Amerikos lietuvis kepenų transplantacijai ryžosi tik Lietuvoje, Kauno klinikose. "Amerikoje mane gydė visai ne nuo tos ligos", – sako 52-ejų metų vyras, daugiau nei pusę savo gyvenimo praleidęs už Atlanto.

Sveikatą reikia tikrintis

Raimundo Kavaliausko, trumpam grįžusio iš JAV į gimtąjį Kauną, viešnagė čia netikėtai užsitęsė. Iki šiol jis dar nežino, kada skris atgalios.

"Gydytojai vis ragina dar pabūti Lietuvoje", – paaiškina Raimundas ir prisipažįsta, kad dar nesijaučia esąs labai tvirtas.

Jis kasdien išeina pasivaikščioti ir nueina porą trejetą kilometrų. Į Gastroenterologijos kliniką, kur periodiškai lankosi, keliasi liftu, nes ji yra ketvirtame Kauno klinikų centrinio korpuso aukšte.

"Laiptais galiu lipti, bet kai yra liftas, naudojuosi juo, – paaiškina Raimundas ir klausiamai priduria, kodėl jam nevažiuoti liftu, jei šitaip daro daugybė sveikųjų. – Turint omenyje, kas man atsitikę, galima sakyti, kad jaučiuosi labai gerai."

Nepaisant to, Raimundui dar reikia gerti labai daug vaistų. Skaičiuojame: aštuonios tabletės rytą, po pusryčių, ir trys – vakare. Vyras dėl to nesiskundžia, nors per gyvenimą nėra gydęsis, nes buvo sveikas ir tvirtas, niekada pas gydytojus nesilankė. O gal reikėjo bent retkarčiais nueiti?

"Kas galėjo žinoti... Matyt, ne be reikalo rekomenduojama ir gerai besijaučiantiesiems sveikatą pasitikrinti", – palinguoja galvą ligoniu tapęs vyras.

Kas gi jam atsitiko?

Grįžo ne gydytis

R.Kavaliauskui prieš aštuonis mėnesius Kauno klinikose buvo pašalintos jo nesveikos kepenys ir transplantuotos donoro.

Skrisdamas į tėvynę lietuvis nė sapne nesapnavo, kad gali taip atsitikti.

Į Ameriką išvykęs dar jaunas, vos baigęs Muzikos akademiją, bet daugiau vertėju nei muzikantu dirbęs vyras neaišku kur prarado sveikatą. O vertėjavo jis nuo 1991 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę Amerikoje padidėjo vertėjų darbo į lietuvių kalbą paklausa, ir Raimundą pakvietė į valstybės departamentą. Ten dirbdamas vertėjavo prezidentams, Lietuvos Seimo nariams ir JAV kongresmenams. Iki šiol vertėjavo ir teismuose, itin dažnai – federalinio lygio.

Grįžus į Lietuvą R.Kavaliauskui diagnozuota kepenų liga – neaiškios kilmės. Taip nustatė Kauno klinikų medikai.

"Amerikoje mane gydė ne taip efektyviai kaip Lietuvoje. Niekas nežadėjo kepenų transplantacijos. Sakė, kad jos reikėtų, bet eilės ilgiausios, donorų organo nesulauksiu..." – nusivylimo Amerikos medicina neslepia tos šalies pilietis R.Kavaliauskas.

Artimieji į gimtinę grįžusį Raimundą vos bepažino. Jis jiems atrodė labai nesveikas. O ir pats prisipažįsta: visą gyvenimą buvęs tvirtas, dabar jautėsi paliegęs.

"Nugydė mane Amerikoje, manau, visai ne nuo tos ligos gydė", – svarsto Raimundas.

Mokėjo už gydymą

Į Kauno klinikas, pas gastroenterologijos profesorių Limą Kupčinską brolį užregistravo jo sesuo. Profesorius nusprendė, kad reikia gilesnio sveikatos ištyrimo ir stacionarinio gydymo.
"Mane paguldė į Gastroenterologijos kliniką ir paskyrė gydytis pas daktarą Dalių Petrauską. Jis mane labai nuoširdžiai prižiūrėjo", – vertina tris savaites ligoninėje praleidęs vyras.

Už gydymą jis mokėjo į Kauno klinikų kasą, nes Lietuvoje sveikatos draudimo neturėjo. Kai iš ligoninės išėjo, nieko nelaukdamas apsidraudė ir pradėjo mokėti įmokas kas mėnesį. Tai daro iki šiol ir nė karto nepasigailėjo. Tuomet, praėjus vos dviem mėnesiams, jis vėl atsidūrė Kauno klinikose. Paaiškėjo, kad kepenų transplantacija yra neišvengiama.

"Maniau, kad transplantacijos nesulauksiu, nes ir Lietuvoje ligonių, kuriems reikia donorų organų, eilės labai ilgos. Tokios prognozės negąsdino, nes kaip tik tuo metu lyg ir geriau pradėjau jaustis, galvojau, gal nebereikės tos transplantacijos. Tik daktaras Petrauskas sakė, kad stebuklų nebūna – be dovanoto organo neišgyvensiu", – prisimena Raimundas.

Jis žinojo, kad Kauno klinikų pacientų, laukiančių donoro kepenų, sąraše buvo penktas. Tokios operacijos atliekamos tik čia ir Vilniaus Santariškių klinikose.

R.Kavaliauskas stebuklą patyrė, tik ne tą, kad pasveiktų be transplantacijos. Stebuklu jis vadina tai, kad didžiausios pasaulyje dovanos – gyvybę gelbstinčio donoro organo jam teko laukti tik šešis mėnesius.

Per pusę valandos

"Buvo gegužės 1-oji, šventė kažkokia. Darbo žmonių? Kai niekas nedirba?" – pajuokavo nei Lietuvoje, nei buvusioje Sovietų Sąjungoje niekada nedirbęs R.Kavaliauskas.

Tą dieną, per pietus, jis su seserimi pavalgė mamos virtų cepelinų. Praėjus porai valandų, o tai buvo lygiai penkta, tiksliai pamena Raimundas, jam paskambino iš Kauno klinikų. Paklausė, ar jis gali atvažiuoti ne vėliau kaip per valandą.

"Sakau, galiu, bet kas atsitiko? Pranešė, kad yra kepenys, paprašė daugiau neklausinėti, greičiau važiuoti", – tos žinios niekada nepamirš vyras.

Kaip ir tolesnės eigos: į krepšį susimetęs reikalingiausius daiktus, sėdo į sesers automobilį ir Klinikose buvo praėjus vos pusvalandžiui po netikėtos žinios.

"Nespėjau nė mirktelėti ir jau buvau ant operacinio stalo", – tai pasakodamas tarsi iš naujo viską išgyvena Raimundas ir patikslina, kad operacija prasidėjo 7 val.

Ar ne todėl, kad jis – amerikietis, taip greitai sulaukė donoro organo? Vos šmėstelėjus tokiai įtariai minčiai, recipientas pats ima aiškinti, kaip įvyko šis stebuklas.

"Daug vėliau sužinojau, kad moteris, kuri buvo pirma kepenų transplantacijos eilėje, susirgo gripu, o tokia operacija įmanoma tik sveikam. Antra eilėje buvusi moteris staiga persigalvojo, išsigando ir transplantacijos atsisakė, nukėlė ją į ateitį. Pasirodo, ne vienas ligonis yra taip padaręs. Trečias, buvęs prieš mane, telefonu neatsiliepė nei pats, net ir giminės, kuriems buvo skambinta. Laukti nebuvo galima, jau buvo sugaišta nemažai laiko, todėl mane ragino kuo greičiau atvažiuoti", – dabar jau žino R.Kavaliauskas.

O kur dingo ketvirtas ligonis, jei Raimundas buvo penktas? Pasirodo, jis irgi atkrito – temperatūros turėjo tuo metu, kas būdinga sergantiesiems, o sveikatos būklė turi būti ideali, dar kartą pabrėžia Raimundas.

Nežino, kas operavo

R.Kavaliauskas neįsiminė pavardės chirurgo, kuris išėmė jo nesveikas kepenis ir įsodino, įsiuvo, sujungė su visa virškinamojo trakto sistema donoro dovaną.

Vyras pasakoja, kad po šios sudėtingos operacijos pabudo tik vakare.

"Pramerkęs akis nesupratau, kur aš esu, kas čia darosi. Galvojau, sapnuoju. Atmintis, kad skubėjau į Klinikas, kad mane turėjo operuoti, grįžo palaipsniui", – dabar jau viską atsimena Raimundas.

Po trijų dienų jis dar kartą buvo operuotas, kažkas, anot chirurgų paciento, tobulinta. Dar būdamas reanimacijos skyriuje jis stojosi ant kojų, tik paeiti negalėjo, nes buvo prijungtas prie aparatūros.

"Be to, ten buvau tarsi akvariume: seselės su specialiais kostiumais, kaukėmis, su artimaisiais tik per stiklą gali bendrauti. Neturėjau jokių šansų vaikščioti, bet atsistoti galėjau greitai. Esu jaunystėje sportavęs, buvau labai stiprus žmogus", – didžiuojasi vėl susigrąžinti jėgas trokštantis vyras.

Tai daryti jam padeda medikai, ir Raimundas labai dėkingas gydytojai rezidentei Daliai Kasperavičiūtei, specialistei, kuriuos mes, gyvenantys Lietuvoje, nuvertiname manydami, kad jie dar nesugeba gydyti ligonių.

"Gydytojai Daliai liko tik pusmetis rezidentūros, taigi, ji jau puiki specialistė, be to, labai nuoširdi, rūpestinga, tiesiog pasiaukojanti ligoniams", – gerų žodžių negaili R.Kavaliauskas.

Ligą atrado netikėtai

Nejaugi kepenų cirozė tokia klastinga liga, kad smogia staiga ir savas organas tampa nebepagydomas? Raimundas pasakoja, kad nejautė absoliučiai jokių sveikatos problemų.
"Nepatikėsite, kaip išaiškėjo ši liga", – perspėja ir dar kartą grįžta į praeitį.

Poilsiaudamas Meksikoje, o tai buvo prieš trejus metus, Raimundas tamsoje nepamatė itin aukšto šaligatvio krašto ir į jį susitrenkė koją. Ją skaudėjo, į Ameriką grįžo šlubčiodamas. Net ir per dvi savaites nuo sumušimo skausmui nesiliovus, Raimundas jo nebeapsikentė, galvojo, gal kaulas skilęs ar lūžęs, ir nuėjo pas savo gydytoją. Šis pasiuntė pas chirurgą, dirbantį ligoninėje.
"Koją peršvietė, bet pasiūlė atlikti ir kitus tyrimus, kai pasakiau, kad gyvenime pas daktarus nesu buvęs", – Raimundas pasakoja, kaip jam buvo aptikta kepenų liga.

Jis skeptiškai vertina tuos Amerikos medicinos metodus, kai gydytojai vaistų skiria, nesant būtinybei. Arba paskiria nereikalingų procedūrų, kad tik daugiau uždirbtų. Raimundas žino, kad draudimo kompanijos tam priešinasi, reikalauja įrodymų, kad reikėjo tų gydymo metodų.

"Kitaip pasidarys palaida bala, – sako beveik tris dešimtmečius Amerikoje praleidęs lietuvis. – Antra vertus, draudikai nėra gydytojai, jie negali spręsti, ko reikia ar nereikia."

Atlikę tyrimus, Amerikos gydytojai R.Kavaliauskui nustatė kepenų ir širdies ligas. Širdies kraujagyles šuntavo, po ligoninės vyras gydėsi ir sanatorijoje, ir dabar viskas gerai.

"Dėl kepenų ligos nei silpnumo, nei skausmo, nei virškinimo sutrikimų nejutau – absoliučiai nieko. Jei nebūčiau susitrenkęs kojos, nebūčiau ėjęs pas gydytojus. Kas žino, kuo tai būtų baigęsi. Gal ir gerai, kad susitrenkiau tą koją", – dabar jau juokauja Raimundas.

Limas Kupčinskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gastroenterologijos klinikos vadovas

Ligoniui R.Kavaliauskui po konsultacijos mūsų klinikoje buvo nustatyta neaiškios kilmės kepenų cirozė. Šią ligą 60 proc. ligonių sukelia alkoholis, 25 proc. – virusinis B ar C hepatitas. Gali būti ir retesnių priežasčių: autoimuninės, metabolinės, genetinės kilmės. Tai apibendrintai vadiname kaip neaiškios kilmės.

R.Kavaliauskui stabilizavus kepenų būklę, vėl išsivystydavo jų funkcijos nepakankamumas. Teko sureguliuoti gydymą, mitybą ir parengti ligonį transplantacijai. Ji buvo sėkmingai atlikta, puikiai pavyko. Kauno klinikose kepenis persodina dvi įgudusių chirurgų Juozo Pundziaus ir Giedriaus Barausko komandos.

Recipientui po transplantacijos tenka gerti vaistus dėl organo atmetimo reakcijos, saugotis infekcijų. Dauguma tokių ligonių grįžta į visavertį gyvenimą.
Šiemet Kaune atliktos šešios, Vilniuje – septynios kepenų persodinimo operacijos.