Skundai – pilietiškumo apraiška ar reketas?

Svarbu kalbėtis

Nekilnojamojo turto projektų vystytojas Edvinas Mamedovas pastebi, kad tikriausiai nėra nė vieno statytojo, kuris nebūtų susidūręs su nepagrįstais kaimynų skundais ar pastabomis.

"Kiekvienas žiūri iš savų pozicijų. Natūralu, kad gyventojams aktualiausi jų asmeniniai interesai", – dėstė E.Mamedovas. Jis pabrėžė, kad neretai pasitaiko, jog gyventojai būna priešiški nekilnojamojo turto vystytojams, bet bendraujant ir suteikiant daugiau informacijos apie projektą, investuojant į bendrą kvartalo naudą pavyksta išsklaidyti visus galimus nesutarimus.

"Reikia šnekėtis. Pyktis nėra geras patarėjas bet kokiu atveju", – įsitikinęs kaunietis.

Pavyzdžiui, pradėję tvarkyti iki tol buvusį apleistą kvartalą A.Juozapavičiaus prospekte jo vystytojai patys kreipėsi į artimiausius gyventojus ir pasiūlė pagerinti jų aplinką – sutvarkyti kiemą ir dviejų privačių namų fasadus. Vis dėlto ir po tokio žingsnio buvo kilę gyventojų nepasitenkinimo, atsirado skundų, kurie po patikrinimų nepasitvirtino.

Ilgainiui kaimynai ir visa bendruomenė pajuto realią projekto su prekybos centru, vaikų darželiu, mokykla naudą. Buvo sutvarkyti dviejų namų fasadai, aplinka, į bendruomenę įsiliejo daug jaunų aktyvių šeimų, aplinkiniai gali naudotis kvartale įrengta vaikų žaidimų aikštele, treniruokliais. Įgyvendinus šį projektą išaugo kaimynų turto vertė, sutvarkytas kvartalas tapo stimulu pasitempti aplinkiniams ir būsimiems nekilnojamojo turto valdytojams bei gyventojams.

"Tik tariantis ir ieškant bendro sprendimo galima turėti abipusės naudos ir išlaikyti gerus kaimyninius santykius", – akcentavo E.Mamedovas.

Kaimynystėje esančio objekto savininkai pareikalavo vos ne 300 tūkst. eurų. Nesutikus mokėti, pasipylė skundai.

Beribis apetitas

Kiti kalbinti nekilnojamojo turto projektų vystytojai minėjo atvejų, kai gyventojų skundai pasipila tuomet, kai būna atsisakoma pildyti norus, diktuojamus nežaboto apetito.

"Projektas buvo vykdomas pagal visas taisykles, tačiau taupydami laiką, nes tenka gaišti, aiškintis, kai sulaukiama nepagrįstų skundų, sutikome skirti nemažas investicijas į aplinkinių gyventojų nuosavybę, savo lėšomis parengti renovacijos projektus, be to, dar sutikome perleisti nekilnojamojo turto objektų. Galų gale gyventojams pasirodė, kad ir to per maža. Pagal įstatymus neprivalome investuoti į gyventojų nuosavybę, yra geranoriškumo ribos, todėl savo pasiūlymus atšaukėme. Kaip atsakas pasipylė gyventojų skundai. Mus tikrino ne viena tarnyba, priekaištų nesulaukėme. Sugaišome laiko, tačiau nukentėjo ir gyventojai – jie liko prie suskilusios geldos", – pasakojo vienos Kauno nekilnojamojo turto bendrovės atstovas.

Viešai apie tai verslininkai vengia kalbėti, nenorėdami dar labiau pykdyti aplinkinių gyventojų.

"Rašydami skundus jie niekuo nerizikuoja, o mes patiriame milžiniškų nuostolių. Žinau, atvejų, kai dėl visiškai nepagrįstų priekaištų net bankrutavo bendrovės. Prašymai pakeisti langus ar suremontuoti namo fasadą – palyginti menkniekis. Žinau atvejį, kai, nekilnojamojo turto vystytojui užsimojus įgyvendinti ambicingą projektą, kaimynystėje esančio objekto savininkai pareikalavo vos ne 300 tūkst. eurų. Nesutikus mokėti, pasipylė skundai", – pasakojo vienas Kauno verslininkas.

Pergalė teisme

"Gyventojai naudojasi teise teikti skundus, nepriklausomai, kokie tie skundai – pagrįsti ar ne. Kartais stengiamasi primityviai trukdyti", – pasipiktinęs bendrovės "Revilė" vadovas Andrius Jonaitis. Jo bendrovei  trejus metus teko bylinėtis dėl Algirdo g. 16 projekto.

Anksčiau šis objektas buvo siejamas Enriku Doktor. "Kauno dienos" kalbinti solidūs verslininkai teigė, kad su juo neturi nieko bendro.

"Šį projektą įsigijome iš nekilnojamojo turto vystytojų. Prieš jį pirkdami atidžiai studijavome visus teisinius niuansus. Pagal Bendrąjį planą ir kitus teisės aktus šiame sklype galima statyti daugiabutį. Tad ryžomės investuoti, tačiau sulaukėme visiškai nepagrįsto gyventojų puolimo. Be jokių argumentų", – pasakojo verslininkas.

Penkiolika gyventojų su skundu Kauno miesto savivaldybės administracijai nukeliavo net iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Būta ir daugiau skundų įvairioms kitoms institucijoms. Jie reikalavo, kad būtų panaikintas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas ir neleista Žaliakalnyje statyti daugiabučio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad gyventojų reikalavimai visiškai nepagrįsti.

Daugiabučio statyba vėl atnaujinta, tačiau verslininkai pernelyg nesidžiaugia. Per trejus metus, kol vyko bylinėjimasis, patirta apie 50 tūkst. eurų nuostolių.

"Kas juos atlygins?" – retoriškai klausė A.Jonaitis ir neatmetė galimybės, kad dabar jau bendrovė dėl gyventojų veiksmų kreipsis į teismą. Neseniai prie statybvietės augančiuose medžiuose rastos įkeltos vaizdo kameros.

"Jos įkeltos į valstybei priklausančius medžius, filmuoja privačią teritoriją. Dėl to kreipėmės į policiją ir teisininkus", – pasakojo A.Jonaitis.

Pagrįsti ar ne?

Pasak Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus, Kaune šiuo metu yra 30–50 ginčytinų objektų. Kodėl tokie apytiksliai skaičiai?

"Kada yra pagrįstas, o kada – nepagrįstas skundas? Tai yra susitarimo reikalas, priklauso nuo to, iš kieno pozicijų žiūrėsi", – pastebėjo N.Valatkevičius.

Pavyzdžių toli nereikia ieškoti. Pakanka žvilgtelėti į tai, kokios aistros kyla dėl S.Dariaus ir S.Girėno stadiono, Kauno sporto halės rekonstrukcijos projektų.

"Kokia skundų dėl stadiono, halės tvarkymo logika? Visai nieko nedaryti? Ar statyti naujoje vietoje, nes kai kuriems gyventojams atrodo, kad bus daugiau nepatogumų. Atgis stadionas, bus daugiau automobilių, daugiau šurmulio. Ramybės norinčių gyventojų skundai pagrįsti, ar ne? Halę palikti visai netvarkytą? Tuomet vėl bus skundų, kad apleidome, palikome", – dėstė N.Valatkevičius.

Jis minėjo, kad, kalbant apie privačius projektus, taikos nerasta ne tik dėl Algirdo g. 16 sklypo.

Panaši konfliktinė situacija užvirusi ir Tvirtovės alėjoje, kur sklype sumanyta pastatyti daugiabutį. Savivaldybė dėl šio projekto taip pat atsidūrė teisme. Ji buvo apskųsta statytojų, kad neišdavė statybos leidimo.

Gyventojai kratėsi tokios kaimynystės, nes, anot jų, nuo naujojo statinio sklis didelis triukšmas, namas užstos saulę ir privačių namų kiemai užsidengs šešėliu, praras privatumą, nes dauguma langų bus į jų kiemą.

Statytojai leidosi į derybas su gyventojais, bandė taisyti projektinius pasiūlymus, kad juos realizuojant nebūtų pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės.

Gelbsti atidumas

N.Valatkevičius pasakojo, kad ginčų kyla dėl įvairių projektų ir situacijų. Jis skaičiavo, kad dėl statinių vien šiemet gauta apie 100, dėl inžinerinių tinklų – apie 50 skundų.

"Gyventojai pešasi ir dėl kanalizacijos, vandentiekio šulinių. Vieniems patinka, kad lietaus kanalizacija vedama, kitas, jau turintis priėjimą prie lietaus kanalizacijos tinklo, prieštarauja, kad pro jį būtų kasama. Vieniems atrodo, kad jeigu po langais yra laukas, tai jame negalima nieko statyti, nors, pavyzdžiui, nuo seno buvo numatyta, kad jame galima statyti", – apie įvairius scenarijus, dėl ko kyla ginčų, pasakojo skyriaus vedėjas.

Nieko keisto, kad gyventojams patinka turėti daugiau erdvės prieš langus, patogiau, kai kaimynai toliau, mažiau automobilių, tačiau, anot N.Valatkevičiaus, prieš įsigyjant nuosavybę reikėtų atidžiau pasidomėti situacija kaimynystėje, kam galima naudoti gretimą sklypą.

"Reikia domėtis. Informacijos prieinama labai daug. Savivaldybės puslapyje pateikiami projektiniai pasiūlymai, skelbiama apie viešus projektinių pasiūlymų svarstymus", – kalbėjo valdininkas.

Pavyzdžiui, gauta skundų dėl Baltijos gatvėje iškilusio trijų aukštų namo, dėl statybų Baltų prospeke prie "Oazės" esančiuose sklypuose, kurie anksčiau buvo tuštutėliai.

"Žmonės nepatenkinti, kad ten kažkas judinama, bet miestas yra miestas", – pastebėjo N.Valatkevičius.

Jis teigė, kad nemažai nepasitenkinimo kyla dėl pakantumo stokos.

"Reikia viską iki galo išsiaiškinti. Kartais žmonės pamiršta, kad jie namą irgi statėsi ir kažkam trukdė. Arba pasistato namą greta Kauno aerodromo. Skambina ir klausia, ar negalėtume tildyti lėktuvų. Sakau, kai statėtės, aerodromas jau buvo, jam jau virš 100 metų. Juk žinojo, kur kuriasi, o dabar skundus rašo", – vardijo N.Valatkevičius. Jis pridūrė, kad, nepaisant to, pagrįstas skundas ar visiškai ne, nagrinėti privalo kiekvieną kreipimąsi.

Apsigalvoja institucijos

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius teigė, kad reikėtų atskirti du dalykus: bendruomenių, atskirų gyventojų teikiami pagrįsti, nepagrįsti skundai institucijoms ir neigiamos viešosios opinijos formavimas, tuo, jo teigimu, užsiima įvairios bendruomenės ar pseudobendruomenės, kuriami įvairūs tinklalapiai, feisbuko grupės ir panašiai.

M.Statulevičiaus manymu, kalbant apie kreipimusis į institucijas, kur kas daugiau žalos bendrovės patiria tuomet, kai pačios institucijos skundžia savo ar kitos institucijos priimtus sprendimus. "Verslas niekada negali būti tikras, kad turėdamas statybos leidimą jis gali judėti į priekį, nes atsiranda aplinkybių, kai pasikeičia personalijos ar politinė valdžia, ir atsiranda noras vieną ar kitą projektą stabdyti", – dėstė asociacijos vadovas.

Kai pati bendruomenė inicijuoja skundą ir prašo nustatyti, ar yra pažeidimų, verslas, skundams nepasiteisinus, taip pat patiria žalą, tačiau bendruomenės, kurios teikia skundus, teigė M.Statulevičius, niekuo nerizikuoja. "Neretai metami kaltinimai, kompanijos turi sustabdyti projektus, iš naujo aiškinti, kas jau buvo patvirtinta. Jeigu jau yra kreipiamasi į institucijas, turi būti prisiimama atsakomybė tuo atveju, jeigu informacija nepasitvirtina", – teigė asociacijos vadovas.

"Kaune didesnė problema yra ne bendruomenių nepagrįsti skundai, o institucijų priimtų sprendimų peržiūrėjimas. Supraskime, kad kai kurie projektai vykdomi su tarptautinėmis kompanijomis, finansuojami tarptautinių kompanijų, ir tokiais atvejais kuriamas nepasitikėjimas, atrodo, kad nebegalime tarpusavyje susitarti", – dėstė M.Statulevičius.

Prieš dvejus metus Nacionalinė žemės tarnyba paskelbė, kad darbo grupė nustatė 20 atvejų Kauno miesto teritorijoje, kai išnuomojant valstybinės žemės sklypus, esą, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Staiga buvo užsimota nutraukti ilgalaikes abejonių valdininkams sukėlusias sutartis dėl valstybinės žemės nuomos.

Vienas tokių po tarybos vėzdu pakliuvusių – Kauno verslininkas Mindaugas Plūkas, Maironio ir K.Donelaičio gatvių kampe sumanęs investuoti apie 6 mln. eurų į modernaus daugiaaukščio statybą. Verslininkas buvo priverstas stabdyti projektą, tačiau po teismų karuselės statybvietė vėl atgijo.

Bet kokiu atveju M.Statulevičius verslininkams patarė laikytis visų reikalavimų ir viešinti kuo daugiau informacijos apie planuojamus projektus, kuo atviriau ir nuoširdžiau bendrauti su pavieniais gyventojais, bendruomenėmis, nes uždarumas sėja baimę ir nepasitikėjimą.