Visos naujienos

Jaunimo instrumentinė grupė „slowattack“ kovo 13 d. 19 val. koncertuos Kauno įvairių tautų kultūrų centre (Šv. Gertrūdos 58). Grupės atliekama muzika iš dalies atitinka post-rock, ambient, experimental stilius. Kartu su grupe pasirodys elektroninę muziką su akustiniu skambesiu jungiantis violočelininkas Patris Židelevičius. Vaizdus kurs Arnas Anskaitis. Įėjimas nemokamas. Šį kartą grupė pristatys koncertą „Volatile Shores“ („Trapūs Krantai“), kuriame kurs laikinumu persmelktą atmosferą. Ir Patris, ir „slowattack“ yra nauji lietuviškos muzikos scenoje,

Kauno technologijos universiteto (KTU) radijo stotis “Gaudeamus” švenčia vienerių metų eteryje jubiliejų.  Jos programa Kaune transliuojama 93.6 MHz dažniu FM bangų ruože. Stoties eteryje dažniausiai skamba sėkmingai ir kruopščiai atrinkta džiazo muzika. Ji subūrė nemažą gerbėjų ratą tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Radijo stoties idėjos autorius ir įkūrėjas kompozitorius Giedrius Kuprevičius svarbiausiu „Gaudeamus“ pripažinimo įrodymu laiko nuolat gaunamas kompaktines plokšteles su pageidavimu jas transliuoti radijo stoties eteryje. Jas siunčia jau

Vytauto Didžiojo universitete (K.Donelaičio g. 52, 2 ir 5 aukštai) veikia fotografijų paroda „Lietuvos šaulių sąjunga istorijos sūkuryje ir šiandien.“ Paroda, kurioje eksponuojamos akimirkos iš Lietuvos šaulių sąjungos gyvenimo nuo 1919 m., veikia keliose erdvėse. Paroda suskirstyta į dvi dalis. Viena iš jų, eksponuojama 2-ajame aukšte, pasakoja 1919-1940 m. Šaulių sąjungos istoriją: Sąjungos įkūrimą, jos socialinę, kultūrinę, karinę ir sportinę veiklą, įtaką visuomenėje ir likvidaciją. 5-ajame aukšte eksponuojamos nuotraukos iš šių dienų Sąjungo

Iki balandžio 27 d. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, IV a. fojė) veikia Didžiojoje Britanijoje gyvenančio lietuvio Eugenijaus Griciaus retrospektyvinė tapybos paroda. Antrojo pasaulinio karo metais priverstas emigruoti į Didžiąją Britaniją, E.Gricius ilgą laiką buvo atskirtas nuo tėvynės. Tik 1980 m. jam pavyko surasti savo artimuosius, atkurti ir sustiprinti ryšį su Lietuva. Gyvendamas svetur jis studijavo dailę ir dirbo heraldikos meistru. E.Gricius nenorėjo būti laikomas svetimšaliu menininku. Pasak dailininko dukterėčios L.Paškevičienės, jis