Sugiharos namuose paminėtas Molotovo-Ribentropo pakto 80-metis

Pakvietus prieš 20 metų įkurtai viešajai įstaigai „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“, šį pirmadienį Sugiharos namuose Kaune, kur prieš Antrąjį pasaulinį karą veikė Japonijos konsulatas, susirinkę kauniečiai paminėjo Molotovo-Ribentropo pakto 80-metį.

Tame pakte buvo 280 žodžių, pakeitusių Europos ir viso pasaulio istoriją, skaitydamas Sugiharos namuose paskaitą, sakė garsus britų istorikas Rogeris Moorhouse'as (jo knyga „Velniška sąjunga. Molotovo-Ribentropo paktas 1939-1941 m.“ 2015-aisiais pasirodė ir lietuvių kalba).

Paskaitoje Sugiharos namuose britų istorikas priminė, kad Antrojo pasaulinio karo iniciatorės ir agresorės buvo dvi – nacių Vokietija ir Tarybų Sąjunga, ir šiuos totalitarinius režimus siejo grobuoniški tikslai.

R. Moorhouse'as – britų istorikas, besigilinantis į Trečiojo reicho ir Lenkijos santykius Antrojo pasaulinio karo metu. Londono karališkosios istorijos draugijos ir Pileckio instituto Varšuvoje narys, Europos koledžo vizituojantis profesorius Natoline.

„Molotovo-Ribentropo paktą įprasta minėti jo pasirašymo dieną – rugpjūčio 23-iąją. Lietuvoje jis betarpiškai siejamas su 1940-ųjų birželio 15 dienos Lietuvos okupacija, tačiau iš tikrųjų paktas pradėjo „veikti“ 1939 m. rugsėjo 17 dieną, Sovietų sąjungai užpuolus jau su naciais kariaujančią Lenkiją. Dėl to „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“ kaip minėtiną pasirinko šią datą, taip primenant, kad Antrojo pasaulinio karo iniciatoriai buvo du totalitariniai režimai: ne tik nacių, bet ir sovietų.

Sovietų invazija į rytinę Lenkiją padidino ir karo pabėgėlių srautus, kurių daugiau nei 30 000 priglaudė ir tuomet dar nepriklausoma Lietuva, tokiu būdu jusdama pakto veikimą anksčiau nei įvyko pačios Lietuvos okupacija“, – naujienų agentūrai ELTA pirmadienį paaiškino Sugiharos fondo valdybos narė Birutė Garbaravičienė.

Po britų istoriko paskaitos Sugiharos namuose įvyko diskusija „Molotovo-Ribentropo paktas 80-ties metų perspektyvoje. Centrinės Europos patirtys“, kurioje dalyvavo dr. Bronius Makauskas, prof. Egidijus Aleksandravičius, dr. Simonas Strelcovas (moderavo dr. Linas Venclauskas). Kalbėdami apie Molotovo-Ribentropo pakto reikšmę ir įtaką, diskusijos dalyviai teigė matantys paktą ne tik kaip tiesioginį kelią į 1940-ųjų Lietuvos okupaciją. Interpretuodami paktą platesniame kontekste, priminė, kad pakto veikimą Lietuva pajuto anksčiau nei 1940-ųjų okupaciją, o jo tiesioginės įtakos bei reikšmės regione jaučiamos ir šiandien.

Renginį organizavo „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“, bendradarbiaudamas su Lietuvos užsienio reikalų ministerija bei Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje.

Viešoji įstaiga „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“ įkurta 1999 m. gruodį Lietuvos ir Belgijos intelektualų ir verslininkų pastangomis – prof. Egidijaus Aleksandravičiaus, politiko ir verslininko Ramūno Garbaravičiaus bei verslininko Freddie Opsomerio, primena ELTA.

Fondo iniciatoriai siekė sutelkti intelektines pastangas ir lėšas, kad Lietuvoje būtų įamžintas Japonijos diplomato Čiunės Sugiharos atminimas. Č. Sugiharos vardas greta tuomečio Nyderlandų garbės konsulo Kaune Jano Zwartendijko ir kitų negausių pasaulio valstybių diplomatų, kurie ryžosi padėti mirties akivaizdoje atsidūrusiems Europos žydams, vardų primena dabarties kartoms grėsmes, slypinčias žmonijos prigimtyje, rodo tolerancijos, gerumo ir teisingumo pavyzdį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Įamžinti dokumentų padirbinėtojo atminimą?.. - prastos tos mūsų 'vertybės' :/

Cha cha cha

Cha cha cha portretas
Pasake britas:) japonijos konsulate:)
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių