Šeimos dovana Kačerginei: gimtajame miestelyje – parodos

Dovana kitiems

Kiekvienas mūsų esame šiek tiek savanaudžiai, asmeninę laimę neretai matuojantys naujais daiktais, kelionėmis. To paties, ko gero, nebūtų galima pasakyti apie Moniką Bitinaitytę.

Gyvenimo prasmę matanti geruose darbuose, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentė nuo paauglystės savanoriauja, o pastaruosius kelerius metus menininkų darbais džiugina Kačerginės gyventojus ir čia atvykstančius svečius.

„Ar nenorėčiau išvažiuoti iš Kačerginės į didmiestį? Tikrai ne. Čia tobula ramybė, o nuvykti iki Kauno šurmulio trunku vos 15 minučių. Ši vieta yra nuostabi, nes gauni visko, ko reikia gyvenime“, – 22-ejų M.Bitinaitytė juokavo, kad iki visiškos laimės stigo tik galerijos po atviru dangumi.

Būtent tokia mintis merginai gimė kiek daugiau nei prieš šešerius metus, kai, įrengus naują dviračių taką, į Kačerginę plūstelėjo daugiau turistų. Monika pamanė, kad vykti į miestelį Kauno rajone būtų dar smagiau, jei atsirastų koks nors konkretus traukos objektas.

Ar nenorėčiau išvažiuoti iš Kačerginės į didmiestį? Tikrai ne. Čia tobula ramybė.

„Tarkim, kai važiuoju į Zapyškį, visuomet aplankau nuostabią Zapyškio bažnytėlę. Norėjosi, kad kažkas tokio būtų ir Kačerginėje“, – M.Bitinaitytės mintys, kurias padėjo įgyvendinti tėvų finansinė parama, 2017-ųjų liepą materializavosi parodos „Alkana planeta“ pavidalu.

Kasmet po parodą

Perkeltos ant specialių stendų, fotografo Peterio Menzelio ir žurnalisto Faitho D'Alusio nuotraukos vietiniams ir miestelio svečiams tąkart Liepų parke pasakojo, kokio maisto, kokį kiekį ir už kiek skirtingose šalyse šeimos suvalgo per savaitę. Tarkim, pasiturinti penkių asmenų šeima iš Vokietijos mėgaujasi cinamono lazdelėmis, šokoladiniais raguoliais ir veršienos kotletais už 500 JAV dolerių per savaitę, o štai vienuolikos asmenų šeima iš Malio tenkinasi patiekalais iš sorų ir grūdų, kuriems per savaitę išleidžia 26 JAV dolerius.

Šia paroda, anot Monikos, ji norėjo ne tik supažindinti su skirtingais žmonių mitybos įpročiais, bet ir atkreipti vartotojų dėmesį į itin opią pasaulinę problemą – maisto švaistymą.

Per penkerius metus Monika inicijavo ir Liepų parke surengė dar keturias parodas. Stenduose buvo eksponuojamos nuotraukos su senojo Kauno, skirtingų dviračių vaizdais. Čia buvo įkurdintos fotomenininko Tado Kazakevičiaus juostiniu fotoaparatu užfiksuotos akimirkos iš senųjų kaimų ir viso pasaulio vaikai su savo žaislais.

„Mergaitė iš Afrikos su maždaug dešimt akinių ir berniukas iš Amerikos ar Europos, per žaislų gausą nerandantis tikrosios laimės“, – pasakojo M.Bitinaitytė.

Ištikima: M.Bitinaitytė neįsivazduoja geresnės vietos gyventi nei Kačerginė. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Visi, kurie nespėjo pamatyti nė vienos išvardytų parodų, turi unikalią progą tai padaryti dabar. Vos prieš kelias savaites 1,5 km atkarpoje, kairiajame Nemuno krante, šalia dviračių tako Kačerginėje, buvo susmaigstyta daugiau nei 150 stendų su visų buvusių parodų darbais. Jie čia bus iki kitų metų.

Turi skleisti žinią

Liepų parkas neliko tuščias. Nuo Joninių vienoje pagrindinių miestelio erdvių įkurdintos Vilhelmo Janiselio nuotraukos iš Sibiro, kurias jis darė duonos kepale paslėptu fotoaparatu.

„Manau, kad pastarųjų mėnesių įvykių Ukrainoje fone ši paroda turi dar didesnę reikšmę“, – važiuojančius pro šalį M.Bitinaitytė kvietė stabtelėti Kačerginėje ir susipažinti su vieno ryškiausių tremties fotografų dokumentininkų, 1949 m. kartu su šeima ištremto į Sibirą, daugiau kaip 30 nuotraukų.

Pastarosios čia turėtų būti eksponuojamos iki kitų metų. Vėliau jų vietą užims nauja paroda ir naujos nuotraukos. Kokios, tiksliai, Monika negalėjo pasakyti. Laiko apmąstymams dar yra, o mintis, anot jos, į galvą gali ateiti labai netikėtai.

„Kai sugalvoju, kokius darbus eksponuosiu, susisiekiu su nuotraukų autoriais arba jų turėtojais. Suderinu visus formalumus ir piniginius klausimus, atsirenku labiausiai patikusias nuotraukas“, – jas tvarkyti, maketuoti ir perkelti su prierašais ant specialios medžiagos, anot M.Bitinaitytės, trunka maždaug du mėnesius, o rezultatas džiugina ilgą laiką.

Paklausta, ar yra atvira kitokioms nuomonėms, Monika neslėpė, kad malonu sulaukti ne tik pagyrų už tai, ką daro, bet ir pasiūlymų, konkrečių menininkų kandidatūrų. Tiesa, kad patektum į Liepų parką, nepakanka pristatyti šūsnį gražių nuotraukų. Visos jos turi skleisti kokią nors žinią, o ne vien tik žavėti.