Sugiharos savaitėje – ir duoklė gomuriui

Ketvirtadienio vakaras buvo skirtas prisilietimui prie Japonijos skonių jūros.

Vienas japonų virtuvės išskirtinumų yra specifinė maisto kultūra: kulinarija japonų gyvenime dažnai prilyginama menui, todėl ir patiekalas tampa meno kūriniu. Japonai labai dažnai sako, kad valgyti reikia akimis.

HOF Hotel ir Azija Lt pristatomoje japonų virtuvės renginyje kelių rūšių japoniškos sakės, japoniškų likerių ir japoniško stiliaus užkandžių otsumami degustacija.

Ką įsivaizduojame patiekiant ant japonų stalo? Preciziškai pagaminti ryžiai, šviežia žuvis ir jūros gėrybės ir, žinoma, sušiai, kuriuos virtuvės šefai gaminti mokėsi iš tikrų tikriausių meistrų.

Šios degustacijos dalyviams buvo kiek kitaip. Japoniško stiliaus užkandžius ruošęs virtuvės šefas pabrėžė, kad tradicinė Japonijos virtuvė neįsivaizduojama be šviežios žuvies ir jūros gėrybių.

Jis pasistengė neatitoldamas nuo japoniškos virtuvės tradicijų pagaminti užkandžius iš tokios žuvies, kurią galima įsigyti Lietuvoje.

„Tiksliai nežinau, ką čia valgau, bet skanu ir įdomu“, - po kelių pirmųjų kasnių prisipažino viena degustacijos dalyvė.

Visiems išdalintose lėkštėse įsitaisiusios į strimėles panašios skirtingais būdais paruoštos žuvys, skrudintos krevetės, dubenėlis su lašišos gabaliukais padaže ir vištienos gabaliukų iešmelis.

„Lyg ir nieko ypatingo, bet skonis ne lietuviškas. Jaučiasi imbieras“, - atviravo kita moteris.

Japonams labai svarbus žmogaus ir gamtos santykis – šią harmoniją jie bando atskleisti ir gamindami maistą: stengiamasi neužgožti natūralaus žuvies, jūros gėrybių, mėsos ar daržovių skonio, gardinant jas įvairiausiais prieskoniais. Japonai siekia, jog patiekalų skonis būtų natūralus.

Degustacijai patiektus japoniško stiliaus užkandžius dalyviai maloniai  nuplovė septynių rūšių alkoholiniais gėrimais.

Tradicinio japonų gėrimo - sakės - tradicijos ir istorija tęsiasi jau daugiau kaip 2 tūkst. metų.

„Priešingai nei daugelis galvoja, sakė neturi nieko bendro su degtine – tai natūraliai fermentuotas ryžių gėrimas, daug artimesnis vynui ar alui“, - pilstydamas gėrimą lietuvaičių žinių spragas pildė Japonijos gamintojo“Choya“ atstovas.

Sakės stiprumas siekia 15 laipsnių. Įdomus pats šio gėrimo gamybos procesas. Sakė gaminama fermentuojant valytus ryžius. Tuomet krakmolas verčiamas į cukrų specialių fermentų pagalba.

Pridėjus mielių, cukrus virsta į alkoholį. Šis gamybos procesas beveik nesiskiria nuo paprasto alaus gamybos. Tačiau keli esminiai skirtumai vis tik yra: gaminant alų naudojami mielių fermentai, tuo tarpu sakei reikalingas specialus pelėsis.

Po fermentacijos sakė filtruojama ir skanaujama.

Mažiau pažįstamas susirinkusiems degustacijoje buvo likeris Umeshu iš japoniškų slyvų rūšies ume. Dar po lašelį gėrimo Yuzu iš labai aromatingo citrusinio vaisiaus turinčio greiftrutų poskonį ir degustacijos finalui dubenėlis žaliosios arbatos iš Yaotsu kalnų.