Kertamos sidabrinės eglės, kaštonai ir senas diemedis V.Putvinskio g., priešais Nacionalinį M.K.Čiurlionio dailės muziejų, privertė sunerimti kauniečius – ar neužims jų vietos automobiliai, kurių ir taip pilna visame mieste?

Nenori aikštelės

"Gyvename šalia ir mums ne tas pats, kas čia vyksta. Niekas nežino, kokia šios žaliosios erdvės koncepcija. Ar neatsiras čia kokia automobilių aikštelė?" – susijaudinusi kalbėjo į "Kauno dieną" užėjusi V.Putvinskio g. gyvenanti ponia Violeta (pavardė redakcijai žinoma).

Pasak moters, darbininkai iškirto iš pirmo žvilgsnio visai sveikus medžius: sidabrines egles, kaštonus, klevus ir mažai kur beaugantį senovinį diemedį. "Galėjo šventėms artėjant tas sidabrinių eglių šakas bent jau išdalyti – žmonės būtų namus pasipuošę, o dabar šakos sukištos į maišus", – piktinosi ponia Violeta.

Moteris sakė bandžiusi pasiteirauti priešais muziejų skverelyje dirbančių darbininkų, kodėl jie čia mojuoja pjūklais ir kodėl tuos medžius reikia išpjauti, tačiau atsakymo nesulaukė.

Kaunietė pasakojo, kad namo, kuriame gyvena V.Putvinskio g., kieme savivaldybė ketino išpjauti beržus, tačiau gyventojams užprotestavus, žalialapius pavyko išsaugoti. Šį kartą moteriai neramu, nes medžių neliko ne tik skverelyje priešais Nacionalinį M.K.Čiurlionio dailės muziejų, bet ir pačioje gatvėje.

Leidimai išduoti

"Viskas ten daroma pagal muziejaus rekonstrukcijos projektą, kitaip nebuvo galima. Leidimai yra išduoti", – paaiškino savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Ovidijus Petrulis.

Jo teigimu, iškirstus medžius pakeis nauji želdiniai – svyruoklinės formos uosialapiai klevai, liepa, kaštonas.

"Vasarą vyko kelios komisijos, viskas buvo gerai apsvarstyta, paveldo specialistai su tuo sutiko", – pridūrė O.Petrulis.

"Medžiai iškirsti pagal rekonstravimo projektą. Jie buvo pasodinti po karo, neoriginalūs, dalis – jau seni, palūžę ar pusiau apdžiūvę", – aiškino Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis.

Anot jo, muziejaus rekonstrukcija juda į pabaigą, tad imtasi ir teritorijos tvarkymo. Kada muziejaus sutvarkymo darbus planuojama baigti, O.Daugelis tiksliai atsakyti negalėjo, tik užsiminė, kad tai priklausys nuo valstybės skirto finansavimo. "Kitąmet finansavimą gausime, tad jeigu viskas bus gerai, turėtume baigti 2016-aisiais", – prognozavo vadovas.

Pasiteiravus, ar nebuvo galima nukirstų sidabrinių eglių šakas išdalyti kauniečiams, O.Daugelis paaiškino, kad taip ir buvo padaryta. "Šakos išdalytos muziejaus darbuotojams. Visiems miestiečiams vis tiek nebūtų užtekę", – šyptelėjo direktorius.

Anot jo, viena eglė per šventes džiugins M.Žilinsko galerijos lankytojus, kita papuoš kurią nors erdvę miesto centre.

Atkurs autentišką vaizdą

"Kai žmonės mato kertamus medžius, reikia nuraminti – tai tikrai bus skveras arba muziejaus sodelis, kuris bus sutvarkytas kompleksiškai: ir želdiniai, ir dangos, ir apšvietimas", – tikino Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus rekonstrukcijos projekto autorė architektė Gražina Janulytė-Bernotienė.

Pasak jos, iki šiol priešais muziejų augusių medžių būklę vertino iš įvairių sričių specialistų sudaryta komisija, nusprendusi, kad dvi eglės galėtų likti, nes jos dar stiprios. Rengiant rekonstrukcijos projektą, architektė atliko senų vaizdų, fotofiksacijos analizę, tyrinėjo, kokie medžiai ten buvo susodinti pastačius muziejų.

"Tai, ką šiuo metu matėme, buvo arba savaime išdygę medžiai iš po atraminės sienutės, arba pasodinti pokario metais. Kaštonai V.Putvinskio g. išgriovė atraminę sienutę, dėl to toje vietoje reikia pasodinti jaunas rūšis, kurios atitiktų miesto medžių koncepciją. Tai ir bus padaryta", – žadėjo G.Janulytė-Bernotienė.

Anot jos, bus sodinamos tokios gyvatvorės, kokios augo pirmosios nepriklausomybės laikais, bus atkurtos charakteringos V.Putvinskio g. želdinių rūšys: ant atraminių sienučių augs gebenės ir kiti žydintys vijokliai. Ketinama įrengti ir specialų apšvietimą augmenijai.

Architektė suskubo raminti kauniečius, kad šioje vietoje tikrai neatsiras automobilių aikštelė, nes viskas atkuriama pagal paveldo reikalavimus, senas nuotraukas ir surinktą istorinę medžiagą.

"Medžių augs mažiau negu iki šiol. Iš rytų pusės muziejaus fasado net negalėjome matyti, nes augo ištisas eglynas, o eglės iš viso nebuvo charakteringos – prieš karą jų nesodino centre. Porą paliksime, kad nuo muziejaus užstotų automobilių aikštelę", – pridūrė architektė.