Priimti sprendimą dėl Kauno pilies atstatymo darbų nuspręsta perduoti Valstybinei kultūros paveldo komisijai. Trečiadienį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete buvo diskutuojama apie Kauno pilies atkūrimo darbus.

Pilies atstatymo darbai, turėję prasidėti liepą, atidėliojami dėl draugijos "Pilis" pasipriešinimo. Pasak draugijos pirmininkės Danutės Ulvydienės, kai gegužės 22 dieną buvo pateiktas Pilies paveikslas, visuomenėje kilo nepasitenkinimas.

"Mes norime, kad pilis būtų atkuriama autentiškom medžiagom - plytom, akmenim, mūru", - sakė draugijos pirmininkė.

Komitete pasisakiusi Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja Irma Grigaitienė tikino, kad ministerijoje medžiagų klausimas buvo diskutuotas. Tačiau, pasak jos, autentiškos pilies atkurti neįmanoma, ją galima tik kurti.

"Nėra likę duomenų apie sienų aukštį, angas. Viską reikia sukurti, kad neatkūrinėtumėm to, ko neturim. Projektas, mūsų manymu, yra profesionaliai parengtas, mes jam neturim priekaištų. Išorėje būtų mūro siena, o viduje - stiklo kapsulė, kurioje įsikurtų informacinis centras", - teigė I.Grigaitienė.

Su Kultūros ministerijos nuomone nesutinka architektas, 1954 - 1959 metų Kauno pilies atstatymo ir konservavimo autorius Žibartas Simonaitis.

"Duomenų yra, nebuvo tik pakankamai tyrimų. Net nepasidomėta, kad pilies bokštai buvo apvalūs", - sakė Ž. Simonaitis.

Architekto Kęstučio Mikšio Kauno pilies projekto bokštai - kvadratiniai, tačiau pats projekto autorius komiteto posėdyje nedalyvavo.

Pasak Rimvydo Žiliuko, "Senojo Kauno" draugijos pirmininko, apvalūs Kauno pilies bokštai yra nupaišyti Vilniaus gubernijos pilių atlase.

"1827 metų Vilniaus gubernijos pilių atlase yra nupiešti Kauno pilies du bokštai, sienos. Žinome sieno storį, žinome, kokiame aukštyje stovėjo šauliai, pagal žmogaus ūgį galime nustatyti šaudymo aukštį. Apsiriktume ne daugiau 10 centimetrų, o dėl stogo daugiausiai galime apsirikti 30 centimetrų", - BNS teigė R.Žiliukas.

Komitete pristatyti ir internetinės apklausos rezultatai. Žmonių buvo klausiama, ar jie pritaria Kęstučio Mikšio Kauno pilies atkūrimo projektui. Iš 850 žmonių 11 procentų projektą palaiko, 84 procentai pasisako prieš, likę neturi nuomonės.

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas nuspręsti dėl Kauno pilies atkūrimo darbų įpareigos Valstybinę kultūros paveldo komisiją.

Į Valstybinė kultūros paveldo komisijos pasitarimą dėl pilies ateities, pasak Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Valentino Stundžio, bus kviečiamos visos pusės.

K.Mikšys yra vienas iš Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių.

Lėšos pilies atstatymui gautos iš Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinio mechanizmo. Kauno miesto savivaldybė atstatymo darbams planuoja skirti 330 tūkst. litų.

Dabartinis Kauno pilies atstatymo projektas suderintas su Kultūros paveldo departamento Kauno teritoriniu padaliniu. Projektui pritaria ir Kultūros ministerija.