesiog bankrutuoti, o vėliau ir sunykti pastatams. Manau, jei ne šilko fabrikui, tai kitai gamybos pramonei tikrai buvo galima pritaikyti Neries krantinėje esančias patalpas“, – savo nuomonę išsakė dar vienas kalbintas kaunietis Julius.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Bus atstatomas

Buvęs šilko kombinatas įsikūręs teritorijoje, kuri ribojasi tiek su Neries krantine, tiek Varnių gatve. Teritorijoje šiuo metu yra nemažai pastatų, kurie priskiriami skirtingiems adresams. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) patikslino, kad griaunamas kaminas yra adresu Varnių g. 48.

„VTPSI informuoja, kad, patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, nustatyta, kad 2020 m. spalio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracija pagal parengtą projektą „Kitos paskirties inžinerinio statinio, Varnių g. 48, Kaunas, rekonstravimo projektas“ išdavė statybą leidžiantį dokumentą rekonstruoti dūmtraukį“, – rašoma „Kauno dienai“ atsiųstame inspekcijos komentare.

Kaminas buvo senas, aptrupėjęs, todėl nuspręsta ne renovuoti, bet statyti naują. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Projekte nurodyta, kad AB „Kauno energija“ priklausančioje šilko kombinato katilinėje, esančioje Varnių g. 48, yra šeši katilai ir trys ekonomaizeriai, kurių išeinantys dūmai yra įvesti į bendrą mūrinį 50 m aukščio dūmtraukį, kuris šiuo metu ir yra griaunamas.

Mieste nelieka sveiko proletaro, o tik biurų planktonai.

„Dūmtraukis pastatytas 1954 m. Kadangi esantis mūrinis dūmtraukis eksploatuojamas gana seniai ir yra prastos būklės, nuspręsta jį demontuoti ir suprojektuoti bei pastatyti naują 40 m aukščio metalinį dūmtraukį su nerūdijančio plieno vidiniu įdėklu, skirtu drėgniems dūmams. Dūmtraukį numatyta pastatyti demontuojamo mūrinio dūmtraukio vietoje, panaudojant esamą mūrinio dūmtraukio pamatą“, – kokie pokyčiai šiuo metu vyksta buvusios šilko gamyklos vietoje, aiškino VTPSI.

Kamino griovimo darbai – ne vieninteliai pokyčiai buvusio šilko kombinato vietoje. Dar 2013-aisiais miesto savivaldybė leido vienai įmonei remontuoti Neries kr. 16 veikiantį administracinį pastatą. Kitąmet leista dar vienai bendrovei atlikti pokyčius. Ši šilko kombinato vietoje dalį gamyklos patalpų rekonstravo į administracines. Tai rodo, kad buvusi gamykla jau gerokai pakeitė veidą ir veiklos pobūdį.

Klestėjimo metas

Kaip skelbia Architektūros ir urbanistikos centras, intensyviai besiplečiant „Kauno audiniams“, 1951 m. atidarytas naujas cechas Vilijampolėje. Šiame ceche sumontuotos pačios naujausios audimo staklės ir kiti įrengimai. 1953 m. cechas pagamino pirmąją produkciją.

Dar po trejų metų, didėjant produkcijos apimtims, Vilijampolės cechas atsiskyrė nuo „Kauno audinių“ ir tapo savarankiška įmone – Kauno pliušo-šilko kombinatu, kuriame pirmą kartą Lietuvoje pradėti gaminti įvairus aukštos kokybės pliušo audiniai. 1960 m. šis kombinatas jau buvo viena stambiausių respublikoje pramonės įmonių.

Septintajame-aštuntajame dešimtmečiais kombinatas dar labiau išsiplėtė ir per dieną išausdavo apie 38 tūkst. m audinių, o per metus fabrike būdavo išaudžiama apie 30 mln. m šilko. To meto gamykla pasižymėjo naujausia technika ir galimybėmis austi įvairius audinius. Tačiau, sovietiniais metais aukso amžių išgyvenęs šilko kombinatas, atkūrus nepriklausomybę, prarado savo patrauklumą ir konkurenciją, todėl, laikui bėgant, mažėjo užsakymų ir gamykla buvo uždaryta.