Suglumusiems gamtos mylėtojams atkerta: prieš kenkėjus – tik kirviu

Vaizdai glumina

Gamtą branginančius piliečius glumina miškuose nuolat atsirandančios rąstų rietuvės, sunkiasvorio transporto išdarkyta miško paklotė ir keliukai, ką tik nukirstų medžių kamienai.

Tokie vaizdai visuomenei kelia klausimų ir abejonių: ar miško plotų kirtimai grindžiami realia būtinybe ir kam tai naudinga – miškui, visuomenei ar galbūt prekiautojams mediena?

Daug kirtimų šiais metais užfiksuota Kulautuvos miške. Ar miškininkai gali įtikinamai paaiškinti, kad kirtimai buvo neišvengiami ir kokios naudos jie davė miškui?

Tuščia: miškuose iškirsti plotai kelia klausimų ir abejonių. (Arūno Dambrausko nuotr.)

Lekia skiedros

Kulautuvos miškas užima 646 ha plotą, jis priskiriamas ekosistemų apsaugos miškų grupei.

Girininkija redakcijai pateikė duomenis apie šiais metais Kulautuvos miške vykdytus kirtimus. Sausį ir vasarį buvo atlikti 23 įvairaus masto kirtimai. Vadinamųjų plynų sanitarinių kirtimų plotai – nuo 0,1 iki 0,6 ha. Atrankiniai kirtimai vyko teritorijose, apimančiose nuo 0,5 iki 24 ha ploto.

Per trumpą laiką į rietuves Kulautuvoje sugulė 1 tūkst. 62 kub. m eglinių ir pušinių rąstų.

1 kub. sveikos rąstinės medienos kainuoja apie 100 eurų, kenkėjų pažeistos – apie 70 eurų. Tad iš Kulautuvos miško per du mėnesius buvo išgabenta medienos maždaug už 70–80 tūkst. eurų.

Valstybinė miškų urėdija skelbia, kad mediena mažmeniniu būdu parduodama gyventojams, o didmeninė prekyba vykdoma e.medienos pardavimų sistemoje „Baltpool“.

Už medieną gaunamos lėšos skiriamos miškams prižiūrėti, miško keliams tiesti ir kitoms Valstybinės miškų urėdijos veikloms visiškai padengti.

Masiniai židiniai

Paprašius paaiškinti, dėl kokių priežasčių šiais metais Kulautuvos miške buvo atlikti kirtimai, miškininkas patikino: vienintelė priežastis – sanitarinė miško apsauga.

„Pastebėję vabzdžių apniktus medžius girininkijos specialistai pažymi juos ir organizuoja kenkėjų apniktų medžių iškirtimo ir pašalinimo iš miško darbus, taip apsaugodami medynus nuo palankių sąlygų kenkėjų židiniams susiformuoti ir išplisti“, – paaiškino Aplinkos ministerijos (AM) Miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas Donatas Vaikasas.

Jo tvirtinimu, pastaraisiais metais miškininkai fiksuoja ypač aktyvią kenkėjų invaziją. Atkreipiamas dėmesys, kad daugiausia žalos padaro žievėgraužiai tipografai.

„Tai eglynų kenkėjai, kurie vystosi po žalių eglių žieve. Žievėgraužių apniktos eglės neišgyvena ir nudžiūva. Masiniams židiniams atsirasti įtakos turi palankūs orai kenkėjams vystytis (sausros, kaitros) ir vėjo išverstų eglių gausa miškuose. Žalių eglių vėjavartose, vėjalaužose ir stipriai nusilpusiuose medžiuose žievėgraužiai tipografai dauginasi. Tuomet apninka egles, kurių gynybinės funkcijos būna susilpnėjusios nuo sausrų, kaitrų, mažasniegių žiemų ir gruntinio vandens nusekimo poveikio“, – kenkėjams padedančias plisti aplinkybes nurodė specialistas.

Esant palankioms klimato sąlygoms, žievėgraužiai tipografai dauginasi itin sparčiai: šiais metais fiksuojama, kad žievėgraužių tipografų pagausėjo visuose šalies eglynuose.

D.Vaikaso tvirtinimu, išaugo ir kenkėjų žalos mastai.

Vienintelė priemonė?

Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas patikino, kad pažeistus medžius iškirsti ir išgabenti – patikimiausias kovos su kenkėjais būdas.

„Pavojingi kamienų kenkėjai, kurie apsigyvena medžiuose, vystosi po jų žieve ir dėl to medžiai žūsta. Siekiant reguliuoti populiacijos gausumą, efektyviausia priemonė yra iškirsti medžius, kuriuose apsigyveno kenkėjai“, – sakė D.Vaikasas.

Siekiant reguliuoti populiacijos gausumą, efektyviausia priemonė yra iškirsti medžius, kuriuose apsigyveno kenkėjai.

Naudojamos ir profilaktinės priemonės – pavyzdžiui, žievėgraužių gaudyklės.

Iš anksto neplanuoja

Paprašius informuoti apie faktais nustatytą kenkėjais užkrėstų teritorijų iškirtimo naudą, miškų politikos vyriausiasis specialistas atkreipė dėmesį, kad sanitarinių kirtimų efektyvumą ne kartą patvirtinto gausiais šio ir praėjusio amžiaus moksliniais tyrimais.

„Kirtimai, kaip efektyvi kenkėjų plitimo stabdymo priemonė, nurodoma visuose miško sanitarinės apsaugos lietuvių ir užsienio autorių sudarytuose vadovėliuose“, – sakė specialistas.

D.Vaikasas pabrėžė, kad sanitariniai kirtimai miškuose iš anksto neplanuojami.

„Sanitarinių kirtimų vykdymas pavojingų medžių liemenų kenkėjų užpultuose medynuose yra prievolė, kuri turi būti įvykdyta labai skubiai – iki tol, kol po žieve atsiras gyvų liemenų kenkėjų. Dėl šios priežasties atrankiniai ir plyni sanitariniai kirtimai neplanuojami, o vykdomi pagal poreikį, t.y. jeigu spygliuočių medynų žvalgymo metu aptinkami pavojingų liemenų kenkėjų židiniai, užpulti medžiai nedelsiant atrenkami kirsti, išsiimami leidimai kirsti mišką sanitariniais kirtimais. Iš anksto numatyti, kokių ir kiek sanitarinių kirtimų bus Kauno rajone, nėra galimybės“, – sakė spacialistas.

Skiria baudas

Nuo praėjusių metų liepos 1 d. miškų kontrolės funkciją vykdo AM Aplinkos apsaugos departamentas, kuris turi rūpintis, kad, kertant ir išgabenant medieną, nebūtų niokojami miško keliukai, darkoma augmenija.

„Praėjusių metų paskutinį pusmetį administracine tvarka buvo nubaustos keturios įmonės ir (ar ) privatūs asmenys už medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimus. 2022 m. skirta dešimt administracinių nuobaudų, iš jų septynios – už medienos ruošos ir gabenimo tvarkos pažeidimus, vienas – už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimus, du – už miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimų pažeidimus. Vienu atveju įmonei buvo skirta ekonominė sankcija teisės aktų nustatyta tvarka“, – informavo ministerija.

Visoje Lietuvoje VĮ Valstybinių miškų urėdija kasmet pasodina apie 30 mln. medelių.