Eilė juda vangiai

Rugsėjo duomenimis, Kauno miesto savivaldybė turi apie 950 socialinių butų. 859 yra išnuomoti. Tinkamų ir siūlomų nuomai laisvų butų yra 45. Likę – nebetinkami naudoti. Socialinio būsto laukia apie 1 tūkst. kauniečių. Eilė juda vangiai, todėl miesto parama gali pasinaudoti nedaug gyventojų.

Praėjusiame miesto tarybos posėdyje buvo pakeista socialinio būsto nuomos tvarka. Anksčiau jį žmogus gaudavo neterminuotam laikui, kitaip tariant, visam gyvenimui. Nuo šiol socialinis būstas suteikiamas trejiems metams.

"Buvo labai populiaru stoti į socialinio būsto eilę ir nemokamai gauti butą visam gyvenimui. Tai buvo tas pats, kaip laimėti loterijoje, tačiau tokia tvarka įnešė nemažai chaoso. Niekas neprižiūrėjo nei būsto, nei žmonių, kurie gavo miesto paramą.

Kaunas šiuo metu išgali suteikti butą trejiems metams, nes laukiančiųjų eilė yra didelė ir ji beveik nejuda. Treji metai yra protingas terminas, per kurį žmogus gali pagerinti savo situaciją. Tikrai nesiekiame atimti butų ar iš ten išvaryti žmonių, tiesiog keičiame požiūri į valdomą būstą. Pakeisdami tvarką mes norime suteikti pagalbą kuo daugiau gyventojų", – teigė savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.

Skatins motyvaciją

Praėjus trejų metų terminui, žmonės galės sutartį pratęsti, tačiau bus įvertinti ir kiti paramos būdai bei galimybės integruotis į darbo rinką.

"Žinoma, senoliams ar žmonėms su negalia yra sudėtingiau, tad socialiniai darbuotojai tikrins, ar tikrai jiems reikalingas didelis butas, gal jie gali pasirūpinti savimi gyvendami mažesniame bute, galbūt reikalinga globa ar kita valstybės teikiama pagalba. Tokie atvejai tikrai išliks, tačiau pats faktas, kad suteikiame būstą terminuotam laikui, paskatins žmones stengtis patiems atsistoti ant kojų, jie turės tam tikrą motyvaciją", – nuomos pakeitimus aiškino specialistas.

Žmonės buvo įpratę, kad tai yra vos ne jų nuosavybė, tačiau jie pamiršta, kad tai – miesto turtas.

Anot jo, iš tų žmonių, kurie jau yra pasirašę neterminuotas socialinio būsto nuomos sutartis, butų niekas neatims, tačiau ir jiems bus pasiūlyta pasirašyti naują sutartį. Specialistai neatmeta tikimybės, kad dėl tokio sprendimo gali kilti nepasitenkinimo banga. Juolab kad užfiksuotas ne vienas piktnaudžiavimo atvejis, kai gavusieji socialinį būstą jį nelegaliai pernuomoja.

"Žmonės buvo įpratę, kad tai yra vos ne jų nuosavybė, tačiau jie pamiršta, kad tai – miesto turtas. Kaip tik prieš kelias dienas gavau informacijos, kad žmonės keičia ar parduoda tik iš dalies išpirktus socialinius butus. O dar kiek yra atvejų, kai butą taip nugyvena, kad miestui belieka jį tik parduoti, nes remontuoti neapsimoka", – pasakojo specialistas.

Socialinė pagalba

Socialinio būsto nuomos procese dalyvaus trys savivaldybės skyriai – Nekilnojamojo turto, Socialinės paramos ir Socialinių paslaugų.

"Visi trys skyriai pradeda bendradarbiauti ir sukuria sinergijos efektą. Socialinės paramos skyrius būsto suteikimą mato kaip vieną iš daugelio paramos būdų. Specialistai gali nustatyti, kad eilėje stovinčiam žmogui nebūtinai butas reikalingas, gal jam užtenka pašalpos, kompensacijos už nuomą ar globos. Tikslas yra, kad žmonės kuo labiau mokėtų gyventi patys, integruotųsi į darbo rinką, o ne gyventų vien iš pašalpų", – pastebėjo D.Valiukas.

Pagal naująją tvarką socialinis būstas suteikiamas ne tik terminuotam laikui, kurį galima bus pratęsti, tačiau pas nuomininkus lankysis ir socialinis darbuotojas. Jis tikrins, ar nuomininkai nepiktnaudžiauja alkoholiu, ar prižiūrėti vaikai, skatins juos ieškoti darbo.

"Seniau butą žmogus gaudavo ir mes jį pamiršdavome, kol neatsitikdavo nelaimė ar nepradėdavo skųstis kaimynai. Dabar mes patys ieškome žmonių, kuriems galbūt reikalinga pagalba ir jie patys negali susitvarkyti. Pamatėme ir kitą problemą, kad mūsų darbuotojai nepažįsta nuomininkų, todėl dažnai buvo neįsiklausoma į žmogaus poreikius", – aiškino Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas.

"Žmonės nevertina laikinos pagalbos, kad jie galėtų pagyventi, įsitvirtinti ir įsigyti savo turtą. Dabar tikriname, kaip jie gyvena ar tausoja turtą", – sakė Socialinės paramos skyriaus vedėja Ana Sudžiuvienė.

Socialinio darbuotojo lankymasis priklausys ir nuo pačių nuomininkų. "Butus norime suteikti tiems žmonėms, kurie turi paskatą integruotis į socialinį gyvenimą. Tikrai yra žmonių, kurie puikiai tvarkosi su savo finansais, prižiūri butus ir supranta, kad miestas suteikė paramą, todėl stengiasi dėl savęs. Tačiau dažnu atveju reikia įdėti daugiau pastangų, kad žmogus integruotųsi į visuomenę. Tai ir yra socialinis darbas", – pastebėjo D.Valiukas.

Gyvi susitikimai

Pasak Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjo, dėl to, kad su nuomininkais buvo mažai bendraujama, kildavo ir rūpesčių dėl įsiskolinimų. Žmogus gyvendavo bute už dyką, nieko nemokėjo, o visas išlaidas turėjo padengti miestas. Tikimasi, kad socialinio darbuotojo apsilankymai padės išspręsti problemas realiu laiku, o ne tada, kai jau antstoliai paima butą, nes prislėgė didelė skolų našta.

Nutarėme du kartus per savaitę rengti išvažiuojamuosius vizitus.

"Nutarėme du kartus per savaitę rengti išvažiuojamuosius vizitus. Socialiniuose butuose lankysimės pavakariais, kai žmonės pradeda grįžti iš darbų", – aiškino jis.

Jau pirmųjų susitikimų su nuomininkais metu pastebėta, kad žmonėms dažnai trūksta finansinio švietimo ir mokėjimo planuoti savo išlaidas, todėl ruošiamas bendradarbiavimas ir su universitetais.

Tikimasi, kad praktikantai dirbs su socialinio būsto nuomininkais ir padės jiems planuoti finansus, suteiks kitų žinių. Be to, gyventojams dalijamos atmintinės, kaip jie gali išsipirkti butą iš savivaldybės ir gyventi savo, o ne miesto namuose.

Susitikimų metu įvertinama butų būklė, primenama sumokėti skolas ar pasiūlomos socialinės paslaugos. Speciali komisija tikrina, ar bute iš tikrųjų gyvena tie nuomininkai, kuriems socialinis butas priklauso. Praktika rodo, kad kartais miesto turtas yra pernuomojamas arba žmonės bute iš viso negyvena. Tokiu atveju būstas gali būti perleidžiamas kitoms eilėje stovinčioms šeimoms.

Patikrinimų rezultatai

"Kauno diena" prisijungė prie socialinių būstų patikrinimų. Pradėjome nuo Ramygalos gatvės. Čia atvyko Kauno savivaldybės darbuotojai ir antstolė. Buvo gauta informacija, kad čia socialiniame bute niekas negyvena. Vien už nuomą yra susikaupusi 3 tūkst. eurų skola, neaišku, kiek žmogus skolingas už komunalines paslaugas.

Atvykus į vietą savivaldybės delegaciją pasitiko vyras, prisistatęs šeimos draugu. Jis bandė aiškinti, kad socialinio buto nuomininkė glaudžiasi pas jį sode. Vyras turėjo ir buto raktus, nors pagal taisykles juos gali turėti tik tie, kurie bute yra registruoti. Jis tikino, kad nuomininkė bute negyvena, nes reikalingas remontas. Be to, butas yra iš dalies išpirktas, tačiau ginčai persikėlė į teismą.

"Norime remontą daryti, bet žada butą atimti, po teismus laksto. Išmokame skolas ir jei neatims, darysime remontą", – teisinosi vyras.

Savivaldybės specialistai prieš kelias dienas ant buto durų buvo uždėję plombą, atvykus pakartotinai ji nebuvo pažeista. Tai rodo, kad bute per tą laiką niekas nesilankė. Įėjus į vidų specialistai konstatavo, kad bute tikrai niekas negyvena, todėl nuomininkei jis nėra reikalingas. Kad čia niekas negyvena bylojo ir tai, kad nebuvo asmeninių daiktų, elektros ir vandens skaitikliai rodė tuos pačius rodmenis. Net nauja dujinė viryklė nebuvo prijungta, greičiausiai nė karto taip ir nepanaudota. Antstolė ir socialiniai darbuotojai viską užfiksavo ir pakeitė spyną.

"Šiuo atveju užkrovėme moteriai naštą mokėti nuomą, nors jai buto nereikėjo. Juk jei žmogus gavo butą, turi mokėti nustatyta tvarka, o dėl to, kad žmogus daug mėnesių nemokėjo ir čia negyvena, mes pasiimame butą vėl į savo rankas. Butas bus suremontuotas ir išnuomotas kitiems žmonėms. Eilėje laukia apie 900 šeimų, tad tuščią butą laikyti yra nuodėmė", – konstatavo D.Valiukas.

Kitas butas, į kurį vyko komisija, atrodė iš dalies tvarkingas – matėsi, kad žmonės tvarkingai sudėlioję asmeninius daiktus, tačiau sienoms trūksta remontininkų prisilietimo, nes tapetai atsilupę, grindys ištrintos. Kęstučio gatvėje gyvenanti moteris ir dukra miestui skolingos nebuvo, tad savivaldybės darbuotojai tiesiog įvertino buto būklę ir priminė apie galimybes išsipirkti butą.

Karaliaus Mindaugo prospekto socialinio būsto nuomininkų atvejis pasirodė tikrai įdomus. Namas, kuriame yra miestui priklausantis butas, pripažintas avarinės būklės. Nuomininkui yra pasiūlyta atvykti į savivaldybę, kad galima būtų pasiūlyti kitą butą, tačiau gyventojas piktybiškai nesirodo ir specialistams neatveria durų.

"Kadangi pastatas pripažintas netinkamu naudoti, o gyventoja ne tik kad yra įsiskolinusi, bet ir vengia bendradarbiauti su mumis, kenčia visas miestas. Mes žiūrime ir dėl saugumo, nes tas butas gali sugriūti. Be to, čia yra praktiškai Kauno centras, tačiau dėl nuomininkės užsispyrimo gyventi būtent čia negalime parduoti valdos ar jos remontuoti", – sudėtingą situaciją apibūdino D.Valiukas.

Specialistai reguliariai lankysis miestui priklausančiuose butuose. Iš praėjusių apsilankymų išvados dvejopos – yra ir prižiūrėtų butų, tvarkingų nuomininkų, kurie laiku sumoka mokesčius, tačiau tikrai nemažai butų jau paversti landynėmis, visur primėtyta šiukšlių.