Dar gerokai prieš Velykas 36-erių kaunietė pabudo iš komos, nors kai kurie medikai neteikė vilties ne tik egzistuoti, bet ir gyventi.

Meilė ir viltis

"Myliu. Labai myliu visus", – šypsodamasi sako Radvilė ir priglunda prie vyro peties.

Nerijaus akyse sublizga ašaros. Drama, kurią ši šeima išgyveno per pusę metų, laiminga baigtimi nustebino net visko mačiusius medikus. Per Respublikinės Kauno ligoninės Slaugos klinikos administratorės Daivos Kupčiūnaitės darbo praktiką nėra buvę, kad reabilitacijai nebetinkamas ir į slaugos ligoninę pervežtas ligonis iš jos išeitų savomis kojomis.

Tai tiesiog stebuklas. Galima sakyti – prisikėlimas, kurį lėmė meilė gyvenimui ir artimiesiems, medikų, ypač slaugos specialistų, profesionalumas, atsidavimas darbui. Galima ieškoti ir rasti daugybę priežasčių, kodėl vieni žmonės miršta, o kiti pasveiksta.

Radvilė Račienė pabudo iš komos, kai niekas to nesitikėjo. Po tokios sunkios traumos, kokią patyrė ši 36 metų moteris, medikai artimiesiems vilties, kad ji išgyvens, teikė vos penkis procentus. Sėkmės atveju daugelis lieka neįgalūs, visą likusį gyvenimą prikaustyti prie lovos ar vežimėlio.

Radvilė jau vaikšto ir kalba, pati pavalgo, daug šypsosi. Ir kartais verkia.

Patyrė galvos traumą

Nelaimė kauniečių šeimą ištiko praėjusią vasarą, rugpjūčio 7-ąją Palangoje. Radvilė stačia galva iškrito pro antrojo aukšto langą.

"Gerai, kad dukterų kartu nebuvo, nes buvo labai baisu. Radvilė buvo be sąmonės. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje paaiškėjo, kad lūžo kaukolė. Operavo", – dar ir dabar sunkiai žodžius teberenka trijų dukterų tėvas, Radvilės vyras N.Račas.

Po operacijos, per kurią buvo nuimta dalis kaukolės kaulo, ligonė sąmonės neatgavo. Ilgai gulėjo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, po to buvo perkelta į Palangą reabilitacijai. Po kiek laiko medikai nusprendė, kad reabilitacija nebus efektyvi, ir liko tik slauga.

"Radvilę operavęs neurochirurgas Danius Liutkus – labai rūpestingas. Jis ilgai neleido ligonės judinti, pervežti, nes būklė buvo labai sunki", – apie tai pasakodama Respublikinės Kauno ligoninės slaugos administratorė Lina Urbietė vadina savo pacientę vardu, nes ją pamilo visi medikai.

Bažnyčioje uždegė žvakučių

Kai R.Račienę atvežė į Respublikinės Kauno ligoninės Slaugos kliniką Garliavoje, moteris retkarčiais vos sujudėdavo.

"Nieko nekalbėjo, lyg miegotų neprabusdama. Lankiau, vaikus prižiūrėjau. Prisikėlimo bažnyčioje žvakučių uždegėme, kai grįžome į Kauną", – prisiminimais į praeitį grįžta Nerijus, ir vėl jo akys prisipildo ašarų, žodžiai stringa gerklėje.

Tai buvo praėjusių metų rugsėjo pradžioje. Respublikinės Kauno ligoninės Slaugos klinikos gydytoja Zita Grajauskaitė pasakojo, kad R.Račienė buvo atvežta kaip beviltiška pacientė, išnaudojus visas gydymo galimybes.

"Kai pas mus ji pateko, į nieką nereagavo, neatsimerkė, nevykdė paliepimų, nereagavo į skausmą, tik spontaniškai judino rankas. Kvėpavo pro vamzdelį, maitinome per zondą, šlapinosi per kateterį", – sunkios ligonės būklę apibūdino gydytoja Z.Grajauskaitė ir patvirtino, kad tai, kas įvyko, prilygsta prisikėlimo stebuklui.

To stebuklo link eita pamažu. Pirmosios teigiamus pokyčius pastebėjo slaugytojos. Elena Gružauskienė pamatė, kad Radvilė pasikeičia, kai jos aplankyti ateina vyras. Tada moters veidą nušviečia lyg ir šypsena, kartais išsirita ašara. E.Gružauskienė pradėjo skirti Radvilei daugiau dėmesio: atlikdama higienos procedūras, kitus darbus, pasakodavo, koks oras už lango, kas vyksta ligoninėje, paskaitydavo, kas rašoma žurnaluose.

"Pastebėjau, kad ligonė reaguoja, supranta, ką jai kalbu", – E.Gružauskienė tuo labai džiaugėsi.

Atsistojo ant kojų

"Slauga nėra vien maitinimas ir higiena. Buvo skiriami vaistai smegenų kraujotakai gerinti, atliekami masažai, kiek leidžia  slaugos galimybės, stimuliacija", – aiškina gydytoja Z.Grajauskaitė.

Ilgainiui Radvilė visiškai prabudo ir tapo sąmoninga. Pradėjo nuryti maistą ir jos nebereikėjo maitinti dirbtinai. Pagaliau kineziterapeutai po ligonei atliktų procedūrų pradėjo ją sodinti. Netrukus moteris atsistojo ant kojų, slaugytojų padedama žengė pirmuosius žingsnius.

Pamačiusieji ją dainuojančią prie televizoriaus, kuris yra ligoninės vestibiulyje, netvėrė džiaugsmu. Juk tai – žmogaus laimė ir visų darbuotojų nuopelnas.

"Labai džiaugiamės dėl Radvilės. Kartą būdama Vokietijoje apie ją papasakojau kolegoms ir jie padovanojo mums puikią masažuojamąją lovą. Tokia lova kainuoja 15 tūkst. eurų. Ji tikrai padėjo sveikti Radvilei. Vienuolė Margretė meldėsi prie žvakės už šią mūsų pacientę, trijų vaikų mamą", – net susigraudina apie tai pasakodama slaugos administratorė L.Urbietė.

Slaugą keičia reabilitacija

Akivaizdžiai pagerėjus ligonės būklei, gulėti slaugos ligoninėje nebebuvo prasmės.

Radvilės vyras kreipėsi į Kauno klinikų neurochirurgus dėl galimo tolesnio gydymo. Šie patarė grįžti į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur buvo saugoma dalis R.Račienės kaukolės kaulo. Gydytojas neurochirurgas D.Liutkus jį pritvirtino.

Iš Klaipėdos moteris buvo pervežta į Palangos reabilitacijos ligoninę. Gydymo kursui pasibaigus, Velykų išvakarėse Radvilė grįžo namo. Dar labai trumpais plaukais, kurie neslepia randų, bet sustiprėjusi ir plačiai besišypsanti.

"Esu labai laiminga ir dėkinga, visus labai myliu", – kartoja ir kartoja moteris, su džiaugsmo ašaromis akyse žvelgdama į vyrą, dukras, mamą.

Medikai įsitikinę, kad šiai jų pacientei pabusti iš komos labai  padėjo artimųjų meilė.

"Tai visuma, susidedanti iš nenusakomų žmogaus galimybių, noro gyventi. Daug lėmė ir slaugos personalas, nes slauga nėra paskutinė instancija", – pabrėžė gydytoja Z.Grajauskaitė.

Ji patikino, kad ligoninėje taikomi europinio lygio metodai. Slaugos administratorė L.Urbietė po stažuočių užsienyje įdiegė daugybę naujų pažangių slaugos metodų, ligoninė įsigijo įrangos.

Vyras rankų nenuleis

"Darome viską, kiek esame kompetentingi. Mūsų darbuotojai yra labai geri, o nuo jų labai daug priklauso", – tvirtina L.Urbietė.

Ji sako, kad R.Račienės laukia dar ilgas reabilitacijos kelias, bet, anot slaugos administratorės, svarbiausia yra tai, kad vaikai turi mamą, ją gali apkabinti.

Nerijus sako, kad jis su Radvile – jau aštuoniolika metų. Jo moteris kepa labai skanius tortus. Kad vėl galėtų kepti, vyras pasiryžęs padaryti viską, kas įmanoma.

"Tęsime reabilitaciją. Akims prastai – sunkiai įskaito SMS žinutes telefone, todėl vešiu Radvilę pas daktarus, kad apžiūrėtų. Prašysiu, kad galvą peršviestų, gal kokių vaistų, kokios operacijos dar reikia. Pats mankštinsiu", – planais dalijasi vyras, vos nepraradęs mylimos moters ir dėl jos pasirengęs padaryti viską.

Medikams iš Klaipėdos, ypač neurochirurgui mokslų daktarui D.Liutkui, ir kauniečiams gydytojams bei slaugytojoms jis bus dėkingas visą gyvenimą. Pastarieji, neabejotina, dar daug padarys, kad R.Račienė pasveiktų.