„Šeimų sąjūdžio“ akcija: vaikui neskirta gyventi atsiskyrusiam prie kompiuterio – čia gryna mirtis

„Susirinktų vaikai ir pieštų“, – portalui kauno.diena.lt scenarijų nusakė „Šeimų sąjūdžio“, kuris yra maršo tikslų ir uždavinių tęsėjas, atstovas žiniasklaidai Arvydas Daunys.

Birželio 1-osios akcija – įspėjamasis priminimas savivaldybėms, kad būtų peržiūrėtos galimybės lankyti mokyklą ir netestuojamiems vaikams. Tiesa, „Šeimų sąjūdis“ su savivaldybių atstovais tiesiogiai šiuo klausimu dar nebuvo kalbėjęs.

Socialiniuose tinkluose pateikiamas platesnis iniciatyvos aprašymas: „Birželio 1d. 14 val. su vaikais renkamės prie miestų savivaldybių. Atsineškime spalvotus markerius ir leiskime vaikams per kūrybą išreikšti, kaip jie pasiilgo draugų bei bendravimo: „Noriu į mokyklą“. Tuo metu miesto merams bus įteikti reikalavimai, kuriais siekiama mūsų vaikus grąžinti į mokyklas įprastinio gyvenimo ir ugdymo sąlygomis“.

Kalbėdamas apie protesto reikalingumą A. Daunys klausė, kodėl niekas nežiūri vaikų teisių, nepaiso jų interesų. Klausė, kada vaikams gyventi, jeigu daugiau nei pusdienį būti prie kompiuterio, tiek trunka nuotolinės pamokos, anot jo, mokinukams daro didelę žalą.

„Kada jiems gyventi, jeigu tiek laiko jie priversti praleisti namie prie kompiuterio? Mokyklos lankymas – tai socializacija, bendravimas su bendraamžiais. Tai aplinka, kuriai žmogus ir yra skirtas. Jam nėra skirta gyventi vienam atskyrusiam prie kompiuterio. Čia gryna mirtis“, – kalbėjo A. Daunys, vardijęs, kas laukia ateityje vaikų, neįgijusių pilnaverčių bendravimo įgūdžių. Tai atsilieps visose srityse. 

Piketuoti ir apie tai kalbėti reikia, pasak pašnekovo, būtina, nesvarbu, kad iki mokslo metų pabaigos liko vos dvi-trys savaitės. „Ateis ir kiti mokslo metai. Jeigu numosim ranka, viskas prasitęs ir sekantiems mokslo metams. Tai ne momentinis reikalavimas“, – sakė A. Daunys.

Jis nesiėmė spėlioti, kaip greitai ir kaip išsamiai bus atsižvelgta į raginimus ir reikalavimus. „Žiūrėsim, kaip jie reaguos. Bet kiek žinau, Šiaulių rajone situacija yra truputį pasikeitusi, ir į gerąją pusę. Reiškia, galima“, – samprotavo pašnekovas. Jis pastebėjo, kad taip atkreipiamas ne tik valdžios, bet ir visų gyventojų dėmesys.

Didelė dalis savivaldybių nuėjo netikėtu ir pačiu lengviausiu keliu – nesugrąžino nė vienos mokyklos, nė vienos klasės, nė vieno mokinio į suolus.

„Žmonės įpratę paklusti per metų metus, labai nesigilina. Galų gale, kiek galima? Tą jau ima suprasti ir tie, kurie skiepijasi. Dalis skiepijasi, tikrinasi per prievartą, nes nenori konfliktuoti nei su administracija, nei su dar kažkuo“, – aiškino A.Daunys, kuris įsitikinęs, kad daugelis žmonių profilaktinio testavimosi, skiepų atsisakytų, jei matytų kitą priimtiną išeitį. 

Jis patikslino nesiūląs nesilaikyti Kelių eismo taisyklių, įstatymų. „Kalbame apie mūsų vaikus. Jie nėra rizikos grupė jokiu atžvilgiu, o juos nori padaryti atpirkimo ožiais. Visuose renginiuose vaikams galima dalyvauti be jokių skiepų, Galimybių pasų, išskyrus mokykloje“, – atkreipė dėmesį A. Daunys ir čia pat pasitaisė, kad vaikams iki 16 metų automatiškai suteikiamas Galimybių pasas, jei jie šiuo metu neprivalo būti saviizoliacijoje.

Tai, jo manymu, įrodo, kad „visi sprendimai vaikų atžvilgiu remiasi ne epidemiologine logika, o politika“. Valdžia, kaip teigė, daro daugybę nelogiškų dalykų, veikia nenuosekliai, nes „nesugeba aprėpti visumos“.  

Šiuo metu esant nepalankiai epidemiologinei situacijai kontaktinės pamokos vyksta tik tose klasėse, kurių vaikų tėvelių dauguma pritaria kassavaitiniam vaikų testavimui arba vaikai yra persirgę, įsigiję atsparumą COVID-19.

Į mokyklas sugrįžę pradinukai ir dvyliktokai. Daug pastarųjų yra pasiskiepiję.

Tačiau 5–11 klasių mokinių kontaktiniu būdu mokosi tik apie 3 tūkst. per visą šalį. „Didelė dalis savivaldybių nuėjo netikėtu ir pačiu lengviausiu keliu – nesugrąžino nė vienos mokyklos, nė vienos klasės, nė vieno mokinio į suolus“, – nusivylimo neslėpė švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Anot jos, kai kurios mokyklos net nesurengė mokinių tėvų apklausų, ar jie sutiktų testuotis. Arba rėmėsi tik pačių vaikų nuomone, kad jie nenori sugrįžti mokytis į klases.

„Dauguma savivaldybių, pasinaudodamos teise priimti sprendimą, nutarė nieko nedaryti. Nors visi suprantame, kad net ir kelios savaitės svarbios mokinių emocinei sveikatai, kad vaikams reikia gyvo kontakto“, – ragino persigalvoti ir savivaldybes, ir mokyklas, ir tėvus ministrė.

Prie Kauno miesto savivaldybės pagrindinio pastato jau yra vykę dvi protesto akcijos, nukreiptos prieš profilaktinį mokinių testavimą.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00