Paskutinis apsinuodijimo gyvsidabriu atvejis Kauno mieste užfiksuotas vasario 8 dieną. Pusamžis vyriškis, kaip savižudybės priemonę, panaudojo gyvsidabrį ir kelis šimtus mililitrų paskleidė aplinkoje. Medikams pavyko išgelbėti nukentėjusiojo gyvybę.

Kauno visuomenės sveikatos centras perspėja, kad gyvsidabris gali patekti į organizmą per odą, virškinimo traktu, per kvėpavimo takus (įkvepiant), tuomet gyvsidabris sukelia ūmų arba lėtinį apsinuodijimą.

Dažniausiai apsinuodijama gyvsidabriu per kvėpavimo takus. Gyvsidabris yra skystas, sidabro baltumo, sunkus metalas, kuris yra toksiškas visoms gyvybės formoms. Ši medžiaga yra laki ir greitai garuoja kambario temperatūroje. Gyvsidabrio garų žmogus nejaučia, nes jie yra bespalviai ir bekvapiai, todėl kartais žmonės tiesiog gali nežinoti, kad apsinuodijo gyvsidabriu.

Pirmieji ūmaus gyvsidabriu apsinuodijimo požymiai yra galvos skausmas, silpnumas, sutrinka miegas, pykina. Atsiranda metalo skonis burnoje, vėmimas, seilėtekis, kartais pilvo skausmai ir kraujingas viduriavimas. Gyvsidabrio garai sukelia ūmią pneumoniją.

Patekęs per burną, gyvsidabris yra praktiškai nekenksmingas, išsiskiria su išmatomis. Patekęs pro kvėpavimo takus, jis gali susikaupti parenchiminiuose organuose, smegenyse ir kauluose. Iš organizmo išsiskiria lėtai su šlapimu, seilėmis, prakaitu, motinos pienu.

Esant lėtiniam apsinuodijimui gyvsidabriu, žmogus dažniausiai skundžiasi galvos svaigimu ir skausmais, metalo skoniu burnoje, pykinimu, irzlumu, skausmais nugaroje, pablogėjusia atmintimi, kraujavimu iš dantenų, svorio kritimu. Vėliau atsiranda rankų drebėjimas, nemiga, sumažėja raumenų jėga, sutrinka koordinacija, vystosi toksinė encefalopatija.

Dažnai gyvsidabris į aplinką patenka sudužus gyvsidabrio termometrui. Apsinuodyti galima net nuo vieno sudužusio termometro. Jei sudužo termometras, reikia iš patalpos kuo greičiau išvesti vaikus, nevaikščioti po ją.

Gyvsidabrį reikia rinkti nuo užteršto ploto pakraščių vidurio link. Jeigu gyvsidabrio lašelių patenka į kokius nors plyšius, juos iš ten ištraukti galima su gumine kriauše. Gyvsidabrį galima rinkti drėgnu klijais pateptu popieriumi, prie kurio jie gerai limpa.

Nepatartina gyvsidabrio siurbti siurbliu, nes siurblio variklis skleidžia karštį ir gyvsidabris dar greičiau garuoja. Atliekant valymą, reikėtų dėvėti medicinines kaukes, gumines pirštines.

Visą surinktą gyvsidabrį supilti į butelį su vandeniu, nes gyvsidabris vandenyje negaruoja ir sandariai uždaryti. Jokiu būdu negalima išmesti pažeistų gyvsidabrio termometrų į bendrus konteinerius.

Surinkus gyvsidabrį, paviršiai, išplaunami pakaitintu ūkinio muilo ir geriamosios sodos tirpalu (52 gramai sodos ir 45 gramai muilo 1 litrui vandens), nutrinami šepečiais ir perplaunami vandeniu. Galima naudoti vandeninį kalio permanganato tirpalą parūgštintą druskos rūgštimi (5 ml druskos rūgšties, 2 gramai kalio permanganato 1 litrui vandens). Po to reikia patalpas dar kartą išplauti ir gerai išvėdinti.

Sunkūs apsinuodijimai gyvsidabriu gali baigtis mirtimi. Todėl ypač atsargiai reikia elgtis su bet kokiu prietaisu, kuriame yra gyvsidabrio metalo.