Stadiono sandoris tik imituoja konkurenciją?

S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos konkurse aiškėja daugiau abejotinų detalių. Pagrįstų įtarimų kelia ne tik Turkijos kompanija, bet ir "Autokaustos" įmonių atstovų elgesys.

Neturi atestatų

Birželį Kauno miesto savivaldybės pasirašyta sutartis su Turkijos kompanija "Kayi Insaat Sanayi ve Ticaret" dėl S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos toliau kelia klausimų.

"Kauno dienos" žiniomis, konkursą laimėjusi bendrovė neturi atestatų, kurie leidžia dirbti su paveldo objektais. Stadionas nėra įtrauktas į kultūros paveldo registrą, tačiau patenka į paveldo apsaugos zoną, kuriai taip pat taikomi griežtesni reikalavimai.

Paskelbus konkurso nugalėtoją, Turkijos bendrovė atskleidė, kad Kauno stadioną rekonstruos kartu su lietuviška bendrove "Autokausta keliai", nors anksčiau dokumentuose jokių subrangovų turkai neminėjo. Pastaroji įmonė turi reikalingus paveldo atestatus, tačiau neoficialiais duomenimis, ji įsipareigojusi atlikti mažiau nei pusę visų darbų.

"Viešojo pirkimo sąlygose nurodyta, kad laimėjęs pirkimą tiekėjas privalės savarankiškai atlikti 60 proc. konstrukcinės dalies darbų ir jų negalės perduoti subrangovams, o būtent tokia ir ne mažesnė konstrukcijų dalies darbų apimtis patenka į darbus kultūros paveldo statiniuose. Tai iš esmės reiškia, kad pačiam tiekėjui yra neišvengiamai privaloma turėti kvalifikacijos atestatą darbams kultūros paveldo objektuose ir negali teisintis tuo, jog darbus kultūros paveldo objektuose ketinama pavesti subrangovams. Taigi, "Kayi" tokio atestato neturi ir viešojo pirkimo sąlygų reikalavimo, savarankiškai atlikti ne mažiau kaip 60 proc. konstrukcinės dalies darbų, neatitinka", – stebėjosi konkurse taip pat dalyvavusios bendrovės "Versina" direktorius Vytautas Banys.

Skelbiant konkursą sutartyje buvo nurodyta, kad stadionas yra apsaugos zonoje. Tačiau toliau prasideda keistenybės, keliančios daug įtarimų. Sąlygose nėra nurodyta, kad bendrovei  reikalingi paveldo atestatai. Tik užsimenama, kad juos turėtų turėti darbų vadovai.

Išskirtinės sąlygos

Konkurse dalyvavusių kitų bendrovių atstovai stebėjosi, kodėl nebuvo pareikalauta atestato, leidžiančio dirbti paveldo objektuose. Jiems tai sukėlė pagrįstų įtarimų.

"Tokią situaciją galima vertinti kaip išskirtinių sąlygų sudarymą konkrečiam tiekėjui, kuris neturi kvalifikacijos atestato statybos darbams kultūros paveldo objektuose. Tai akivaizdu, nes statybos darbų rangovas, neturintis tokios kvalifikacijos atestato, pagal teisės aktų reikalavimus net negalėtų vykdyti statybos darbų kultūros paveldo objektuose, nesvarbu, didelė tokių darbų apimtis ar maža. Šiuo atveju sukuriamos sąlygos išvengti šio draudimo", – pastebėjo "Versinos" direktorius Vytautas Banys.

Anot jo, įvairūs atestatai ir pažymėjimai įrodo rangovų kompetencijas, tačiau šį kartą į tai numota ranka.

"Kvalifikacijos atestatas dirbti kultūros paveldo objektuose patvirtina aukštesnę statybos rangovo kvalifikaciją ir profesinius gebėjimus, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracija, rengdama viešojo pirkimo sąlygas, kažkodėl taip nemanė. Mūsų bendrovė, kiti pasiūlymus pateikę tiekėjai, išskyrus Turkijos kompaniją "Kayi", tokius atestatus turi", – pažymėjo jis.

Ginčai teismuose

Stadiono rekonstrukcijos konkurse dalyvavę, bet nelaimėję rangovai kreipėsi į teismą. "Kauno diena" skelbė, kad Lietuvos apeliacinis teismas kol kas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė rekonstrukcijos procesą. Lietuviškų bendrovių atstovai patikino, kad į teisininkus teko kreiptis, nes per konkursą buvo aiškiai matyti, kad Turkijos kompanijai sudaromos geresnės sąlygos nei kitoms bendrovės.

"Klausimus dėl tiekėjo kvalifikacijos dirbti kultūros paveldo objektuose, savo skunduose kelia kitas tiekėjas, apskundęs viešojo pirkimo rezultatus. Bendrovės "Versina" skundas pagrįstas dar svarbesniais pagrindais, t.y. "Kayi" kompanijos neleistinu protegavimu, sudarant išskirtines sąlygas keisti pasiūlymo esmę, leidžiant atsisakyti pasiūlymo kainos sudėtinių dalių, taip pat priimta "Kayi" sąmata, kuri neatitinka viešojo pirkimo sąlygų.

Kauno miesto savivaldybės administracija leido "Kayi" pateikti naują pasiūlymą, kuris iš esmės skiriasi nuo pirminio pateikto pasiūlymo. Tai įrodo Kauno miesto savivaldybės administracijos su turkais pasirašytas papildomas susitarimas prie viešojo pirkimo sutarties", – aiškino "Versinos" vadovas.

Anot jo, pagal šį susitarimą, buvo pakeista sutarties kainodara ir atsiskaitymo sąlygos, taip prisitaikant prie Turkijos kompanijos pateikto naujo pasiūlymo.

"Jeigu pasiūlymas būtų buvęs tinkamas ir parengtas pagal viešojo pirkimo sąlygas, jokio papildomo susitarimo nebūtų reikėję pasirašyti. Manome, kad vien tik tai įrodo viešojo pirkimo procedūros neskaidrumą, nes kitiems tiekėjams tokios sąlygos nebuvo sudarytos. Jie privalėjo vadovautis griežtai iš anksto paskelbtomis viešojo pirkimo sąlygomis", – sakė pašnekovas.

Daugiau problemų

Kitos konkurse dalyvavusios bendrovės "LitCon" atstovai patvirtino, kad skundą teismui pateikė, nes buvo užkirstas kelias konkurencijai.

"Dėl atestatų, leidžiančių dirbti paveldo apsaugos zonoje, yra tokia spekuliacija, tačiau mes įžvelgiame ir didesnių pakeitimų bei pažeidimų. Pagal taisykles, viešojo pirkimo metu paskelbiamas sutarties projektas būna vienodas visiems dalyviams. Tas, kuris laimi, turi pasirašyti būtent tokią sutartį, kokia buvo paviešinta pirkimo metu.

Aukštesnės instancijos teismas suteikė prioritetą ypač svarbiam viešojo intereso dalykui – užtikrinti, kad viešasis pirkimas būtų vykdomas skaidriai, o ne skubotam lėšų sumokėjimui rangovui, kuris laimėtoju galbūt paskelbtas neteisėtai.

Šiuo atveju yra pasirašytas priedas, kuris iš esmės pakeičia pirkimo sąlygas. Vadinasi, visi dalyviai matė vienas sąlygas, o Turkijos įmonė – kitas. Net ten, kur kalbama apie pinigus, jiems taikomos kitos sąlygos. Tai yra rimtas ir šiurkštus pažeidimas", – "Kauno dienai" teigė "LitCon" pardavimo direktorius Simas Pauža.

Konkurso dalyviams taip pat užkliuvo ir bendrovės "Autokausta" vaidmuo. Ši bendrovė pati buvo pateikusi pasiūlymą, tačiau konkurso nelaimėjo. Paskelbus nugalėtoją paaiškėjo, kad su turkais stadioną rekonstruos antrinė jos įmonė "Autokausta keliai".

"Mūsų nuomone, "Kayi", bendrovių "Autokausta" ir "Autokausta keliai" elgesys neatitinka normalios konkurencijos ir verslo praktikos. "Autokausta" teikė atskirą pasiūlymą, tačiau per susijusią įmonę "Autokausta keliai", leidžiant "Kayi" pasinaudoti kvalifikacijos atestatu, kartu dalyvavo ir turkų pasiūlyme", – schemą braižė bendrovės "Versina" vadovas V.Banys.

Jis teigiamai įvertino teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

"Aukštesnės instancijos teismas suteikė prioritetą ypač svarbiam viešojo intereso dalykui – užtikrinti, kad viešasis pirkimas būtų vykdomas skaidriai, o ne skubotam lėšų sumokėjimui rangovui, kuris laimėtoju galbūt paskelbtas neteisėtai", – teigė V.Banys.

Bendrovės "LitCon" atstovai taip pat neabejojo, jog teisme pavyks įrodyti, kad sutartis buvo neteisėta.

Atitinka kvalifikacijas

Turkijos kompanijos atstovas teisininkas Gintaras Černiauskas "Kauno dienai" tikino, kad bendrovė turi visus reikiamus dokumentus ir galėjo dalyvauti stadiono rekonstrukcijos konkurse.

"Jie turi žmones, kurie turi reikiamas licencijas, yra sutartys. Mes 100 proc. atitinkame visus kvalifikacinius reikalavimus. Tai yra iš Lietuvos žmonės. Kitu atveju nebūtume atitikę kvalifikacinių reikalavimų, nes savivaldybė griežtai žiūrėjo kiekvieną sąlygą", – aiškino G.Černiauskas.

Jis neatskleidė, ar konkurso dokumentuose buvo įrašyti sertifikatus turintys "Autokaustos" ar jos antrinės įmonės darbuotojai, ar juos pasamdė Turkijos kompanija.

"Aš ir jus galiu pasisamdyti. Ar jūs esate kieno nors nuosavybė?" – arogantiškai rėžė advokatas.

"Iš karto buvo deklaruojama, kad prioritetas bus darbininkams iš Lietuvos, nes yra pigiausia įdarbinti vietinius žmones. Jei trūks žmonių, bus ieškoma iš kažkur kitur. Bus pamainomis dirbama 24 valandas, todėl darbuotojų skaičius priklausys nuo poreikio. Dabar rengiamas darbo projektas, pagal kurį bus aišku, kokiais etapais, kokius darbus reikės atlikti, tačiau skaičiuojame, kad darbininkų bus nuo 250 iki 350", – pridūrė Turkijos kompanijos atstovas.

Sutarties nevertino

"Kauno diena" pasidomėjo, kaip minėtus sutarties punktus dėl reikalavimų dirbti paveldo zonoje vertina Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Anot jos atstovų, dėl konkurso sąlygų galutinį verdiktą pasakys teismas.

VPT viešųjų ryšių patarėja Sigita Zumerytė-Arlauskienė aiškino, kad šio pirkimo VPT nevertino, tad nematė visų dokumentų, nenagrinėjo pirkimo sąlygų ir vykdymo procedūrų. Dėl šios priežasties VPT negali pateikti išsamaus komentaro, kuris subjektas buvo nurodytas, grindžiant atitiktį vienam ar kitam kvalifikacijos reikalavimui.

"Šiuo metu vyksta teisminiai ginčai dėl šio pirkimo, todėl VPT net ir negalėtų vertinti tų pirkimo aspektų, dėl ko yra ieškinys teisme. VPT nereglamentuoja statybų vykdymo, atestatų išdavimo tvarkos ir pan., todėl šį klausimą tikslinga būtų adresuoti Aplinkos ministerijai, Statybos inspekcijai arba Statybos produktų sertifikavimo centrui. Šios įstaigos, atsižvelgdamos į objekto specifiką, galėtų įvertinti minimų atestatų poreikį. Norėtume tik atkreipti dėmesį, kad tuo atveju, jei atestatai reikalingi, o rangovas jų neturi, nebūtų leidžiama tokiam rangovui vykdyti statybos darbų.

Kadangi pirkime dalyvavo keli tiekėjai, darome prielaidą, kad pirkimo sąlygomis konkurencija nebuvo ribojama. Ar vertinant pasiūlymus nebuvo pažeistas lygiateisiškumo principas – bus sprendžiama teisme", – sakė VPT specialistė.

Ministerijos nekomentuoja

Aplinkos ministerijos (AM) Statybos ir teritorijų planavimo departamento Statybos normavimo skyriaus vyr. specialistas Marius Rimkevičius aiškino, kad, vadovaujantis teisės aktais, ministerijos kompetencijai nepriskirtas įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo oficialus aiškinimas ar konkrečios faktinės situacijos nagrinėjimas

"Pagal kompetenciją informuojame, kad Statybos įstatymas nustato, jog juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, pageidaujantys gauti ar pakeisti kvalifikacijos atestatą, turi atitikti šio įstatymo nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, pateikti nustatytos formos prašymą ir dokumentus atestavimą atliekančiai organizacijai", – sakė M.Rimkevičius.

Paveldosaugininkai pradėjo tyrimą

Kultūros ministerija informavo, kad po "Kauno dienos" užklausos, ar paveldo apsaugos zonoje gali dirbti bendrovė, neturinti tam reikalingų atestatų, patikrins informaciją.

"Kultūros paveldo departamentui yra pareiga patikrinti jūsų nurodytas aplinkybes, susijusias S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcija ir pateikti ištirtomis faktinėmis aplinkybėmis paremtą atsakymą", – sakė Kultūros ministerijos atstovai.

Atsiųstame atsakyme taip pat aiškinama, kad kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje atliekami statybos darbai reglamentuojami Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, Statybos įstatymu ir kitais teisės aktais.

"Statybos darbus leidžiantys dokumentai gali būti išduodami tik turint visus minėtuose teisės aktuose nurodytus dokumentus. Statybos darbai kultūros paveldo objekto, jo apsaugos zonoje ir kultūros paveldo vietovėje turi neprieštarauti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatoms ir nepažeisti nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingųjų savybių. Kultūros paveldo departamentas, remiantis minėtu įstatymu, yra įpareigotas atlikti konkrečias nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas ir atsakyti už jų vykdymą", – teigė kultūros specialistai.

Įtarimai rangovui

Bendrovė "Autokausta keliai", kuri padės turkams rekonstruoti stadioną, yra antrinė "Autokaustos" įmonė. Ši bendrovė Kaune laimi itin daug didelių konkursų. Šiuo metu "Autokausta" darbuojasi Savanorių prospekte, taip pat kartu su partneriais rekonstruoja Laisvės alėją.

Pirmąjį Laisvės alėjos rekonstrukcijos etapą bendrovė atliko tik savo jėgomis. Tačiau užbaigus darbus į juos skriejo nemažai kritikos strėlių – po lietaus rekonstruota dalis ne vieną kartą skendo, rangovams teko keisti suskilusias plyteles, aiškintis dėl kitų paliktų defektų.

Be to, metų pradžioje Susisiekimo ministerija pranešė, kad Kauno apskrities vyriausiasis komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo turto grobstymo. Tąkart pranešta, kad bendrovė "Autokausta" įtarta dokumentų klastojimu siekiant pasisavinti apie 38 tūkst. eurų vertės turtą – 3 810 t frezuoto asfalto. Tyrimas dar nėra pasibaigęs.



NAUJAUSI KOMENTARAI

taigi jau

taigi jau portretas
taigi jau gavo "vetruna",oj sorry dabar jau "versina", teismo sprendima.1,1mln eur tai ne straipsniuka laikrastyje uzsakyti. . . :)

lijopardas

lijopardas portretas
Oi vieningų lervų bizniukas pajudintas. už drąsa kaunadieniui valio.

Ir kada

Ir kada portretas
šitam Matijošaičiui bus gana?
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių