Studentę iš Rusijos į Lietuvą atvedė ir senelio pasakojimai

Lietuviška kilmė

Mergina pasakoja, kad pirmą kartą Lietuvoje ji apsilankė dar vaikystėje, būdama trejų. Čia gimė jos senelis, kuris į gimtinę iš Rusijos vykdavo kasmet. Būtent dėl senelio pasakojimų Dianai Lietuva tapo šalimi, į kurią norėjosi sugrįžti, prisiminti savo šaknis.

"Savo namuose senelis turėjo Lietuvos vėliavą, daug knygų lietuvių kalba. Svetainėje ant sienos kabėjo Gedimino pilies paveikslas – dabar šį jo palikimą paveldėjau aš. Užaugau trokšdama vėl aplankyti šį paslaptingą kraštą, kuris iš senelio pasakojimų man atrodė kaip pasakų šalis", – paaiškina D.Žukauskaitė, kuriai šis apsilankymas Lietuvoje jau ketvirtas.

Savotišku priminimu apie lietuvišką kilmę tapo ir Dianos pavardė, kuri Rusijoje skambėjo itin egzotiškai. Draugai ir mokytojai mokykloje įžvelgė panašumą su kita lietuvių kilmės ruse: garsiąja dainininke Kristina Orbakaite. Studentė prisipažįsta, kad būdama maža ir ji pati save vadindavo Orbakaite, nes "Žukauskaitę" ištarti teisingai vaikystėje buvo nemenkas iššūkis.

"Čia viskas kitaip"

Į Lietuvą Diana sugrįžo jau suaugusi – pirmiausia norėdama susitikti su giminėmis Vilniuje ir Palangoje. Čia ji sakosi išsyk supratusi, kad jos senelis buvo tikras lietuvis: bendraudama su žmonėmis ji atpažino jo būdo bruožus, ramumą ir neskubumą, kuris nebūdingas gyvenantiems Rusijoje.

"Čia visiškai kitaip nei Maskvoje, kur gyvenu dabar, arba mažame Rusijos miestelyje, kuriame gyvenau vaikystėje. Gyvenimo tempas, ritmas kitoks: ir žmonės ramesni, skiria daugiau laiko pomėgiams, įvairiai veiklai. Lietuvoje tiek daug gamtos – man atrodo, ji žmones ir nuramina", – samprotauja pašnekovė.

Nauji atradimai

Maskvos universitete rusų kalbos bakalauro studijas baigusi D.Žukauskaitė dabar svarsto galimybę rinktis magistrantūrą Lietuvoje. Mergina jau mokosi ir lietuvių kalbos, kuri nelengva, ypač dėl linksniavimo – tačiau susikalbėti ir pagelbėti duoną perkančioms senutėms parduotuvėje ji jau gali.

Lietuvoje svetingu priėmimu džiaugiasi ne tik pati Diana, bet ir jos beveik bendraamžė sesė, kuri taip pat planuoja likti studijuoti Lietuvoje ir jau mokosi lietuvių kalbos. Lietuvoje gyvena ir Dianos dėdė – čia jis dirba operatoriumi. Vienas iš jo nufilmuotų serialų buvo "Laisvės kaina. Savanoriai", pasakojantis apie tarpukario Lietuvą.

"Rusiją ir Lietuvą sieja bendra istorija, todėl šį tą atsimenu iš paskaitų Maskvoje, tačiau buvo įdomu atrasti istoriją pačios Lietuvos akimis. Mačiau filmą "Emilija iš Laisvės alėjos", kuris pasakoja apie protestus 1972-aisiais. Šitų dalykų Rusijos vadovėliuose nėra. Kol kas sužinojau ne tiek ir daug, bet atrandu vis daugiau ir daugiau", – pasakoja D.Žukauskaitė.

Troškau atrasti šią vietą, jaučiau, kad Lietuva yra dalis manęs – juk tai liudija ir mano pavardė.

Išbandė ir virtuvę

Mokytis lietuvių kalbos Diana pradėjo dar Rusijoje, Maskvos universiteto Baltistikos centre, kuris artimai bendradarbiauja su Lietuvos ambasada. Istoriniame ambasados pastate, lietuvių poeto, diplomato Jurgio Baltrušaičio namuose, maskviečiai gali dalyvauti įvairiuose kultūriniuose renginiuose, skirtuose Lietuvai: susipažinti su šalies istorija, lietuviškais tautiniais drabužiais, tautosaka.

Baltistikos centre D.Žukauskaitė sužinojo apie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) organizuojamus Lietuvių kalbos ir kultūros kursus – vasaros mokyklos ("Baltic Summer University") dalį. Į Kauną ir Vilnių sugužėję per 150 studentų iš viso pasaulio šioje vasaros mokykloje gali gilinti žinias įvairiose srityse ir susipažinti su Lietuva: klausytis paskaitų, mokytis kalbos, keliauti po įvairias šalies vietoves, ragauti lietuviškų patiekalų, dainuoti lietuviškas dainas.

"Lietuviška virtuvė yra labai sunki, bet bulviniai blynai su grietine man patinka. Atsimenu, kad dar vaikystėje senelė virdavo cepelinus, gamindavo šaltibarščius. Domėjausi ir lietuviška muzika – pirmoji atlikėja, kurią atradau, buvo Alina Orlova. Bet iš tiesų Lietuvą ir jos kultūrą atradau tik tada, kai čia apsilankiau", – atvirauja D.Žukauskaitė.

Noras pažinti save

Kalbėdama apie svarbiausias priežastis, patraukusias ją Lietuvos link, Diana nepamiršta akcentuoti stipraus šeimos palaikymo – ir pačių giminių, gyvenančių Vilniuje ir Palangoje. Tačiau labiausiai čia ją atvedė noras pažinti save.

"Troškau atrasti šią vietą, jaučiau, kad Lietuva yra dalis manęs – juk tai liudija ir mano pavardė. Tad panorau išbandyti save Lietuvoje, patikrinti, ar šis kraštas tikrai yra mano žemė. Noriu pajausti, ką reiškia būti lietuve", – paaiškina studentė, kurią Lietuvoje praeiviai jau ne kartą spėjo palaikyti savo tautiete.

VDU Lietuvių kalbos ir kultūros kursuose kartu su kitais studentais D.Žukauskaitė leidosi į Lietuvos atradimo kelionę – mėnesio trukmės programoje dalyviai mokėsi lietuvių kalbos, gėrėjosi lietuviška gamta, lankėsi miestuose ir miesteliuose, atrado turtingą šalies istoriją ir šiandieninį jos vaidmenį Europoje.