Sudomino Nemuno pakrantėje aptikti bebrų pėdsakai: gal ruošiasi daryti užtvanką?

Vaizdas privertė sustoti

Politikas, vaikštinėdamas Nemuno pakrante, užfiksavo bebrų paliktas staigmenas – gerokai apgriaužtus medžius.

K.Starkevičiaus vaizdo įraše matyti keli bebrų apgriaužti medžiai, augę visai šalia Nemuno. Ties šia vieta į Nemuną įteka Jiesios upė, kitame krante matosi Šančiai, visai netoli yra ir Jiesios piliakalnis. Panašu, kad šią vaizdingą Kauno vietą atrado ir bebrai, kurių skanėstais tapo pakrantėje augę medžiai.

„Bebrai nusprendė užtvenkti Nemuną. Kaip žinome, 1961 metais baigta Kauno hidroelektrinės statyba, o keli kilometrai žemiau upe, bebrai štai tokius darbus dirba, verčia gluosnius. Tai nėra labai vertingas medis, tad bebrai ruošiasi užtvenkti Nemuną. Pasižiūrėsime, kaip jiems pavyks“, – dėstė politikas.

Matyti, kad bebrai apgriaužė ir gan vidutinio koto storio, ir gerokai storesnius, ilgus metus augusius medžius. Šis įrašas sulaukė nemažai internautų dėmesio. Vieni juokavo, kad tikrai Nemunui reikalinga dar viena užtvanka, kiti antrino sakydami, kad bebrai kaimynystėje įsikūrė po kasinėjimų. 

Gamtininko įžvalgos

Portalas kauno.diena.lt paprašė gamtininko Selemono Paltanavičiaus pakomentuoti, ar Nemuno ir Jiesios pakrantė yra įprasta bebrų buveinė bei ar nereikia susirūpinti dėl kraštovaizdžio.

„Bebrai – mūsų gamtos senbuviai. Pusiau vandens gyvūnai didžiąją veiklos dalį sieja su vandeniu, todėl jų ieškoti reikia tik prie atvirų vandens telkinių, ežerų, upių. Jiems tinka visos upės, tik nuo jų dydžio bebrai skirtingai įkuria bebravietes: mažesni upeliai tvenkiami, sukuriamas bebrų tvenkinys ir pastatoma trobelė, prie didelių upių jie gyvena upių krantuose išraustuose urvuose, į kuriuos anga atsiveria po vandeniu – taip patiems žvėrims yra saugiau. Prie Nemuno ir Jiesios bebrai gyvena nuolat, Nemunu dar penktajame praeito amžiaus dešimtmetyje iš Baltarusijos jie plito, kitur buvo iš Rusijos įvežti bebrai“, – apie bebrų gyvenimą prie vandens telkinių, pasakojo gamtininkas.

Tai natūralus gyvūnų ir augalijos santykiai, kurių vien „žmogiškai“ vertinti negalime – mes nesame įgalioti tą daryti.

Pasak gamtos žinovo, bebrai vasarą minta žoline augalija, nuo rudens pradžios graužia krūmus, medžių žievę. Iš jų pasiruošia ir žiemos maisto atsargas, kurios saugomos prie vandens telkinio dugno, upės sietuvoje.

„Pakrantėje graužiami krūmai ir medžiai nėra gamtai daroma žala. Tai natūralus gyvūnų ir augalijos santykiai, kurių vien „žmogiškai“ vertinti negalime – mes nesame įgalioti tą daryti.

Taigi, ar visur reikia reguliuoti bebrų populiaciją? Taip, šie žvėrys iki balandžio vidurio medžiojami, tačiau tą pirmiausia reikia daryti ten, kur bebrų patvankos veikia pasėlius, tvindo pievas. Negalima liesti bebrų prie pelkių, švendrynų, nes jų sukurtos bebravietės yra daugelio rūšių, tame tarpe ir labai retų, buveinės“, – savo įžvalgomis su portalo kauno.diena.lt skaitytojais pasidalijo S.Paltanavičius.